- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-507-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- M. K., V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
Teisėja E. Vilimienė Proc. sprendimo kategorijos: 121.21, 128.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. birželio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjų M. K. ir V. K. pareiškimas dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
P. V. Korenkova bei M. K. kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K. po tėvo V. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos po G. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamos faktiškai jį valdyti; atnaujinti pareiškėjai M. K. praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos J. K. mirties, priimti.
Nurodė, kad 1994-10-12 d. pareiškėjos M. K. senelis V. K. surašė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paliko savo sūnui, pareiškėjos M. K. tėvui G. K. ir savo dukrai, suinteresuotam asmeniui V. P. . 2001-09-19 d. V. K. mirė. G. K. po V. K. mirties atliko aktyvius veiksmus palikimui priimti, t. y. naudojosi mirusiojo asmeniniais daiktais, mokėjo komunalinius mokesčius už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje bei faktiškai minėtame bute gyveno. 1995-04-07 d. pareiškėjos M. K. senelė J. K. surašė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, paliko pareiškėjos M. K. tėvui G. K. ir suinteresuotam asmeniui V. P. . 2007-05-17 d. J. K. mirė. 2003-10-14 d. mirė pareiškėjos M. K. tėvas G. K. . Po G. K. mirties pareiškėjos nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi G. K. jokio nekilnojamojo turto neturėjo, o G. K. priklausiusius asmeninius daiktus jos priėmė, pradėdamos faktiškai juos valdyti. A. J. K. sudarytą testamentą pareiškėjos sužinojo tik 2007-10-05 d. vykusiame teismo posėdyje pagal suinteresuoto asmens V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu į pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2007-07-13 ji kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po V. K. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-10-18 sprendimu suinteresuoto asmens pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo po V. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjos nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių faktą kad po G. K. mirties atsiradusį palikimą jos priėmė, pradėdamos faktiškai jį valdyti. Be to, G. K. po V. K. mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nors žinojo apie V. K. sudarytą testamentą. G. K. niekada nemokėjo komunalinių mokesčių už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kadangi niekur nedirbo. Pareiškėja M. K. yra įstatyminė J. K. įpėdinė ir žinojimas ar nežinojimas apie testamento egzistavimą visiškai negalėjo įtakoti pareiškėjos veiksmų dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja per trijų mėnesių laikotarpį nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taigi M. K. neišreiškė jokio noro priimti palikimą po J. K. mirties.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų faktinį G. K. palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo jo mirties, todėl šis pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas. Kadangi pareiškėja M. K. apie testatorės J. K. sudarytą testamentą sužinojo tik 2007-10-05 dieną bei nedelsiant kreipėsi į teismą su pareiškimu, t. y. iš karto pradėjo įgyvendinti savo teises kaip rūpestingas asmuo, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo yra pagrįstas. Pareiškėjų reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K. priėmė palikimą po tėvo V. K. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti, pagrįstumą suinteresuotas asmuo paliko vertinti teismui.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 41-o notarų biuro notarė V. Z. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog sutinka, kad sprendimas šioje civilinėje byloje būtų priimtas teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 1-o notarų biuro notarė V. S. –M. pateikė teismui atsiliepimą ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. K. po tėvo V. K. , (mirusio 2001-09-19 d.), mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti; nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. K. ir M. K. po G. K. (mirusio 2003-10-14 d.), mirties priėmė palikimą pradėjusios faktiškai jį valdyti; nurodyta, kad šių juridinių faktų nustatymas V. K. ir M. K. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti; M. K. atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti (2007-05-17 d. mirus senelei J. K. ) ir šis terminas pratęstas iki 2009-02-14 dienos (imtinai).
Teismas ištyręs šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų ir suinteresuoto asmens paaiškinimus bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog yra teisinis pagrindas pareiškėjų pareiškimą tenkinti pilnutinai, kadangi pareiškėjos įrodė aplinkybes apie tai, kad G. K. po tėvo V. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, bei, kad pareiškėjos po G. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamos faktiškai jį valdyti. Šias aplinkybes pilnai patvirtina byloje esantys įrodymai (t.y. liudytojų parodymai, pačių pareiškėjų bei suinteresuoto asmens paaiškinimai, sąskaitos, mokėjimo kvitai bei PVM sąskaitos-faktūros) ir teismas laikė šias aplinkybes pilnai įrodytomis (CPK 176 str. – 179 str.) Teismas taip pat tenkino ir pareiškėjos M. K. prašymą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, kadangi, kaip matyti iš bylų medžiagos, pareiškėja M. K. , tik iš suinteresuoto asmens V. P. sužinojusi apie senelės sudarytą testamentą iš karto kreipėsi į teismą su pareiškimu, t.y. iš karto pradėjo įgyvendinti savo teises kaip rūpestingas asmuo. Dėl šios priežasties teismas M. K. nurodytas įstatymų nustatyto termino praleidimo priežastis pripažintino svarbiomis ir nurodė, kad tai sudaro pagrindą atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po senelės mirties, priimti.
Dėl išvardintų aplinkybių teismas nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad G. K. (miręs 2003-10-14 d.), po tėvo V. K. (mirusio 2001-09-19 d.), mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyt ; kad V. K. ir M. K. po G. K. (mirusio 2003-10-14 d.), mirties priėmė palikimą pradėjusios faktiškai jį valdyti bei M. K. atnaujino praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti (2007-05-17 d. mirus senelei J. K. ) ir šį terminą pratęsė iki 2009-02-14 dienos (imtinai). Šių juridinių faktų nustatymas pareiškėjoms yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti (LR CPK 444 str., 448 str.; LR CK 5.57 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo V. P. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškimą atmesti, priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjos įrodė aplinkybes apie tai, kad G. K. po tėvo V. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Šį juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustatė remdamasis tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, jog po V. K. mirties jo sūnus Genadijus naudojosi tėvo asmeniniais daiktais, t.y. rūbais, garažu, mokėjo komunalinius mokesčius už butą.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pagal V. P. , pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad V. P. , po tėvo V. K. mirties 2001-09-19 atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradedamą jį valdyti, buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje teismas, nustatė, jog V. P. , po tėvo mirties faktiškai priėmė jam nuosavybės teise priklausiusio buto, esančio, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 1/2 dalį.
G. K. tokių veiksmų, kurie leistų pripažinti jį faktiškai priėmus po tėvo V. K. mirties atsiradusį palikimą, neatliko. Jis po tėvo mirties jo drabužių bei batų nepriėmė ir net neketino jų priimti, nes jie jam netiko.
Nepagrįsta teismo išvada, jog G. K. naudojosi tėvo garažu ir mokėjo mokesčius už jį. Iš kvitų, esančių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (b.l. 79), matyti, jog 21-ajai metalinių garažų bendrijai buvo mokėtas V. K. nario mokestis už 2004 ir 2005 metus. Tačiau šiuose kvituose nėra nurodyta, kas yra mokėtojas. Atsižvelgiant į tai, jog G. K. mirė 2003-10-14, jis negalėjo būti šių mokesčių mokėtoju. Tad teiginys, jog G. K. mokėjo mokesčius už tėvo garažą, nėra įrodytas.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teiginiai, jog G. K. mokėjo komunalinius mokesčius už tėvų butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neatitinka tikrovės. Pareiškėja M. K. yra nurodžiusi, jog G. K. buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, komunaliniai mokesčiai už butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Genadijaus buvo mokami už senelės pinigus. Taigi, po tėvo V. K. mirties G. K. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų išreiškę jo valią valdyti turtą ir juo rūpintis kaip savu. Iš pareiškėjos M. K. parodymų taip pat matyti, jog G. K. apsistojimas tėvų bute, adresu Antakalnio(duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo jo valios priimti po tėvo V. K. mirties atsiradusį palikimą išraiška, o tik nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių - silpnos sveikatos, nesutarimų su sutuoktine, pasekmė.
Teismas šioje civilinėje byloje nepagrįstai kaip turinčiu prejudicinę įrodomąją galią vertino liudytojų parodymus, duotus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek liudytojų parodymais, tiek kitomis įrodinėjimo priemonėmis buvo nustatyta priešingą interesą šioje, t.y. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio asmens V. P. interesus atitinkantis juridinę reikšmę turintis faktas, jog po tėvo V. K. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradedama jį valdyti priėmė būtent ji, nors šiam prašymui pareiškėjos V. K. ir M. K. prieštaravo. G. K. turto valdymo faktas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įrodinėjamas.
Teismas nepagrįstai pratęsė terminą pareiškėjai M. K. palikimui, atsiradusiam po jos senelės J. K. , priimti, teismo išvada apie tai, jog pareiškėja M. K. savo teises įgyvendino kaip rūpestingas asmuo, yra nepagrįsta.
Nei J. K. testamento buvimo faktas, nei M. K. žinojimas ar nežinojimas apie tokį testamentą pareiškėjai jokių teisių ar pareigų nesuteikė, nes M. K. nėra J. K. turto paveldėtoja pagal testamentą.
M. K. apie senelės J. K. mirtį, o tuo pačiu ir apie palikimo atsiradimą sužinojo J. K. mirties dieną, t.y. 2007-05-17, tačiau savo, kaip įstatyminės įpėdinės teisių nesiėmė įgyvendinti. Objektyvių priežasčių, kurios, nepriklausomai nuo M. K. valios, būtų sutrukdžiusios jai, kaip įstatyminei J. K. įpėdinei, įstatymo nustatytu terminu priimti palikimą, nebuvo, pareiškėja tokių priežasčių nėra nurodžiusi.
Atsiliepimas
P. V. Korenkova bei M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai pritaikė materialines teisės normas, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo ar apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 str. 1 d.).
Ši teisės norma tiesiogiai susieta su savininko teise įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teisę, kurią nustatyto CK 4.20 str. Iš bylos medžiagos seka, kad tiek V. K. , tiek ir J. K. , įgyvendindami daiktinę teisę, nusprendė savo nuosavybės teisėmis valdytos buto (duomenys neskelbtini) dalis testamentu palikti abiems savo vaikams lygiomis dalimis. Taigi akivaizdu, jog abu testatoriai savo valią išreiškė aiškiai ir jos nekeitė.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, išklausiusi ginčo šalių bei jų atstovų paaiškinimus, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai vykdė jam CPK 176 str. nustatytą pareigą, todėl skundžiamasis teismo sprendimas iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kuriais prašoma panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo nagrinėjant šią bylą, nes procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Šiuo atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir vertino (CPK 183, 185 str. str.) įrodymus, kuriais pareiškėjos bei suinteresuotas asmuo - V. P. grindė savo reikalavimus. Teisėjų kolegija sutikdama su teismo sprendime išdėstytais argumentais sutinka ir jų nebekartoja.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog pareiškėja M. K. nesirūpino senele J. K. , jos nelankė, todėl pareiškėja kaip ir neturi moralinės teisės reikalauti palikimo. Toks argumentas yra priešingas teisei.
Kaip jau minėta, abu testatoriai yra išreiškę savo tvirtą valią jų nuosavybės teise valdomas buto dalis palikti lygiomis dalimis savo vaikams – G. K. ir V. P. . Bylos medžiaga rodo, kad savo prašymu pareiškėjos nėra pažeidusios suinteresuoto asmens V. P. teisių, nes nepretenduoja į jai tekusias buto dalis. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėja M. K. nurodė, kad mirus senelei J. K. , suinteresuotas asmuo V. P. , savo valia dovanodama M. K. senelės žiedą ir grandinėlę ir nurodydama, kad jai nors šie daiktai primins senelę, aiškiai siekė sudaryti įspūdį, kad pareiškėjai senelė palikimo nepaliko. Apeliantė šių pareiškėjos argumentų nepaneigė (CPK 178 str.).
Byloje esantis V. P. 2007-06-14 d. pareiškimas apie palikimo priėmimą, paduotas Vilniaus m. keturiasdešimt pirmajam notarų biurui, kuriame V. P. nurodo, kad kitų įpėdinių į J. K. palikimą nėra, rodo, kad V. P. aiškiai nesuinteresuota, kad pareiškėjos įgyvendintų savo kaip įpėdinių teises, jos elgesys pripažintas nesąžiningu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 3 str., CK 1.5 str. str. reikalavimus, todėl suinteresuoto asmens V. P. apeliacinis skundas atmestinas teisėjų kolegijos nurodytų argumentų pagrindu.
CPK 98 str. pagrindu iš V. P. pareiškėjų V. K. ir M. K. naudai priteistinos 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai atlyginti.
V. L. Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš V. P. , a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai M. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.