Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovui D. J., atsakovo UAB Mechanika atstovams: M. D. ir adv. A. Bračiulienei, bei trečiojo asmens BUAB Šilna atstovui S. P., neatvykus trečiojo asmens UAB Surenkamos statybos konstrukcijos atstovui, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties, neatvykus antstolei S. Žukaitienei, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nedalyvaujant UAB Statybinių konstrukcijų gamykla atstovui, apie teismo posėdžio data, laiką ir vietą pranešta viešu skelbimu internete,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Hansa lizingas“) ieškinį atsakovui UAB Mechanika ir tretieji asmenys: bankrutuojanti UAB „Šilna“ (bankroto administratorius UAB Valeksa) ir UAB Statybinių konstrukcijų gamykla, UAB Surenkamos statybos konstrukcijos bei antstolė S. Žukaitienė dėl kilnojamojo daikto grąžinimo iš neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas – lizingo davėjas - UAB „Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Hansa lizingas“) 2011-11-14 teismui pateikė ieškinį, kuriuo teismo prašė:

1. įpareigoti atsakovą UAB „Mechanika“ per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB natūra Turto dalį, t.y. SWF 10 tonų krovininį vežimėlį dvisijam kranui, kurio likutinė vertė 67 418,43 Lt (šešiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai aštuoniolika litų 43 ct), esantį neteisėtame UAB „Mechanika“ valdyme, o jeigu vykdant sprendimą paaiškėtų, kad Turto dalies nėra, priteisti turtą natūra, nurodant Turto dalies vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo UAB „Mechanika“.

2. priteisti iš atsakovo UAB „Mechanika“ ieškovo „Swedbank lizingas“ UAB naudai: bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį, sudarantį 2 023,00 Lt (du tūkstančiai dvidešimt trys litai) ir kitas išlaidas, jei tokių atsirastų bylos nagrinėjimo metu, bei 6 % (šešis procentus) metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio sprendimo priėmimo.

Ieškovas ieškinyje nurodė šiuos motyvus.

UAB „Mechanika“ ir UAB „Šilna“ sudarė 2007 m. vasario 19 d. rangos sutartį Nr. 05/424 (toliau taip pat vadinama „Rangos sutartimi“, ieškinio priedas Nr. 2), pagal kurią UAB „Mechanika“ įsipareigojo užsakovui pagaminti 1 (vieną) atraminį dvisijį elektrinį tiltinį kraną (toliau taip pat vadinamas „Turtu“), kurio techniniai duomenys nurodyti Rangos sutarties priede Nr. 2 (ieškinio priedas Nr. 2), o taip pat įvykdyti kitus Rangos sutartyje nurodytus įsipareigojimus, tai yra UAB „Šilna“ Rangos sutartimi priims Turtą ir sumokės už jį pagal Rangos sutartyje numatytas sąlygas.

UAB „Šilna“, siekdama įsigyti Turtą, dėl finansavimo gavimo kreipėsi į lizingo bendrovę „Svvedbank lizingas“, UAB (buvęs pavadinimas - UAB „Hansa lizingas“; toliau taip pat vadinamas „Ieškovu“). Įvertinus UAB „Šilna“ finansinę padėtį bei veiklos perspektyvas, 2007 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudaryta grįžtamojo lizingo sutartis Nr. LT058296 (kai turto pardavėjas ir lizingo gavėjas tas pats asmuo) (toliau taip pat vadinama „Lizingo sutartimi“, ieškinio priedas Nr. 3), pagal kurią lizingo bendrovė „Svvedbank lizingas“, UAB įsipareigojo iš UAB „Šilna“ (kaip pardavėjo) įsigyti savo nuosavybėn Turtą - 1 (vieną) dvisijį kraną pagaminimo metai: 2007 m. su pilna komplektacija, kurio viena neatskiriamų sudedamųjų dalių - SWF 10 tonų krovininis vežimėlis (toliau taip pat vadinamas „Turto dalimi“), bei perduoti Turtą naudotis ir valdyti UAB „Šilna“ (kaip lizingo gavėjui) Lizingo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o UAB „Šilna“ įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“, UAB Lizingo sutartyje nustatytas įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus. Norime atkreipti dėmesį, kad Turto bei Turto dalies techniniai duomenys nurodyti Rangos sutarties priede Nr. 2, o taip pat faktą, kad ginčo objektas (Turto dalis) yra neatskiriama dalis Turto, patvirtintų ir liudininko UAB „Surenkamos statybos konstrukcijos“ direktoriaus S. Žb. žodiniai parodymai bylos nagrinėjimo teisme metu.

Siekdama įvykdyti Lizingo sutarties įsipareigojimus, lizingo bendrovė „Swedbank lizingas“, UAB 2007 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. LT058296/PPS (toliau taip pat vadinama „Pirkimo - pardavimo sutartimi“, ieškinio priedas Nr. 4) iš UAB „Šilna“ (kaip pardavėjo) įsigijo savo nuosavybėn Turtą. Svarbu paminėti, kad UAB „Šilna“, parduodama Turtą lizingo bendrovei pateikė nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, t.y. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. MEH 0706025 (ieškinio priedas Nr. 5), pagal kurią UAB „Šilna“ pagal Rangos sutartį, įsigijo Turtą iš UAB „Mechanika“. Taigi, sudariusi Pirkimo - pardavimo sutartį ir įsigijusi Turtą lizingo bendrovė „Swedbank lizingas“, UAB tapo teisėtu Turto savininku ir 2007 m. rugpjūčio 14 d. Turto priėmimo - perdavimo aktu Turtą perdavė UAB „Šilna“ jį valdyti ir juo naudotis. Pabrėžtina, kad po Pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo ir Turto perdavimo UAB „Šilna“, Turto savininku ir toliau išliko lizingo bendrovė „Swedbank lizingas“, UAB.

Iš šio ieškinio 1 dalyje „Faktinės aplinkybės“ išdėstytų faktų, akivaizdu, kad lizingo bendrovė „Swedbank lizingas“, UAB tinkamai įvykdė Lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus - sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį ir perdavė Turtą UAB „Šilna“ jį valdyti ir juo naudotis. Pagal Lizingo sutarties sąlygas UAB „Šilna“ įsipareigojo mokėti lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“, UAB sutartines įmokas pagal Lizingo sutarties įmokų grafiką (ieškinio priedas Nr. 3). Pažymėtina, kad UAB „Šilna“ nuolat vėluodavo mokėti įmokas pagal Lizingo sutartį, todėl susidarė įsiskolinimas. Kadangi klientas UAB „Šilna“ netinkamai vykdė finansinius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, lizingo bendrovė „Swedbank lizingas“, UAB 2009 m. sausio 5 d. išsiuntė klientui UAB „Šilna“ pretenziją Nr. 01-20-16083, reikalaudama sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei nurodė, kad šio reikalavimo neįvykdžius, Lizingo sutartis bus vienašališkai nutraukta.

Klientui UAB „Šilna“ per minėtoje pretenzijoje nustatytą terminą neįvykdžius lizingo bendrovės „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimo sumokėti susidariusią skolą, pastaroji, remdamasi Lizingo sutarties bendrosiomis sąlygomis 2009 m. vasario 9 d. pranešimu Nr. 01-30-3667 (ieškinio priedas Nr. 6) vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį ir pareikalavo nedelsiant nutraukti Turto eksploataciją ir Turtą priėmimo - perdavimo akte nurodyto komplektiškumo visiškai paruoštą eksploatacijai, ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario 20 d. perduoti Ieškovo įgaliotam atstovui UAB „Baltijos realizacijos centras“, bei visus su juo susijusius dokumentus neatlygintinai saugoti, kol Ieškovas (ar jo įgalioti atstovai) tinkamai jį priims. Taip pat minėtu vienašališku Lizingo sutarties nutraukimu „Swedbank lizingas“, UAB informavo UAB „Šilna“, kad Lizingo sutarties nutraukimas neatleidžia jos nuo pareigos sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir netesybas bei atlyginti visus nuostolius, patirtus dėl Lizingo sutarties nutraukimo.

Pažymėtina, kad Ieškovui nuosavybės teise priklausantis Turtas UAB „Šilna“ valdyti ir naudotis buvo perduotas Lizingo sutarties pagrindu. Šio Turto atžvilgiu UAB „Šilna“ turėjo tik tokias teises, kurios buvo aiškiai įvardintos Lizingo sutartyje, t.y. Turtą valdyti ir juo naudotis. Dėl esminio pažeidimo nutraukus Lizingo sutartį, UAB „Šilna“ neteko visų turėtų teisių į Turtą, t.y. pasibaigė Turto valdymo ir naudojimosi teisinis pagrindas. Taigi, UAB „Šilna“ neteko teisės valdyti ir naudotis Turtu, o Ieškovas įgijo teisę reikalauti Turtą atlaisvinti ir perduoti jam. Pagal Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas, UAB „Šilna“ buvo įsipareigojusi Turtą neatlygintinai saugoti be teisės naudoti ir valdyti iki to momento, kol „Swedbank lizingas“, UAB jį priims.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad laikotarpiu nuo Lizingo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2009 m. vasario 9 d., iki Turto priėmimo iš UAB „Šilna“, t.y. 2009 m. gruodžio 21 d., dienos, UAB „Šilna“ ėmėsi neteisėtų veiksmų Turto atžvilgiu, ko pasėkoje buvo pažeistos teisėto Turto savininko lizingo bendrovės „Swedbank lizingas“, UAB teisės. Akivaizdus teisėto Turto savininko teisių pažeidimas matomas ir iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendime už akių civ. b. 2-648-802/2010 (ieškinio priedas Nr. 7) bei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje civ. b. 2-7174-302/2009 (ieškinio priedas Nr. 8) nurodytų faktinių aplinkybių. Minėtuose teismo dokumentuose nurodyta, kad tarp UAB „Mechanika“ ir UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“ (žinoma, jog UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“ - dukterinė UAB „Šilna“ įmonė, priedas Nr. 21) buvo sudaryta 2009 m. kovo 2 d. tiekimo sutartis Nr. 4/477 (toliau vadinama „Tiekimo sutartimi“). Pagal Tiekimo sutartį UAB „Mechanika“ įsipareigojo parduoti jai nepriklausančią Turto dalį (atkreiptinas dėmesys, kad būtent tą Turto dalį „Swedbank lizingas“, UAB Pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo iš UAB „Šilna“ ir Lizingo sutarties bei turto priėmimo - perdavimo aktu perdavė UAB „Šilna“), o UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“ įsipareigojo už jį atsiskaityti su UAB „Mechanika“ per 60 dienų po PVM sąskaitos faktūros pateikimo, liudininkų teigimu, ši suma buvo reikalinga tam sumontavimui. Kadangi UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“ nevykdė savo pareigos atsiskaityti už Turto dalį, UAB „Mechanika“ ieškiniu kreipėsi dėl savo teisių gynimo į teismą, prašydama nutraukti Tiekimo sutartį ir taikyti restituciją.

Kadangi UAB „Mechanika“ ieškiniu dėl Tiekimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi civ. b. 2-7174-302/2009 minėtas prašymas buvo patenkintas. Šią teismo nutartį vykdė antstolė Svajonė Žukaitienė. Kaip matyti iš antstolės sudaryto 2009 m. lapkričio 13 d. Turto priėmimo-perdavimo akto Nr. 76/09-02697 (ieškinio priedas Nr. 9), antstolė 2009 m. lapkričio 13 d. dalyvaujant UAB „Mechanika“ įgaliotam asmeniui I. T. ir BUAB „Šilna“ atstovui M. B., perėmė iš UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“ ir perdavė 10 tonų krovininį vežimėlį (Turto dalį) UAB „Mechanika“.

Pažymėtina, kad vykdant minėtą Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, Turto dalis buvo nukabinta nuo lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausančio Turto. Dar kartą pabrėžtina, kad pagal Lizingo sutartį, ginčo objektas (Turto dalis) yra neatskiriama lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausančio Turto dalis.

Norime akcentuoti tai, kad remiantis Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 4.2.3. punktu, klientas (UAB „Šilna“), Turtą subnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis gali tik su išankstiniu „Swedbank lizingas“, UAB raštišku sutikimu. Nesant išankstinio raštiško „Swedbank lizingas“, UAB sutikimo klientas neturi teisės perduoti kitiems asmenims lizingo sutarties pagrindu valdomo turto. Pabrėžiame, jog „Swedbank lizingas“, UAB niekuomet nedavė sutikimo perduoti Turtą ir/ar Turto dalį valdyti ir naudotis kitam fiziniam ir/ar juridiniam asmeniui (išskyrus BUAB „Šilna“). Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad Turto dalies perdavimas UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“ (kurio UAB Šilna neturėjo teisės atlikti be raštiško „Swedbank lizingas“, UAB sutikimo) yra neteisėtas ir pažeidžiantis Lizingo sutarties sąlygas bei lizingo bendrovės „Swedbank lizingas“ kaip teisėto ir sąžiningo Turto įgijėjo teises ir interesus.

Atkreiptinas dėmesys, kad lizingo sutarčių dalykai įgyjami klientų naudai ir klientų interesais iš trečiųjų asmenų. Pastebėtina, jog „Swedbank lizingas“, UAB neketina ir neketino atsiimto turto pasilikti, todėl iš klientų atsiimamas turtas realizuojamas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Šilna“ negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį, o UAB „Surenkamos statybos konstrukcijos“ (potencialus nuomininkas) planavo nuomotis Turtą, „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Surenkamos statybos konstrukcijos“ sudarė 2009 m. gruodžio 21 d. pasaugos sutartį Nr. 17/236 (toliau taip pat vadinama „Pasaugos sutartimi“, ieškinio priedas Nr. 12), kurios pagrindu UAB „Surenkamos statybos konstrukcijos“ įsipareigojo užtikrinti Turto apsaugą ir teikti „Swedbank lizingas“, UAB kitas Pasaugos sutartyje numatytas paslaugas.

Po Lizingo sutarties nutraukimo, BUAB „Šilna“ perdavė Turtą lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“, UAB. Turto priėmimo - perdavimo faktas buvo įformintas 2009 m. gruodžio 21 d. priėmimo - perdavimo aktu (ieškinio priedas Nr. 17). Iš ieškinio priedo Nr. 17 matyti, kad iš UAB „Šilna“ perimtas Turtas paliekamas saugoti UAB „Surenkamosios statybos konstrukcijos“, tačiau preziumuotina, kad tik Turto perėmimo iš BUAB „Šilna“ metu tapo žinoma, kad Turtas yra ne pilnos kompektacijos, t.y. be Turto dalies.

Svarbu paminėti, kad „Swedbank lizingas“, UAB, sužinojęs apie tokį faktą 2011 m. liepos 11 d. raštu Nr. SL-SR-11799 (ieškinio priedas Nr. 10) kreipėsi į UAB „Mechanika“, prašydama grąžinti jai teisėtai priklausančią Turto dalį, tačiau minėtas prašymas nebuvo įvykdytas. UAB „Mechanika“ 2011 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 331 (ieškinio priedas Nr. 11) atmetė „Swedbank lizingas“, UAB prašymą grąžinti Turto dalį teisėtam jos savininkui „Swedbank lizingas“, UAB. Pažymėtina, kad „Swedbank lizingas“, UAB 2011 m. liepos 11 d. raštu Nr. SL-SR-11800 (ieškinio priedas Nr. 13) kreipėsi ir į BUAB „Šilna“ bankroto administratorių dėl informacijos bei dokumentų, susijusių su Turto dalies perdavimu. BUAB „Šilna“ bankroto administratorius 2011 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 26/04/11-S (ieškinio priedas Nr. 14) informavo lizingo bendrovę, kad neturi galimybės pateikti prašomos nurodyti informacijos. „Swedbank lizingas“, UAB 2011 m. liepos 11 d. raštu Nr. SL-SR-11798 (ieškinio priedas Nr. 15) taip pat kreipėsi ir į antstolę Svajonę Žukaitienę, prašydama nurodyti priežastis, dėl kurių Turto dalis buvo perimta iš BUAB „Šilna“, nors skolininkas buvo UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“. Antstolė Svajonė Žukaitienė 2011 m. liepos 22 d. raštu Nr. 76/09/02697 (ieškinio priedas Nr. 16) informavo, jog Turto dalis buvo perimta, vykdant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį civ. b. 2-7174-302/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Taigi, pagal Ieškovo detaliai išdėstytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad Turto dalis, kurios savininku visą laikotarpį išliko Ieškovas, buvo neteisėtai pasisavinta. Kadangi Atsakovas geranoriškai šalių susitarimu negrąžina Turto dalies teisėtam jos savininkui, o Ieškovas išnaudojo visus įmanomus būdus atgauti Turto dalį neteisminiu keliu, Ieškovas neturi kitos išeities kaip tik pažeistas teises ginti teisme ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau taip pat vadinamas „CK“) 4.95 straipsniu, prašyti teismo išreikalauti Ieškovui nuosavybės teise priklausančią Turto dalį iš svetimo neteisėto UAB „Mechanika“ valdymo.

Vadovaudamasis Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 4.2.3 p., 11.2 p., CPK 111 str., 135 str., 144-145 str., 190 str., 272 str., CK 4.95 str. ir kt., ieškovas teismo prašė:

1. Įpareigoti atsakovą UAB „Mechanika“ per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB natūra Turto dalį, t.y. SWF 10 tonų krovininį vežimėlį dvisijam kranui, kurio likutinė vertė 67 418,43 Lt (šešiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai aštuoniolika litų 43 ct), esantį neteisėtame UAB „Mechanika“ valdyme, o jeigu vykdant sprendimą paaiškėtų, kad Turto dalies nėra, priteisti turtą natūra, nurodyti Turto dalies vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo UAB „Mechanika“.

2. Iš atsakovo UAB „Mechanika“ išreikalauti šiuos rašytinius įrodymus, t. y. 2009 m. kovo 2 d. Tiekimo sutartį Nr. 4/477, sudarytą tarp UAB „Mechanika“ ir UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“.

3. Šaukti liudytoju UAB „Surenkamos statybos konstrukcijos“ direktorių S. Žb..

4. Iš atsakovo UAB „Mechanika“ ieškovo „Swedbank lizingas“ UAB naudai priteisti:

4.1. bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį, sudarantį 2 023,00 Lt (du tūkstančiai dvidešimt trys litai) ir kitas išlaidas, jei tokių atsirastų bylos nagrinėjimo metu.

4.2. 6 % (šešis procentus) metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki galutinio sprendimo priėmimo.

Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovas palaikė ieškovo pareikštą ieškinį, prašė jį tenkinti. Taip pat nurodė, kad nepriklausomai nuo to, jog atsakovas buvo sudaręs tiekimo sutartį su trečiąja šalimi UAB Statybinių konstrukcijų gamykla, o po to atgal pasiėmė pastarajam perduotą daiktą - SWF 10 tonų krovininį vežimėlį dvisijam kranui, jis niekada netapo šios šalies nuosavybe, išskyrus ieškovą, ką patvirtina Lizingo sutartis. Teigė, kad be ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, reikalavimo pagrįstumą įrodo ir trečiojo asmens UAB Surenkamos statybos konstrukcijos atstovo teisme duoti paaiškinimai, kuris tuo metu dirbo UAB Šilna, o po to ir kitoje įmonėje UAB Statybinių konstrukcijų gamykla. Ieškovas reikalavimą atsakovui grąžinti SWF 10 tonų krovininį vežimėlį dvisijam kranui, esantį pas atsakovą grindė Lizingo sutartimi, kurios įsipareigojimų dabar jau BUAB Šilna neįvykdė. Todėl prašė teismo įpareigoti atsakovą SWF 10 tonų krovininį vežimėlį grąžinti per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, savo lėšomis pristatant į ieškovo nurodytą vietą, nes atvykus ieškovo įgaliotiems asmenis vykdant Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-11-15 nutartį dėl ginčo turto grąžinimo, jis nebuvo grąžintas. Taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovo ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai.

Atsakovas pateikė į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimus.

Su ieškiniu kategoriškai nesutinkame ir manome, jog atsakovas piktnaudžiauja teise, todėl gerbiamo teismo prašome vadovaujantis LR CPK 95 str. 2 d. paskirti ieškovui dvidešimties tūkstančių litų baudą.

Ieškovas tvirtina, jog ginčo vežimėlį įsigijo pagal Lizingo sutartį Nr. LT058296 ir pagal 2007 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. LT058296/PPS. Ieškovas tvirtina ,,svarbu paminėti, kad UAB ,,Šilna“ parduodama Turtą lizingo bendrovei pateikė nuosavybės teise įrodančius dokumentus, t.y. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. MEH 0706025, pagal kurią UAB ,,Šilna“ pagal rangos sutartį, įsigijo turtą iš UAB „Mechanika“. Taigi, sudariusi Pirkimo - pardavimo sutartį ir įsigijusi turtą, lizingo bendrovė „Swedbank lizingas“ UAB tapo teisėtu Turto savininku ir 2007 m. rugpjūčio 14 d. Turto priėmimo - perdavimo aktu Turtą perdavė UAB „Šilna“ jį valdyti ir juo naudotis.“

Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog šis turtas lizinguojamas UAB ,,Mechanika“ nieko nežinojo, nes nei vieno karto UAB ,,Šilna“ nemokėjo per lizingą.

Norime atkreipti teismo dėmesį į tai, apie ką ieškovas nutyli ir kas yra labai svarbu šioje byloje. Prie ieškinyje minėtos 2007-02-19 rangos sutarties Nr. 05/424 tarp UAB ,,Mechanika“ ir UAB ,,Šilna“ buvo sudaryti du papildomi susitarimai:

1. 2007 m. balandžio 23 d., kuriuo sutarties 4.1.1 p. pakeitė sekančiai:

Du atraminius viensijus elektrinius tiltinius kranus - 2007 metų 21 savaitė.

2. 2007 m. gegužės 22 d., kuriuo sutarties 4.1.2 p. pakeitė sekančiai:

Vieną atraminį dvisįjį tiltinį kraną - 2007 metais. Tikslią montavimo darbų pradžią ir pardavimo datą Užsakovas nurodo raštišku pranešimu Rangovui prieš 4 savaites.

Užsakovas per 10 kalendorinių dienų sumoka Rangovui 198 403,80 Lt po dviejų viensijų tiltinių kranų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo bei pridavimo TPT ir 168 217,90 Lt per 10 dienų po vieno dvisijo tiltinio krano bei krano maitinimo sistemos (KBK) pristatymo į Marijampolę, Stoties g. 8. Galutinį atsiskaitymą, t.y. 66 612 Lt Užsakovas įvykdo per 10 kalendorinių dienų po vieno dvisijo atraminio tiltinio lauko krano sumontavimo, perdavimo - priėmimo akto pasirašymo ir pridavimo TPT.

Situacija susiklostė taip, kad du viensijai tiltiniai kranai buvo priduoti, o dvisijis atraminis tiltinis kranas liko TPT nepriduotas, nes buvo matyti, kad UAB ,,Šilna“ nebus pajėgi galutinai atsiskaityti. Pagal rangos sutartį Nr. 05/424(2007-02-19) darbų vertė be PVM turėjo būti 52 4496,00 Lt, tačiau dėl neatsiskaitymo, be krovininio vežimėlio buvo 46 7841,86 Lt. Skirtumas 56 654,14 (be PVM). Akivaizdžiai matosi, kad liko neįvykdyta rangos sutartis Nr.05/424(2007-02-19). UAB ,,Šilna“ nuosavybėje ginčo vežimėlis niekada nebuvo, todėl ir ieškovas neturi jokių teisių į jį.

Kaip galima paaiškinti tokį ieškovo aplaidumą kai turtas buvo lizinguojamas, nuperkamas jo net nepatikrinus, o ką iš tikrųjų perka? Net ir iš ieškovo 2009 m. gruodžio 21 d. pridėto turto priėmimo - perdavimo akto prie lizingo sutarties Nr. LT058296 nutraukimo, kur vieną dvisįjį kraną perduoda UAB ,,Šilna“, o priima ieškovas aiškiai parašyta, jog turto būklė priėmimo - perdavimo metu netikrinta, o grafoje „Turtas laikomas perduotas su šiais priedais“ iš viso tuščia. Iš šių faktų akivaizdu, jog ieškovas veikė tiesiog kaip iš fantastikos pasaulio, o ne kaip rimtas verslininkas, nes kaip galima teigti, jog nuosavybę įrodo tik PVM sąskaita –faktūra ? Kaip iš viso nepriduotą TPT kraną lizingas galėjo pirkti ? Kodėl už ieškovo kažkurių darbuotojų padarytas klaidas turi atsakyti UAB „Mechanika“?

Kadangi jau ieškovas yra pateikęs eilę dokumentų iš Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-7174-802/2009, manome, jog būtina šią civilinę bylą išsireikalauti iš Marijampolės rajono apylinkės teismo, kurioje yra visi įrodymai bylojantys, kad šis vežimėlis teisėtai priklauso UAB „Mechanika“, o ne ieškovui. Šioje byloje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, išduotas vykdomasis dokumentas, antstolė S. Žukaitienė teisėtai šį vežimėlį grąžino UAB ,,Mechanika“.

Kaip galėtų vienas apylinkės teismas, nepanaikinus kito apylinkės teismo įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigoti tą patį daiktą grąžinti kitam juridiniam asmeniui ? Ar įmanoma iš viso patenkinti toki ieškinį ?

Vadovaujantis išdėstytu prašome šį ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė į bylą ir rašytinius įrodymus.

Atsakovo atstovė advokatė pakartojo atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodytus motyvus ir teismo prašė ieškovo ieškinį kliento atžvilgiu atmesti. Atskirai nurodė, jog ieškovas nepagrįstai remiasi Lizingo sutartimi su UAB „Šilna“.

Kita atsakovo atstovė, teigė, kad dėl galimai ieškovui padarytų nuostolių laikytinas atsakingu buvęs trečiojo asmens atstovas S. Žb., kuris dirbo ne tik UAB Šilna, bet ir kitose dvejose bendrovėse, su kuriomis atsakovas sudarinėjo sutartis. Teigė, kad ieškovas iš vis neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes nuosavybės teisė UAB Šilna galėjo pereiti į dvisijį kraną ir SWF 10 t. krovininį vežimėlį tik po to, kai įrenginys būtų priduotas TPT, o kadangi tai nebuvo padaryta, tai nėra ir ieškovo reikalavimo teisės. Tuo pačiu prašė teismo skirti ieškovui 20 tūkst. Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo grąžinti ieškovui jo nurodytą kilnojamąjį daiktą, tačiau sutinka pastarajam ji parduoti.

Trečiasis asmuo BUAB Šilna pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus:

Dėl Krano komplektacijos.

Ieškinyje nurodoma, kad SWF 10 tonų krovininis vežimėlis (toliau - Krovininis vežimėlis) yra neatskiriama atraminio dvisijo tiltinio elektrinio krano (toliau - Kranas), kurį Ieškovas įsigijo 2007-08-14 d. pagal Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. LT058296/PPS iš UAB „Šilna“, dalis, todėl šis daiktas Ieškovui priklauso nuosavybės teise ir turi būti grąžintas iš neteisėto valdytojo.

BUAB „Šilna“ bankroto administratorius UAB „Valeksa“ (toliau - Administratorius) pažymi, jog 2007-02-19 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 05/4Ž4 (toliau Rangos sutartis, priedas prie Ieškinio Nr. 2) pagrindu UAB „Šilna“ iš UAB „Mechanika“ (toliau - Atsakovas), be kitų prekių, įsigijo Kraną, kurį grįžtamojo lizingo sutartimi vėliau pardavė Ieškovui.

Pažymėtina, kad Rangos sutarties priede Nr. 2 (priedas prie Ieškinio Nr. 2) išdėstyta Krano techninė charakteristika, kurioje yra nurodytos neatskiriamos jo dalys, t.y.: kranas, elektrinė talė, galiniai vežimėliai.

Nei pačioje Rangos sutartyje, nei jos Priede Nr. 2 Krovininis vežimėlis nėra minimas kaip sudedamoji ir/ar neatskiriama Krano dalis. Nei 2007-08-14 d. UAB „Šilna“ ir Ieškovo sudarytoje Lizingo sutartyje Nr. LT058296 ar Turto priėmimo - perdavimo akte, nei 2007-08-14 d. UAB „Šilna“ ir Ieškovo sudarytoje Pirkimo - pardavimo sutartyje (Ieškinio priedai Nr. 3 ir 4) turto sudėtis nėra detalizuojama ir tiktai nurodoma, jog parduodamas /perduodamas turtas yra 1 (vienas) dvisijis kranas. Manytina, kad Ieškovas kuris šiuo metu nuosavybės pagrindu disponuoja Kranu, gali turėti jo techninius dokumentus, kuriuose be visa ko būtų išdėstytos naudojimosi instrukcijos, išsamiai ir nedviprasmiškai nurodyta turto sudėtis su visomis neatskiriamomis jo dalimis.

Pabrėžiame, kad pagal UAB „Šilna“ valdymo organu administratoriui perduotus dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar 2007-02-19 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 05/424 pagrindu UAB ,,Šilna“ dvisįjį atraminį elektrinį tiltinį kraną iš UAB „Mechanika“ įsigijo komplekte su SWF 10 tonų krovininiu vežimėliu ar be jo.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus pateiktus įrodymus, negalima daryti išvados, jog SWF krovininis 10 t. vežimėlis iš tiesų yra Ieškovui nuosavybės teise priklausančio Krano neatskiriama dalis.

Dėl BUAB „Šilna“ įgalioto asmens dalyvavimo antstoliui perimant SWF krovininį 10 t. vežimėlį.

Ieškinyje nurodoma, jog 2009-11-13 d. antstolei Svajonei Žukaitienei vykdant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-05-17 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-648-802/2010 (toliau - Sprendimas), Ieškovui priklausantis Krovininis vežimėlis Turto priėmimo - perdavimo aktu iš UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“ perduotas UAB „Mechanika“.

Ieškovas akcentuoja, jog niekuomet nėra davęs UAB „Šilnai“ sutikimo Turtą perduoti, valdyti ar naudotis tretiesiems asmenims. Todėl Krovininio vežimėlio perdavimas yra neteisėtas.

Pažymėtina, jog tiek Kranas, tiek ir Krovininis vežimėlis buvo saugomi UAB „Šilna“ teritorijoje. Bankrutuojančios UAB „Šilna“ atstovas, vykdydamas antstolio nurodymus, priėmimo perdavimo metu dalyvavo ne kaip turto perdavėjo UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“, o kaip teritorijos, kurioje buvo saugomas objektas, savininko atstovas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad BUAB „Šilna“ yra nepagrįstai kaltinama pažeidusi UAB „Swedbank lizingas“ teises ir interesus, perduodant jai priklausantį turtą.

Dėl SWF krovininio 10 tonų vežimėlio savininko nustatymo.

Ieškovo teigimu, krovininis vežimėlis nuosavybės teise buvo įgytas iš UAB „Šilna“ kartu su Kranu, kaip neatskiriama jo dalis. Tuo tarpu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-05-17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-648-802/2010 (toliau - Sprendimas), nustatyta - kad Krovininis vežimėlis priklauso UAB „Mechanika“.

Sprendimu buvo panaikinta 2009-03-02 d. tiekimo sutartis Nr. 4/477 (Tiekimo sutartis) tarp UAB „Mechanika“ ir UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“ taikoma restitucija įpareigojant UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“ grąžinti Tiekimo sutartimi įgytą Krovininį vežimėlį UAB „Mechanika“.

Iš minimo Sprendimo konteksto nėra žinoma, kada ir kokiu teisiniu pagrindu UAB „Mechanika“ yra įsigijusi ginčo objektą - Krovininį vežimėlį. Administratoriaus manymu, pirminiai, UAB „Mechanika“ nuosavybės teisę į Krovininį vežimėlį patvirtinantys dokumentai gali būti reikšmingas įrodymas nustatant tikrąjį turto savininką.

Atsižvelgiant į išdėstytą, trečiojo asmens BUAB „Šilna“ atstovas nepalaiko nei vienos iš ginčo šalių ir dėl įrodymų trūkumo iš esmės nepasisako sutinka ar ne su pareikštu ieškiniu, todėl sprendimą byloje prašo priimti Teismo nuožiūra.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių: Šalims pageidaujant, BUAB „Šilna“ atstovas nemato kliūčių taikos sutarčiai sudaryti.

Antstolė S. Žukaitienė pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus:

2009-11-13 UAB „Mechanika“ man pateikė vykdyti 2009-11-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 2-7174-802/2009, dėl atsakovui UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“ priklausančio kilnojamojo daikto - 10 t. krovininio vežimėlio arešto, uždraudžiant ji perleisti kitiems asmenims, krovininio vežimėlio saugojimą ir priežiūrą pavedant UAB „Mechanika“, leidžiant jiems krovininį vežimėlį parsigabenti į gamyklos teritoriją, esančią Šiaulių m., Liejyklos g. 1A.

2009-11-13 kartu su UAB „Mechanika“ atstovu I. T. nuvykus į UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“, adresu Stoties g. 8, Marijampolės m., krovininis vežimėlis buvo areštuotas, surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Turto aprašą ir perduotas saugoti UAB „Mechanika“. Turto apraše kaip areštuoto turto saugotojas pasirašė UAB „Mechanika“ komercijos direktorius I. T., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininko UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“ atstovas nedalyvavo, todėl Turto apraše skolininko parašo nėra. Vykdant areštuoto turto perdavimą buvo atvykęs M. B., bankrutuojančios UAB „Šilna“ atstovas. Kadangi Turto apraše yra grafa „kiti asmenys dalyvaujantys surašant turto arešto aktą“, o M. B. dalyvavo, jam buvo pasiūlyta pasirašyti apraše bei Turto priėmimo - perdavimo akte, bet kaip dalyvavusiam asmeniui, o ne kaip skolininkui.

Antstolė prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Trečiojo asmens UAB Surenkamos statybos konstrukcijos atstovas S. Žb. pateikė teismui šiuos paaiškinimus.

Nurodė, kad dirbo UAB Šilna projektų vadovu iki 2009 metų. Teigė, kad UAB Statybinių konstrukcijų gamykla šiuo metu yra neveikianti ir faktiškai nevydanti veiklos. Parodė, kad jam dalyvaujant iš atsakovo pagal rangos sutartį patiektus gaminius jis priėmė asmeniškai, veikdamas pagal suteiktus įgaliojimus. Taip pat priėmė ir vieną atraminį dvisijį elektrinį tiltinį kraną pilnos komplektacijos, kartu su abiem vežimėliais. Šis gaminys (kranas) nebuvo pradėtas eksploatuoti, tačiau buvo visos komplektacijos, nes tuomet pradėjo aiškėti, kad bendrovė bankrutuos. Nurodė, kad po to vieną vežimėlį išsivežė UAB Mechanika dalyvaujant antstolei S. Žukaitienei. Parodė, kad tuo metu pilnos komplektacijos kranas stovėjo bendrovės teritorijoje. Teigė, jog faktiškai beliko tik sumontuoti kraną ir jį paleisti į eksploataciją.

Trečiasis asmuo UAB Staybinių konstrukcijų gamykla apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą informuota viešu skelbimu. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, nuspręsta bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl atsakovo ir trečiojo asmens UAB Šilna teisinių santykių pagal rangos sutartį.

Bylos šalys iš esmės sutinka, kad tarp atsakovo (rangovo) UAB Mechanika ir trečiojo asmens (užsakovo) UAB Šilna buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 05/424, pagal kurią rangovas įsipareigojo pagaminti ir vieną atraminį dvisijį elektrinį tiltinį kraną, o užsakovas priimti nurodytą turtą ir už jį sumokėti sutartyje sutartą sumą (t.1, b.l.7-12). Vėliau šalys dviem susitarimais patikslino sutarties sąlygas, tačiau tik dėl darbų atlikimo ir atsiskaitymo terminų (t.1, b.l. 13-14). Rangovas pagal pagamintos produkcijos pridavimo priėmimo aktus pagamintą ir sutartyje nurodytą turtą perdavė užsakovui (t.1,b.l.97,99).

Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remon­tas, patobulinimas ir pan.). Visais atvejais sutartimi būtina nustatyti, kokį darbą atliks ir kokį rezultatą perduos rangovas užsakovui. Pažymėtina ir tai, jog nuosavybės teisė į rangovo sukurtą rezultatą pereina už­sakovui tik nuo šio rezultato perdavimo užsakovui momento. Iki tol jis laikomas rangovo nuosavybe. Pastebėtina, kad kaip jau teismas yra nurodęs rangovas pagal perdavimo priėmimo aktą perdavė užsakovui ir ginčo objektą - pilnos kompektacijos vieną atraminį dvisijį elektrinį tiltinį kraną, kurio techninės charakteristikos nurodytos sutarties priede Nr. 2 (t.1, b.l. 97). Iš byloje esančių duomenų ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad į nurodyto krano komplektaciją įėjo ir SWF 10 tonų vežimėlis, kuris šiuo metu yra pas atsakovą (t.1, b.l. 35-37). Nors atsakovas teigia, kad jam iki pagaminto krano pridavimo Technikos priežiūros tarnybai (toliau TPT) išliko nuosavybės teisė į gaminį, tačiau su tokiu jo aiškinimu teismas negali sutikti. Pirmiausia, įstatymas numato, kad nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu yra paties pagaminto daikto perdavimas užsakovui, o ne kitas momentas ar kitos aplinkybės (CK 6. 6.645 str. 1, 2 d.). Antra, šalys galėjo, ką jos beje ir padarė, susitarti, jog rangovas atliks ir pagaminto daikto įteisinimą TPT, tačiau šį aplinkybė sietina su viešosios teisės normos reikalavimu, nes visi tokio tipo gaminiai turi būti įregistruoti atitinkamoje priežiūros tarnyboje, tačiau tai nelaikytina nuosavybės teisės perėjimo momentu užsakovui civilinių teisinių santykių prasme. Taip pat pagal rangos sutartį nuosavybės teisės perėjimo momento, negalima sieti ir su apmokėjimu pagal šią sutartį, nes tai dvišalė sutartis, kuomet atsakovui (rangovui) po daikto perdavimo užsakovui išlieką tik reikalavimo teisė į atlyginimą už atliktą darbą (CK 6. 653 str., 6.655 str). Tenka pažymėti, kad atsakovas turėjo reikalavimo teisę į užsakovą ir iki apmokėjimo už atliktą darbą momento, tačiau šia teise jis turėjo pasinaudoti dar iki daikto perdavimo momento, o to nepadaręs turi prisiimti visas iš to kylančias teisines pasėkmes ir atsiradusią riziką (CK 6.656 str.). Be to pažymėtina, kad tokiu atveju atsakovas turėjo įspėti užsakovą apie prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ir galimas to pasėkmes. Remiantis aukščiau nurodytu atmestinas atsakovo argumentas, kad UAB Šilna nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į SWF 10 t. krovininį vežimėlį dvisijam elektriniam tiltiniam kranui. Tuo pačiu atmestinas ir kitas atsakovo argumentas, kad nurodyto vežimėlio nuosavybės teisę jam patvirtina ir Marijampolės raj. apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimas už akių (civ. byla Nr. 2-648-802/2010) (t.1,b.l. 122). Tokia išvada seka, atsižvelgiant į tai, jog ginčas nurodytoje byloje vyko tik tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB Statybinių kontrukcijų gamykla, kuomet buvusiam rangovui buvo grąžintas SWF 10 t. krovininis vežimėlis dvisijam elektriniam tiltiniam kranui. Nurodytoje byloje teismas tik formaliai vertino šalies pateiktus įrodymus ir visiškai neanalizavo vežimėlio nuosavybės klausimo, o tik nutraukė tarp šalių 2009-03-02 sudarytą tiekimo sutartį ir grąžino atsakovui minėtą vežimėlį, tai yra taikė restituciją (t.1, b.l.30-31). Teismas tokia išvadą padarė atsižvelgdamas į šalių sudarytos tiekimo sutarties 6.2.p, pagal kurį atsakovas turėjo teisę susigrąžinti perduotą daiktą. Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, minėtoje byloje ginčo šalys UAB Mechanika ir UAB Statybinių konstrukcijų gamykla jokių nuosavybės teisę perleidžiandžių dokumentų tarpusavyje nesudarė ir į nurodytą bylą nepateikė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus materialinius teisinius ir procesinius faktus Marijampolės raj. apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimas už akių nelaikytinas ir prejudicinę reikšmę turinčiu nagrinėjamoje byloje, todėl nėra teisinio pagrindo ir juo remtis sprendžiant šalių ginčą (LAT civ. byla Nr. 3K-306/2010; Nr. 3K-3-173/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas daro išvada, kad UAB Šilna įgijo nuosavybės teisę į vieną atraminį dvisijį elektrinį kraną pilnos komplektacijos, kuris bendrovei buvo perduotas 2007-06-21 pagal priėmimo perdavimo aktą (t.1, b.l.97).

Dėl ieškovo ir trečiojo asmens UAB Šilna teisinių santykių pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį.

Lizin­go sandoriams būdingos dvi pagrindinės savybės, tai ekonominis naudingumas, kuris labiausiai reiškiasi ne įgijant daiktą nuosavybės teise, o jį naudojant ir lizingo gavėjo mokėjimai lizingo būdu finansuojami iš gaunamų pajamų ir taip išsaugomos apyvartinės lizingo gavėjo lėšos.

Lizingo sandorio esmė ta, kad lizingo davėjas finansuoja lizingo gavėjo priimtą investicinį sprendimą. Lizingo davėjas, kaip finansuotojas, savo lėšomis nuosavybės tei­se įgyja daiktą, kurį dažniausiai iš anksto iš pardavėjo (ar gamintojo) pasirenka lizingo gavėjas, o po to vykdydamas lizingo sutartį, lizingo davėjas tą daiktą perduoda lizingo gavėjui, kad šis galėtų jį valdyti ir juo naudotis. Taigi lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pasta­rasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką.

Pažymėtina, kad CK 6.567 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sąvoka. Iš pateiktos lizingo (finansinės nuomos) sąvokos aiškiai maty­ti, kad įstatymų leidėjas apibūdino tik vieną lizingo formą ir rūšį - netiesioginį finansinį lizingą, dar vadinamą trišaliu (klasikiniu) lizingu.

Finansinio lizingo sutartis yra dvišalė, atlygintinė. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jei lizingas yra netiesioginis (trišalis), sudaromos dvi sutartys: pirkimo-pardavimo sutartis tarp lizingo davėjo (t. y. pirkėjo) ir lizingo dalyko pardavėjo (šios sutarties šalimi gali būti ir lizingo gavėjas) bei lizingo sutartis tarp lizingo davėjo ir lizingo gavėjo. Dėl to susiklosto trišaliai santykiai, kurie lemia tam tikrų teisių, pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą. CK 6.571 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, kad lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už sutarties dalyko trūkumus, išskyrus atvejus, kai lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis, taip pat kai lizingo davėjas darė įtaką lizingo gavėjui, šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką. CK 6.573 straipsnyje numatyta bendra taisyklė - lizingo gavėjas turi teisę tiesiogiai pareikšti pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo - pardavimo sutarties, kitaip tariant, lizingo gavėjas įgyja visas CK numatytas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, kaip jis jas turėtų, jeigu būtų pirkimo-pardavimo sutarties šalis. Tačiau tai, kad sudaromos dvi sutartys ir dėl to susiklosto trišaliai san­tykiai, nereiškia, jog lizingo sutartis yra trišalė, nes pirkimo-pardavimo sutartis bei lizingo sutartis yra dvi teisiniu požiūriu savarankiškos sutartys. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad pirkimo - pardavimo sutartį galima laikyti sutartimi trečiojo asmens (šiuo atveju lizingo gavėjo) naudai, nes, pirma, daiktą ir/arba pardavėją pa­prastai pasirenka lizingo gavėjas ir jis nurodo tai lizingo davėjui (CK 6.567 str. 1 d.), antra, lizingo davėjas perka daiktą, siekdamas jį perduoti lizingo gavėjui nuomoti lizingo būdu (CK 6.569 str.), trečia, lizingo gavėjas, kaip minėta, turi teisę tiesiogiai pareikšti pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo - pardavimo su­tarties (CK 6.573 str. 1 d.). Dėl to pripažįstama, jog išvardyti požymiai atitinka CK 6.191 straipsnyje įtvirtintą sutarties trečiojo asmens naudai sampratą.

Paprastai lizingo davėjas pats sudaro pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėju (tiesioginis pirkimas), tačiau ji gali būti sudaroma ir kitais būdais: iš pradžių pirkimo - pardavimo sutartį - sudaro lizingo gavėjas ir parda­vėjas, o po to teisės ir pareigos pagal sudarytą pirki­mo - pardavimo sutartį perleidžiamos lizingo davė­jui. Iš teismui ieškovo pateiktų sandorių seka, kad ieškovas (lizingo davėjas) iš pradžių su UAB ,,Šilna“ (pardavėju) 2007-08-14 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo iš pastarojo pilnos komplektacijos vieną atraminį dvisijį elektrinį tiltinį kraną, pagamintą 2007 metais, kurį 2007-08-17 pagal kilnojamojo daikto išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį ir turto perdavimo - priėmimo aktą perdavė pardavėjui (lizingo gavėjui) UAB Šilna valdyti bei naudotis, tai yra sandorių šalis siejo trišalis lizingas (t.1, b.l. 16-25).

Pirkimo - pardavimo sutartis ir finansinio lizingo sutartis yra dvi teisine prasme nesusijusios sutartys, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad lizingo davėjas visada daiktą įsigyja, siekdamas jį perduoti naudoti lizingo gavėjui, teisės, kylančios iš pirkimo-pardavimo sutarties, atsiranda lizingo gavėjui (UAB Šilna), nepaisant to, ar jis yra pirkimo - pardavimo sutarties šalis, ar ne (CK 6.573 str.). Pagal lizingo santykių esmę: lizingo davėjas turi atlikti finansavimo funkciją, jis turi tik finansinį interesą, o daiktas į kurį jis turės nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas. Dėl to pripažintina, kad ieškovas tinkamai įvykdė priimtus įsipareigojimus tiek daikto pardavėjui, tiek lizingo gavėjui (UAB Šilna). Tiesa CK 6.567 straipsnio antrosios dalies norma, pagal kurią lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus, yra dispozityvi, todėl šalys galėjo susitarti ir kitaip.

Lizingo davėjas, įsigijęs daiktą lizingo gavėjo nurodymu, pagal lizingo sutartį perduoda lizingo gavėjui ne tik daiktą, kad šis jį valdytų ir naudotų. Tai yra viena iš esminių finansinio lizingo savybių, pabrėžiama įvairiuose dokumentuose (pvz.: Tarptautiniuose apskaitos standartuose 17, 2000 m. birželio 05 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 144 patvirtintoje Išsinuomoto ir išnuomoto turto finansinės apskaitos tvarkoje). Nuo daikto perdavimo lizingo gavėjui momento pastarajam tenka atsitiktinio daikto žuvimo ar sugedimo rizika, daikto išlaikymo ir bet kokio remonto išlaidos (CK 6.571 str. 1, 2d.), be to lizingo gavėjas atsako už trečiųjų asmenų patirtą žalą dėl lizingo būdu nau­dojamo daikto (CK 6.572 str. 4 d.). Būtent ši savybė labiausiai lemia tai, kad lizingo gavėjas tampa lizingo būdu naudojamo daikto „ekonominiu“ savininku. Pastebėtina, kad kaip jau aukščiau buvo nurodyta, UAB Šilna jai perduoto valdyti ir naudoti atraminio dvisijo elektrinio krano dalį - 10 t. krovininį vežimėlį, neteisėtai buvo perleidusi trečiajam asmeniui UAB Statybinių konstrukcijų gamykla, nors pagal išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį su ieškovu, tai daryti jai buvo draudžiama (sutarties 4.2.3.p; 5.1.5p.). Iš to seka, kad UAB Šilna sąmoningai pažeidė vieną iš lizingo sutarties draudimų ir tokiu būdu perleisdama kitam asmeniui perduoto kilnojamojo daikto dalį, tuo pačiu prisiėmė ir su tuo susijusią visą šio daikto galimo praradimo ar žuvimo riziką.

Periodiniai mokėjimai pagal finansinio lizingo sutartį nustatomi taip, kad per sutartyje numatytą terminą būtų sumokėta visa ar beveik visa lizingo dalyko vertė. Todėl lizingas (finansinė nuoma) dar vadinamas visiškos amortizacijos (visiško nusidėvėjimo) lizingu. Ši finansinio lizingo sutarties savybė taip pat apibrėžiama 1988 m. Otavos konvencijos 2 straipsnio c punkte. Nors nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyką per visą lizingo sutarties terminą išsaugo lizingo davėjas, tačiau lizingo gavėjas turi išimtinę teisę valdyti ir naudoti sutarties dalyku esantį daiktą, bet, kaip ir paprastosios nuomos atveju, jis neturi teisės disponuoti daiktu ar jo dalimi. UAB Šilna už jam ieškovo perduotą vieną atraminį dvisijį elektrinį kraną visą kainą turėjo sumokėti iki 2012-08-30, tačiau nesumokėjusi jai priklausančios sumos, buvo pripažinta pažeidusia lizingo sutartį dėl ko ieškovas pagrįstai ją nutraukė ir paprašė UAB Šilna grąžinti jai nepriklausantį visos komplekcijos atraminį dvisijį elektrinį kraną (t.1, b.l. 28-29). Nors trečiasis asmuo UAB Šilna pagal 2009-12-21 turto perdavimo primėmimo aktą perdavė ieškovui lizingo sutarties pagrindu gautą turtą, tačiau faktiškai perdavė šį turtą be ginčo objekto – SWF 10 t. krovininio vežimėlio (t.1, b.l. 47).

Lizingo davėjas pagal lizingo sutartį perduoda daiktą lizingo gavėjui jį valdyti ir naudoti verslo tikslais. Tai rodo, kad lizingo sutartis - ne vartojimo, o verslo sutartis. Tokia išvada darytina, remiantis jau minėtomis lizingo savybėmis. Sąvoka verslo tikslai turi būti aiškinama plačiau, t. y. ne tik kaip pelno siekiančio juridinio asmens ar fizinio asmens, užsiimančio ūkine - komercine veikla (verslininko), lizingu nuomojamo daikto naudojimas verslo tikslais. Lizingo sutartis yra tik atlygintinė. Kaip buvo minėta, lizingo davėjas atlieka finansavimo funkciją, kitaip tariant, jis neatlieka daikto realizavimo funkcijos (taip yra pirkimo-pardavimo atveju). Lizingo gavėjui, sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, pastarajam galėjo nuosavybės teisė pereiti lizingo būdu nuomotą daiktą. Tačiau tai yra bendra taisyklė, nors šalys galėjo susitarti ir kitaip (CK 6.567 str. 1 d.). Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčių požiūriu esminis lizingo kriterijus yra nuosavybės teisės perėjimas į lizingu nuomojamą daiktą. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad lizingo sutartis dažniausiai yra terminuota, nors tai tiesiogiai ir neatsispindi CK normose, reglamentuojančiose sutartinius lizingo (finansinės nuomos) santykius. Be to finansinio lizingo sutarčiai būdinga tai, kad šios su­tarties terminas siejamas su lizingo būdu naudojamo daikto ekonominio tarnavimo laikotarpiu (t. y. su tokiu laikotarpiu, per kurį tikimasi naudoti daiktą ir gauti iš jo ekonominės naudos). Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog sutarties terminas turi sutapti su daikto, esančio sutarties dalyku, ekonominio tarnavimo laikotarpiu. Sutarties terminas paprastai nustatomas, atsižvelgiant į visišką arba didesnį to daikto nusidėvėjimą finansinės apskaitos požiūriu, ir per šį terminą lizingo mokėjimų būdu sumokama visa arba beveik visa lizingo būdu naudojamo daikto vertę sudaranti suma, o lizingo davėjas gauna pajamų už suteiktą finansavimą.

CK 6.567 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad pagal lizingo sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja iš trečiojo asmens nuosavybės teise įgyti kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Kaip minėta, šioje CK normoje pateikta vienos lizingo formos - finansinio lizingo - ir vienos iš šios formos rūšių - netiesioginio (trišalio) finansinio lizingo - sutarties samprata. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad šalys negalėjo sudaryti kitos rūšies lizingo sandorio.

CK 6.570 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta bendra lizingo gavėjo, kaip ir nuomininko (CK 6.489 str. 1 d., 6.493 str. 1 d.), pareiga naudoti daiktą pagal jo paskirtį ir sutartyje numatytas sąlygas, rūpestingai ir atidžiai jį išlaikyti, rūpintis jo būkle. Lizingo davėjui svarbu tinkamai naudoti ir išlaikyti daiktą: jo turima nuosavybės teisė į lizingo būdu nuomojamą daiktą užtikrina lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį vykdymą. Kita vertus, pasibaigus lizingo sutarties terminui, lizingo gavėjui gali tekti daiktą grąžinti lizingo davėjui. Pastaruoju atveju būtų taikoma CK 6.499 straipsnio pirmosios dalies norma.

CK 6.570 straipsnio penktojoje dalyje numatyti lizingo davėjo teisių gynimo būdai, kai lizingo gavėjas pažeidžia pareigą naudotis daiktu ir rūpestingai bei atidžiai jį išlaikyti, palaikyti jį tokios būklės, kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą bei sutartyje aptartus galimus jo pakeitimus. Lizingo davėjas turi teisę pa­sinaudoti dviem alternatyviais savo teisių gynimo būdais: 1) pareikalauti sumokėti visus pagal lizingo sutartį priklausančius mokėti mokėjimus (įskaitant ir palūkanas) iš karto arba 2) reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius, jei nuostolių atsirado dėl CK 6.571 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytos pareigos pažeidimo. Lizingo davėjas gali reikalauti nutraukti sutartį, jei lizingo gavėjo pareigos, numatytos CK 6.571 straipsnio ketvirtojoje dalyje, pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 2 d.). CK 6.571 straipsnio penktosios dalies norma yra taikoma ir sistemiškai aiškinama su CK 6.574 straipsniu, t. y. aptariant lizingo davėjo teisės nutraukti sutartį įgyvendinimo sąlygas ir tvarką. Todėl lizingo davėjas iš pradžių turi pareikalauti, kad per protingai nustatytą terminą lizingo gavėjas pašalintų pažeidimą, jei įmanoma jį pašalinti. Ieškovas 2009-01-05 pranešimu siūlė UAB Šilna sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau pastarasis to nepadarė. Todėl pripažintina, kad ieškovas pagrįstai 2009-02-09 nutraukė su UAB Šilna sudarytą lizingo sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš pastarojo sugrąžinti pagal priėmimo perdavimo aktą perduotą kilnojamąjį daiktą (t.1, b.l.28). Ieškovui priklausantis turtas pagal turto priėmimo perdavimo aktą buvo perduotas 2009-12-21, tačiau paliktas saugoti UAB Statybinių konstrukcijų gamyklai (t.1, b.l.40-42). Tačiau kaip jau minėta byloje nustatyta, jog UAB Šilna ieškovui 2009-12-21 perdavė tik dalį gauto iš pastarojo turto, tai yra, be SWF 10 t. krovininio vežimėlio.

LR CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas (UAB „Swedbank lizingas“) turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą. Pastebėtina, kad UAB Šilna neginčija Lizingo sutarties nutraukimo.

Kadangi lizingo davėjas (ieškovas) iš trečiojo asmens UAB Šilna susigrąžino ne visos komplektacijos vieną atraminį dvisijį elektrinį kraną, tai yra be 10 t. krovinio vežimėlio tiltiniam kranui, kurio UAB Šilna jau nevaldo, tai pripažintina, jog ieškovas įgijo teisę reikalauti jį grąžinti iš neteisėto valdytojo (atsakovo) (t.1, b.l.38-39).

Dėl ieškovo reikalavimo atsakovui grąžinti neteisėtai valdomą kilnojamojo daikto dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-3-569/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Žaliakalnio turgavietė” v. A. G. IĮ “Ančiukas” ir kt., bylos Nr. 3K-3-551/2002).

Taigi, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad yra kilnojamojo daikto (10 t. krovinio vežimėlio) savininkas; vežimėlį kartu su vienu atraminiu dvisiju elektriniu kranu jis įsigijo iš UAB Šilna; kilnojamojo daikto valdymą ieškovas prarado prieš savo valią; daiktą iki šiol neteisėtai valdo atsakovas, kuris laikomas pastarojo teritorijoje ir ginčo šalių (ieškovo ir atsakovo) nesieja ir nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai.

Lietuvos civilinė teisė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika nenumato daiktinių ir prievolinių gynimo būdų konkurencijos: jeigu asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, tai pastarasis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo; jeigu daikto savininko prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, nesieja, tai reiškiamas vindikacinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rovė“ v. UAB „Serneta“, UAB „Acumen“, bylos Nr. 3K-3-521/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės vyriausiasis prokuroras v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-439/2001). Remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai reiškia atsakovui vindikacinį ieškinį, nes kaip jau minėta ginčo šalių nesieja prievoliniai santykiai.

Proceso dispozityviškumo principas (CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimus) reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą nurodydamas, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą teisę. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) ir nurodė tokio reikalavimo faktinį pagrindą.

Taip pat byloje teismo nustatyta, kad 10 t. krovinis vežimėlis yra pas atsakovą ir ten laikomas (saugomas), atsižvelgiant į Šiaulių m. apylinkė teismo 2011-11-15 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t.1, b.l. 35-37; 55-56). Todėl pripažintina, kad ieškovas asmeniui, pas kurį natūra yra 10 t. krovinis vežimėlis, skirtas dvisijam elektriniam tiltiniam kranui, pagrįstai ir teisėtai reiškia vindikacinį reikalavimą. Dėl to atmestini atsakovo atsikirtimai į ieškovo ieškinį, kad pastarasis neturi reikalavimo teisės į atsakovą (t.1, b.l. 90-92). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta, jog yra vindikaciniam ieškiniui būtinas faktinis pagrindas (šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai; daiktas natūra yra pas atsakovą), tuo pačiu pripažįsta, kad yra ir teisinis pagrindas – ieškinio reikalavimą tenkinti apginant ieškovo, kaip ginčo daikto savininko teises CK 4.95 straipsnio pagrindu.

Ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovas teisme prašė įpareigoti atsakovą UAB Mechanika grąžinti ieškovui natūra daiktą - per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, o tik jo nesant priteisti daikto dalies likutinės vertės piniginę kompensaciją.

Šis ieškovo prašymas dėl sprendimo grąžinti turtą natūra tenkintinas, kadangi 10 t. krovinis vežimėlis yra atsakovo UAB „Mechanika“ teritorijoje, esančioje Liejyklos g. 1A, Šiauliuose, todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją. Be to pastebėtina, kad iki šiol galioja ir Marijampolės raj. apylinkės teismo 2009-11-02 nutartis dėl 10 t. krovinio vežimėlio, skirto atraminiam elektriniam dvisijam tiltiniam kranui perdavimo atsakovui (Marijampolės raj. apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-648-802/2010). Pastebėtina, kad tik neišlikus nurodytai kilnojamojo daikto daliai ir jos negalinti grąžinti ieškovui, pastarasis turės teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 765 str.).

Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

Atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė teismo pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, o tuo pačiu teikia teismui nepagrįstą ieškinį, dėl to jam galima skirti 20 000 Lt baudą (CPK 95 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kaip neteisėtas veiksmas (neveikimas) gali sukelti įvairaus pobūdžio negatyvius teisinius padarinius. Tačiau CPK 95 straipsnyje „Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės“ expressis verbis paminėti tik du iš jų. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Civilinio proceso teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimas atlyginti dėl piktnaudžiavimo procesu padarytus nuostolius gali būti vertinamas ir kaip savarankiškas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 ir 3 dalis žala, padaryta pažeidžiant draudimą piktnaudžiauti teisę į gynybą, atlyginama vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis. Materialiuoju atžvilgiu atlyginimui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tiesiogiai taikomos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

Visų pirma įstatymas numato, kad reikalavimas šaliai atlyginti piktnaudžiaujant procesu padarytus nuostolius neprivalo būti reiškiamas toje pačioje byloje.

Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės atsakomybės taikymą, kuris galimas tik esant sąlygoms, nustatytoms CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala).

LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalis teismą įpareigoja aiškinti ir taikyti įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kadangi teismas tenkina ieškovo teisme pareikštą ieškinį atsakovui visiškai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis kreipdamasis į teismą piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Tenka pastebėti, kad iki ieškovo kreipimosi į teismą, pastarsis siūlė atsakovui tarp šalių kilusį ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovas šį siūlymą ignoravo (t.1, b.l.38-39). Todėl atsižvelgiant į ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir teismui nenustačius ieškovo kaltų veiksmų sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atmestinas atsakovo prašymas skirti ieškovui piniginę baudą (CPK 95 str. 2d.).

Dėl šalių įrodinėjimo pareigos.

CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Nė vienas įrodymas teismui neturi išankstinės galios, kadangi teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti patvirtintą ar labiau tikėtiną išvadą faktui esant, nei jo nesant. Priešingu atveju, tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Esant pagrįstoms abejonėms ar nepaneigtiems priešingiems įrodymams dėl nustatytinų aplinkybių egzistavimo, tam tikras faktas nelaikytinas įrodytu. Šioje byloje ieškovo įrodinėtinos aplinkybės yra jo nuosavybės teisė į 10 t. krovininį vežimėlį atraminiam dvisijam elektriniam tiltiniam kranui pagal 2007-08-14 lizingo sutartį su UAB Šilna. Ieškovui pateikus pakankamai įrodymų minėtam ieškinio reikalavimui pagrįsti, o teismui nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumą, galima spręsti apie ieškovo materialinių civilinių ir konstitucinių teisių pažeidimą, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovas pagrįstai kelia reikalavimą atsakovui. Dėl išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas atsakovui laikytinas įrodytu ir tenkintinas, o atsakovo atsikirtimai į ieškinį atmestini. Be to atsakovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų ir nepaneigė ieškovo nuosavybės teisės į minėta 10 t. krovininį vežimėlį ir byloje nepaneigė šios teisės kitais leistinais įrodymais. Pastebėtina, kad ieškovas teikdamas teismui ieškinį dėl reikalavimo atsakovui elgėsi sąžiningai, tai yra su ieškiniu pateikė teismui ir rašytinius įrodymus, kurių atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu nepaneigė. Taip pat teismas šalių prašymu prie nagrinėjamos bylos pridėjo ir Marijampolės raj. apylinkės teisme 2010-05-17 išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-648-802-2010.

Pagal rungimosi principą įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys, todėl teismas savo sprendime negali remtis šalių nenurodytais faktais. Taip pat teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus ir negali spręsti to, ko šalis jo neprašo (CPK 12 str.). Dėl to teismas atsižvelgiant į ieškovo ieškinio reikalavimą ir šalių ginčui taikomą dispozityvumo principą konstatuoja, kad tai ginčas tarp dviejų privačių asmenų, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, jog jame egzistuoja viešojo intereso apsauga.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis (turtu), todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str., 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, grąžinti turtą, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Esant šioms aplinkybėms ir atsakovui vengiant grąžinti ieškovui turtą natūra skolininkui nepriklausantį turtą, ieškovas turi teisę į šešių procentų dydžio metinių palūkanų priteisimą nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Šios kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., ieškovas turi teisę į procesinių palūkanų priteisimą, kurios pagal CK 6.210 str. sudaro 6 procentus nuo turto nurodytos vertės, t.y. 67 418,43 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-15 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Naujasis CPK atvėrė galimybę bylinėjimosi išlaidomis pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme bet ir visas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tai sudarė sąlygas bylinėjimosi išlaidomis pripažinti, pavyzdžiui, proceso šalies kelionės į teismą, gyvenimo ir maitinimosi kitoje nei gyvenamoji vieta vietovėje išlaidas, kitų nei liudytojų parodymai ar ekspertų išvada įrodymų gavimo ir pateikimo teismui išlaidas (antstolių atlikto faktų konstatavimo išlaidas, dokumentų gavimo išlaidas ir kt.), išlaidas kitų atstovų (auditorių, buhalterių, mokesčių konsultantų ar kitų sričių specialistų) pagalbai, kitas išlaidas.

Tam, kad įstatyme tiesiogiai neįvardytos išlaidos būtų pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jos turi atitikti du CPK 88 straipsnio dalies 8 punkte nustatytus vertinamuosius kriterijus:

2) jos turi būti pagrįstos.

Kalbant apie pirmąjį kriterijų, pasakytina, kad teismas turėtų įvertinti, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be šių išlaidų, ar šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas. Antrasis kriterijus reiškia, kad išlaidas būtina pagrįsti, t. y. įrodyti. CPK komentare ir 2003 metų civilinio proceso teisės vadovėlyje kategoriškai teigiama, kad šios išlaidos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Reikia sutikti, kad dažniausiai finansines operacijas patvirtina būtent rašytiniai įrodymai. Be to, nuostata, kad paprastai galimi tik rašytiniai įrodymai, pragmatiniu atžvilgiu yra gera, nes sudaro prielaidas išvengti nesutarimų sprendžiant antraeilį bylinėjimosi išlaidų klausimą. Tačiau vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad įstatymas kategoriškai nereikalauja „kitų“ bylinėjimosi išlaidų pagrįsti tik rašytiniais įrodymais. Todėl jeigu kitomis įrodinėjimo priemonėmis (vaizdo ar garso įrašais, liudytojų parodymais ir kt.) šios bylinėjimosi išlaidos ir jų dydis yra įrodomi, teismas turėtų laikyti jas pagrįstomis.

Ieškovo atstovas nurodė teismui, kad vykdant Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-11-15 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš dalies ją pakeitusią Šiaulių apygardos teismo 2012-01-16 nutartį, pas atsakovą buvo nuvykęs paslaugos teikėjas UAB Baltijos realizacijos centras perimti minėtoje nutartyje nurodyto turto ir dėl ko ieškovas patyrė 726,00 Lt išlaidų. Ieškovas pateikė teismui ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, prašydamas teismo priteisti iš atsakovo nurodytą sumą. Ieškovo kreipimasis į paslaugos teikėją, vykdant nurodytą teismo nutartį ir jo atvykimas į Šiaulius laikytinas būtinu, tačiau dėl to patirtos išlaidos tik iš dalies pripažintinos pagrįstomis. Tokia išvada seka atsižvelgiant į tai, jog ieškovas būdamas PVM mokėtojų šio mokesčio sumą per PVM atskaitą susigrąžina iš valstybės, todėl jo turėtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis be nurodyto mokesčio. Dėl to šioje dalyje ieškovo reikalavimas atsakovui dėl būtinų išlaidų atlyginimo tenkintinas tik iš dalies, priteisiant ieškovui 600,00 Lt, o likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas (LR CPK 88 str. 1 d. 8p.).

Patenkinus ieškovo ieškinį atsakovui, iš pastarojo ieškovui priteistinos ir kitos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 2 023,00Lt žyminis mokestis (LR CPK 80 str., 93 str. 1 d.).

Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo bylos dalyviams išlaidos, kurios sudaro 64,95 Lt (CPK 88 str. 1d. 3p., 92 str. 1d.).

Byloje taikytinos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 5d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 str. – 271 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį tenkinti visiškai.

1. Įpareigoti atsakovą UAB „Mechanika“ (į. k. 144634612, registruota buveinė: Liejyklos g. 1A, Šiauliai ) per 10 (dešimt) dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ (į. k. 111568069, buveinė Konstitucijos pr. 20A, Vilnius) nuosavybės teise priklausantį 2007 metų gamybos vieną SWF (Vokietija) 10 tonų krovininį vežimėlį dvisijam atraminiam elektriniui kranui, kurio vertė 67 418,43 litai.

2. Priteisti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ (į. k. 111568069, buveinė Konstitucijos pr. 20A, Vilnius) iš atsakovo UAB „Mechanika“ (į. k. 144634612, registruota buveinė: Liejyklos g. 1A, Šiauliai ) 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 67 418,43 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-11-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 023,00 Lt žyminį mokestį bei 600 Lt būtinų išlaidų.

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Mechanika“ (į. k. 144634612, registruota buveinė: Liejyklos g. 1A, Šiauliai ) 64,95 Lt (šešiasdešimt keturis litus 95 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių m. apylinkės teismą.