- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- T-31/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pirm.), Dainius Raižys
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam asmeniui Lietuvos advokatūrai dėl neišmokėtos užmokesčio dalies priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą prašydama priteisti iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos jos naudai visą užmokestį už atliktą darbą 12 460,00 Lt.; priteisti iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų išsprendimui ieškovė prašo bylą stabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar advokatams už antrinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 31 d.), 7 punktas ta dalimi, kuria papildomas užmokestis bylos stadijoje ribojamas 4 MMA dydžiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, kad 2014 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė, kad byla teisminga administraciniam teismui. Gavus ieškovės atskirąjį skundą paaiškėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė, kad ieškovės keliama byla yra teisminga bendros kompetencijos teismui. Iš ieškovės atskirojo skundo papildymo nustatyta, kad ji pateikė Vilniaus apygardos administraciniam ir Vilniaus apylinkės teismui ieškinius su neidentiškais reikalavimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo gautame ieškinyje nėra reikalavimo pripažinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. spalio 22 d. sprendimą išmokėti jai už darbą 3 520 Lt neteisėtu. Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo abejonių dėl šios bylos rūšinio teismingumo. Kaip nurodo Vilniaus miesto apylinkės teismas, ieškovė prašo priteisti mokėjimą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Tiesioginių reikalavimų ieškinyje pasirinktam antrajam atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ieškovė nereiškia. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra viešojo administravimo subjektas, reikalavimas jam kildinamas iš viešo administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisinių santykių. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą tokios bylos sprendžiamos administraciniuose teismuose. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymi, kad ieškovė yra susijusi sutartiniais santykiais su Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Teisę gauti reikalaujamą didesnio dydžio atlygį ji kildina iš atsiradusių prievolinių teisinių santykių pagal sudarytą sutartį su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Dėl to byla galėtų būti nagrinėjama bendros kompetencijos teisme. Tačiau ieškovės pareikštas reikalavimo pobūdis yra mišrus. Ji reikalauja atlikti mokėjimą ne pagal sutartimi nustatytą ir teisės aktais reglamentuotą atlygio mokėjimo dydį, bet reikalavimą kildina iš viešo administravimo subjektų, vykdančių viešo administravimo funkcijas prieštaringo teisinio reglamentavimo įgyvendinimo, tad pagrindinis ieškinio tikslas yra susijęs su viešo administravimo funkcijų vykdymu ir dėl to byla galėtų būti administracinės teisenos nagrinėjimo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Šioje byloje ginčas kilo dėl užmokesčio advokatui už jo suteiktą antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą priteisimo. Taigi, ginčas kildinamas iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokato atsiradusių teisinių santykių.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir su juo susijusius kitus teisės aktus. Šios tarnybos santykiai su asmenimis, kuriems yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi pavaldumo požymį ir yra administraciniai. Tačiau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos santykiai su teisinę pagalbą teikiančiais advokatais yra kitokio pobūdžio.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad advokatai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti yra atrenkami konkurso būdu ir su jais yra sudaromos sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Nors ši sutartis kildinama iš viešosios teisės norminių teisės aktų – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo bei Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 69, viena iš sutarties šalių yra valstybės institucija, o pati sutartis yra valstybės viešosios funkcijos vykdymo išraiška, tačiau sutartyje dominuoja atlygintinų paslaugų sutarties elementai. Tai leidžia daryti išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokatų santykiai nėra pagrįsti pavaldumu (yra sutartinio pobūdžio), todėl jie laikytini ne administraciniais, o privatinės teisės normų reglamentavimo sričiai priskirtinais santykiais (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartis Nr. T-XX-81-11, priimta byloje J. B. v. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba). Aptariamu atveju būtent ir keliamas ginčas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokato atsiradusių sutartinių santykių. Jis nėra viešojo administravimo srityje kylantis ginčas, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis; Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam asmeniui Lietuvos advokatūrai dėl neišmokėtos užmokesčio dalies priteisimo grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys