- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- 1-51-322/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00169-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Birutos Dapkuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00169-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1977 m. rugpjūčio 2 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – Kelmės rajono savivaldybė, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Š. 2015 m. sausio 1 d. apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sudavė nenustatytą skaičių kartų savo motinai A. V. į galvos sritį, vieną kartą šluotos mediniu kotu sudavė į ranką bei užvertęs ant jos galvos metalinę vonelę spaudė ja galvą, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. Š., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė (41, 49 b. l.), kad gyvena kartu su mama A. V., šiai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Su mama sutaria gerai, padeda jai ūkio darbuose, tačiau dažnai ir konfliktuoja. 2015 m. sausio 1 d. apie 18 val. į namus grįžo išgėręs. Namuose buvo mama. Mamai nieko nesakė, norėjo eiti miegoti, tačiau mama pradėjo žodžiais priekaištauti, kodėl važinėja pas seserį, kodėl geria. Mamai pasakė, kad tai jo asmeninis reikalas, tačiau mama vis tiek toliau priekaištavo ir nervino. Liepė mamai ramintis, bet ji nenurimo. Nesusivaldęs kelis kartus, kiek tiksliai pasakyti negali, sudavė jai delnu į veidą ir galvą. Kadangi ir vis tiek mama nerimo, tada vieną kartą šluotos kotu jai sudavė į ranką bei pagriebęs metalinę vonelę, buvusią tame pačiame kambaryje, vonelę užvertė. Nurodė, jei būtų buvęs blaivus ir mama nebūtų išprovokavusi, tikrai šitaip nebūtų pasielgęs, nebūtų smurtavęs prieš savo mamą. Labai gailisi padaręs nusikaltimą, mamos atsiprašys.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji A. V. parodė, kad A. Š. yra sūnus, kartu gyvena. 2015 m. sausio 1 d. apie 18 val. 30 min. sūnus į namus grįžo neblaivus ir pradėjo mušti. Sūnus rankomis 6 kartus sudavė į galvą ir į veidą bei sudavė į kairę ranką. Juto fizinį skausmą. Kai sūnus nustojo mušti, ji nuėjo pas kaimyną E. M. pagalbos ir šis iškvietė policiją. Sūnus į ranką sudavė pagaliu. Po mušimo buvo užvertęs metalinę vonelę. Sūnus mušė dėl to, kad po mirties ji paliktų sodybą. Sūnus maždaug prieš metus laiko ją buvo sumušęs, buvo pranešusi policijai. Įvykio metu buvo blaivi, nes alkoholio iš viso nevartoja. Papildomai parodė, kad ji yra II grupės invalidė. Sūnus visada padėjo ūkio darbuose, su sūnumi sutarė gerai. 2015 m. sausio 1 d. vakare, kada išgėręs sūnus grįžo į namus, jis pradėjo kabinėtis, užgaulioti vadindamas necenzūriniais žodžiais, kurių prisiminti negali. Liepė sūnui ramintis, tačiau sūnus nenurimo, priėjęs rankų delnais apie šešis kartus sudavė jai į galvos sritį. Kiek tiksliai kartų, pasakyti negali. Po to vieną kartą rankos delnu sudavė į kairę ranką, matosi kraujosruva. Patikslino, kad į ranką sūnus sudavė mediniu šluotos kotu, kuris sulūžo. Sūnui pasakė, kad labai skauda, kad nebemuštų, bet sūnus nenurimo, pagriebė metalinę vonelę, užvertė vonelę ant jos, ant galvos, spaudė su vonele galvą. Pavykus pabėgti, nubėgo pas kaimyną kleboną E. M. ir pasakė, kas vyksta namuose. Kaimynas iškvietė policiją. Dėl sumušimų juto didelį fizinį skausmą, ant veido matosi kraujosruvos, tačiau į ligoninę nevyko ir nevyks, pas medicinos ekspertų nevyks. Tą vakarą kartu su policija buvo atvykę medikai, kurie ją apžiūrėjo ir niekur nevežė. Dėl įvykio žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Prašo sūnų A. Š. nubausti įstatymų nustatyta tvarka, nes dėl šio įvykio sūnus dar neatsiprašė. Konflikto vakarą daugiau namuose žmonių nebuvo. Patikslino, kad gerai neprisimena, ar sūnus koneveikė necenzūriniais žodžiais, nes viskas įvyko labai greitai (14, 16 b. l.).
nukentėjusioji A. V. 2015 m. sausio 1 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama nubausti sūnų A. Š., kuris namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė, suduodamas 6 kartus į veidą ir galvą bei į kairę ranką, tuo sukėlė fizinį skausmą;Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK KPS vyr. tyrėjo Irmanto Kasparo 2015 m. sausio 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėje (6-11 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvė, kurioje įvyko konfliktas;asmens blaivumo testas (33 b. l.) patvirtina, kad kaltinamajam A. Š. 2015 m. sausio 1 d. 21 val. 05 min. buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas; Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. sausio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-10/2015 (74 b. l.) nurodyta, kad A. Š. buvo nustatyta diagnozė lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1). Skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę A. Š. netikslinga.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sudavė nenustatytą skaičių kartų motinai A. V., t. y. šeimos nariui į galvos sritį, vieną kartą šluotos mediniu kotu sudavė į ranką bei užvertęs ant jos galvos metalinę vonelę spaudė ja galvą, taip sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis A. Š. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, savo motinos atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nėra, savo kaltę pripažino visiškai (41, 49 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, tačiau prašo sumažinti valandų skaičių (83 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 46 straipsnio 2 dalį viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Prokurorė siūlo skirti 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. Š. per teismo nustatytą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (78-79 b. l.), neteistas (60-61 b. l.), anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs (76-77 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja prieš savo motiną, jo atžvilgiu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės 2013-07-10, patvirtintu Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Daivos Valčiukienės rezoliucija, jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, nukentėjusiajai A. V. ir kaltininkui A. Š. susitaikius, todėl kaltinamajam A. Š. skirtina prokurorės siūloma 1 metų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Mažinti bausmę, kaip to prašo kaltinamasis, nėra pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į viešuosius darbus įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. 20 val. 40 min. iki 2015 m. sausio 2 d. 15 val. 55 min. (32, 34 b. l.), t. y. 1 para, santykiu 1:6, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms valandoms viešųjų darbų. Kadangi A. Š. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 46 straipsnio 2-4 dalys, 54 straipsnis, 64¹ straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktis, 66 straipsnis).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Birutos Dapkuvienės 2015 m. sausio 2 d. nutarimu (58-59 b. l.), bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. V., paskirta Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Vilmos Raščiuvienės 2015 m. sausio 2 d. nutartimi (55-56 b. l.), kaltinamajam A. Š. paliktinos ir panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Š. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti viešųjų darbų bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. sausio 1 d. 20 val. 40 min. iki 2015 m. sausio 2 d. 15 val. 55 min., t. y. vieną laikino sulaikymo parą, ją prilyginant šešioms valandoms viešųjų darbų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. V. – A. Š. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti A. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.