- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- 2YT-1602-375/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15777-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. T.
- Advokatai
- Diana Degutienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai turtą valdydamas.
Pareiškime (b. l. 3–4) nurodė, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina A. P., gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), paliko testamentą, kuriuo visas jai priklausančias pinigines lėšas, palūkanas ir kompensacijas, esančias bet kuriame banke ar kredito įstaigoje, paliko pareiškėjui. Iki šios dienos pareiškėjo motinos vardu yra kelios sąskaitos kredito įstaigose. Palikėjos A. P. sutuoktinis mirė dar 2006 m. Pareiškėjas nurodė, kad rūpinosi motina, jai mirus jis rūpinosi laidotuvėmis, apmokėjo visas išlaidas, yra motinos kapo tvarkytojas. Jis pasirūpino ir mirusios motinos asmeniniais ir buities daiktais: dalį jų pasiėmė, dalį išmetė, dalį atidavė kitiems.
Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jam motina paliko 2000 Eur laidotuvėms, paliko testamentą, tačiau jis nežinojo, kad per tris mėnesius turėjo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Po motinos mirties liko keli baldai, jos asmeniniai daiktai: rūbai, fotonuotraukos, karoliai ir pan., kuriuos tvarkė savo nuožiūra. Kai kuriuos daiktus pasiliko sau, kai kuriuos atidavė kitiems žmonėms.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl kreipimosi į notaro biurą, tačiau palikimą iš tiesų priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti – savo nuožiūra tvarkė po mirusios motinos mirties likusius asmeninius, buities daiktus.
Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, pranešta tinkamai (b. l. 29–31).
Liudytoja Z. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek pareiškėją tiek ir jo motiną gerai pažinojo. Po pareiškėjo motinos mirties liko jos asmeniniai daiktai – baldai, fotonuotraukos ir kt., kuriuos pareiškėjas paėmė ir juos tvarkė savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas R. P. yra A. P. ir V. P. sūnus (b. l. 6). A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitas, laidojimo paslaugų sąmata, Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ raštas patvirtina, kad pareiškėjas rūpinosi savo motinos laidotuvėmis, prižiūri jos kapavietę (b. l. 7–9). 2014 m. birželio 27 d. A. P. sudarė testamentą, kuriuo visas jai priklausančias pinigines lėšas, palūkanas ir kompensacijas, esančias AB DNB banke ar bet kuriame kitame banke ar kredito įstaigoje, paliko savo sūnui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Z. R. liudijimas dėl palikimo priėmimo patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdinių pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta (b. l. 10).
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo norėdamas priimti palikimą po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nes per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė (CPK 445 straipsnis). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą palikimo priėmimo tikslu.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui - į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja, ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog po motinos A. P. mirties faktiškai priėmė palikimą, nes visi kilnojamieji daiktai po jos mirties liko pareiškėjo žinioje, jis juos tvarkė savo nuožiūra – dalį pasiliko sau, kitus atidavė ar išmetė, patvirtina pareiškėjo paaiškinimai, liudytojos parodymai (CPK 178, 186, 197 straipsniai.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas R. P. priėmė palikimą po A. P. mirties, kadangi paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Pareiškėjo prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 7,78 Eur (b. l. 2), iš pareiškėjo priteistinos valstybei, nes jos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 7,78 Eur (septynių eurų 78 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.