Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka sprendė Pareiškėjos L. V. pareiškimo suinteresuotam asmeniui M. V. dėl fizinio asmens bankroto bylos iš kėlimo priėmimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2016-05-18 gautas L. V. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnis nustato, kad fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka.

LR CK 2.12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą; šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (LR CK 2.12 straipsnio 2 dalis). LR CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena; asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (LR CK 2.16 straipsnio 2 dalis). LR CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje pažymėta, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (LR CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime bei jo prieduose pateiktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėja nuo 2015-05-01, jos sutuoktinis- nuo 2014-10-20 dirba Vokietijoje pagal neterminuotas darbo sutartis, jų šeimai, kaip auginančiai vaikus, yra paskiros pašalpos po 184 eurus kiekvienam vaikui –M. V. iki 2020-09 mėnesio, D. V.- iki 2023 rugpjūčio mėnesio, 2015-03-27 M. V. ir L. V. sudarė neterminuotą nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomavo 3 kambarių butą, pareiškėja nuo 2015 metų pradžios, o jos sutuoktinis nuo 2014 metų Lietuvos Respublikoje nedirba, neturi draudžiamųjų pajamų. Kaip nurodė pareiškėja, jų šeimos turėtas nekilnojamas turtas buvo parduotas iš varžytynių. Pareiškime nurodoma M. V. ir L. V. gyvenamoji vietą Lietuvos Respublikoje, kur deklaruota jų gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad pareiškėja L. V. nuo 2013-07-29 nurodytu adresu iš Šiaulių miesto savivaldybės nuomojasi 1 kambario butą.

Teismas daro išvadą, kad pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo momentu pareiškėja ir jos sutuoktinis turi nuolatinį darbą pagal neterminuotas darbo sutartis Vokietijoje, yra neterminuotai išsinuomavę būstą, išsirūpinę vaikams pašalpas. Jokių turtinių, darbinių ar verslo ryšių, nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, todėl teismas laiko, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, pareiškėjos pareiškimas neteismingas Šiaulių apylinkės teismui.

Pareiškėjai pasiūlytina kreiptis su pareiškimu pagal jos faktinę gyvenamąją vietą Vokietijoje vadovaujantis tos šalies įstatymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškimą, jį su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartį išsiųsti pareiškėjos atstovui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.