Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Aistės Mikulėnienės atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties, kuria prašymas atmestas, civilinėje byloje pagal antstolės Aistės Mikulėnienės pareiškimą skolininkui M. K., suinteresuotiems asmenims T. K., G. K. dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Aistė Mikulėnienė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 2011-05-20 turto – 1,3000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo išieškotojai T. K. aktą Nr. (0104/10/00099)-SD-5484.

Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad antstolė vykdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0104/10/00099 pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2000-04-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr.AV-14/2000 dėl išlaikymo priteisimo iš skolininko M. K. nepilnametei dukrai G. K., gimusiai 1992-03-25, tuo metu atstovaujamai motinos T. K.. Pripažino, kad turtas – 1,3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2011-05-20 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (0104/10/00099)-SD-5484 perduotas ne tam asmeniui, t.y. ne išieškotojai pilnametei G. K., kurios naudai priteistas išlaikymas (CPK 638 str. 1d.). Pripažino, kad tai esminis vykdymo proceso pažeidimas nagrinėjamoje byloje, todėl laikė turto perdavimo išieškotojui aktą neteisėtu ir jį tvirtinti atsisakė (CPK 702 str., 725 str. 8 d.).

Antstolė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patvirtinti turto perdavimo išieškojimo aktą. Atskirajame skunde nurodo, kad antstolė vykdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0104/10/00099 pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2000-04-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr.AV-14/2000 dėl išlaikymo priteisimo iš skolininko M. K. nepilnametei dukrai G. K., gimusiai 1992-03-25, atstovaujamai motinos T. K.. Nors šiuo metu G. K. yra pilnametė, bet vadovaujantis LAT suformuota teismine praktika jos teisę į išlaikymo įsiskolinimą gali įgyventi atstovai pagal įstatymą. Aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendimo nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises. Jeigu pilnametis vaikas nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas.

Skolininkas, suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, turto perdavimo išieškotojui be varžytynių akto tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad antstolė Aistė Mikulėnienė vykdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0104/10/00099 pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2000-04-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr.AV-14/2000 dėl išlaikymo priteisimo iš skolininko M. K. nepilnametei dukrai G. K., gimusiai 1992-03-25, atstovaujamai motinos T. K.. Skolininkui pilnai nepadengus įsiskolinimo antstolė 2010-11-16 paskelbė 1,3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines už 3200 Lt pradinę kainą, bet varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, vadovaujantis CPK 717 str. 1 d. 1 p. (vykdomoji byla, b. l. 37-42). Antstolis tą pačią dieną, 2011-04-18 surašytu pasiūlymu, išieškotojai T. K. raštu pasiūlė paimti iš pirmųjų varžytinių turtą už 3200 Lt sumą (vykdomoji byla, b. l 43). Antstolė 2011-04-19 paskelbė šio turto antrąsias varžytines už 2400 Lt pradinę kainą, kurios buvo atšauktos išieškotojai per nustatytą terminą sutikus perimti turtą už pirmose varžytinėse nurodytą pradinę kainą - 3200 Lt (vykdomoji byla, b.l. 44-50, 58). T. K. taip pat prašė 400 Lt pinigų sumokėjimą pratęsti iki vieno mėnesio. 2011-05-20 antstolė surašė turto perdavimo išieškotojui aktą.

CPK 700 straipsnis numato, kad turto perdavimas išieškotojui be varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai priverstinis turto perdavimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant atsiskaityti su išieškotoju. Išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui (CPK 702 str. 1 d.). Turto perdavimo akto patvirtinimo teisinė reikšmė yra ta, kad skolininko nuosavybės teisė į turtą pasibaigia, o teismo patvirtintas turto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę pirkėjui ar išieškotojui, jeigu jis perima turtą, patvirtinantis dokumentas (CPK 702 str. 3 d., 725 str. 8 d.). Turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas CPK 725 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 702 str. 3 d.). Pagal CPK 725 straipsnio 4 dalį teisėjas atsisako tvirtinti varžytynių aktą, jeigu nustato esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių. Teisėjas, tvirtindamas turto perdavimo be varžytynių aktą, turi patikrinti, ar laikytasi turto perdavimo išieškotojui be varžytynių procedūros tinkamumo ir pagrįstumo, ar nebuvo esminių pažeidimų, numatytų CPK 602 straipsnyje, ar buvo laikytasi svarbiausių vykdymo proceso reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą pripažinęs, kad turtas perduodamas ne išieškotojai G. K., kurios naudai priteistas išlaikymas ir kuri yra sulaukusi pilnametystės, bet jos mamai T. K., kitų pažeidimų nenustatė.

LAT 2010-03-16 nutartyje Nr. 3K-3-114/2010 yra pasisakęs dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo tvarkos. Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas. Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis. Minėta, tokį prašymą gali pateikti pats vaikas. Teismas vykdomojoje byloje šį pareiškimą turi išspręsti CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka – kaip išieškotojo reikalavimą nutraukti procesinį atstovavimą. Tokiu atveju teismas turi vadovautis bendrąja taisykle dėl atstovo įgaliojimų pasibaigimo atstovaujamajam panaikinus įgaliojimą (CK 2.147 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2.148 straipsnis). Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas. Kadangi nagrinėjamoje byloje G. K., antstolė, kiti suinteresuoti asmenys nebuvo iškėlę klausimo dėl T. K. kaip vaiko atstovės įgaliojimų panaikinimo, vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, todėl pripažintina, kad T. K. gali būti perduodamas turtas.

Remdamasi ankščiau paminėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, nepagrįstai suvaržė išieškotojo teises, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-06-22 nutartis naikintina. Kadangi turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimas išimtinai priklauso apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, kompetencijai (CPK 724 str. 4 d.), todėl turto perdavimo išieškotojui be varžytynių akto tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p., 338 str. 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.