- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-20
- Bylos Nr.
- AS-146-588-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Generalinei, Lietuvos Respublikos
- Pareiškėjas
- K. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. liepos 8 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė prašymą, kuriame prašė:
1. Panaikinti laikinai einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas Raimondo Petrausko 2010 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. P-386 dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui K. B. skyrimo.
2. Pripažinti neteisėtu K. B. perkėlimą iš Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigų į Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro pareigas ir grąžinti jį Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas.
3. Priteisti darbo užmokesčio dalį (atlyginimo skirtumą) nuo neteisėto perkėlimo į pareigas momento iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2010 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: uždrausti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui skirti į pareigas Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas.
Prašymą grindė tuo, kad generaliniam prokurorui priėmus įsakymą skirti Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą, jo reikalavimai, kurie teismo sprendimu gali būti patenkinti šioje byloje, negalės būti realiai įvykdomi arba jų vykdymas gali būti apsunkintas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkino ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui skirti į pareigas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą.
Teismas konstatavo, jog tuo atveju, jei teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą šioje byloje, t.y. grąžintų pareiškėją į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas ir būtų paskirtas naujasis Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, tokia situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsukintas, nes galėtų sukelti naujų teisinių ginčų.
III.
2010 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atskirąjį skundą (b. l. 27-29) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.
Skunde išdėstė šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus:
1. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymas nereikalauja ypatingų teisinių procedūrų, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą asmuo grąžinamas į ankstesnes pareigas ir tokiu būdu atkuriama teisinė padėtis buvusi iki teismo nustatyto teisės pažeidimo.
2. Teismas priimdamas nutartį neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo praktiką analogiško pobūdžio administracinėje byloje Nr. AS146-274/2010.
3. Teismas neįvertino reikalavimo užtikrinimo priemonės skyrimu kilsiančių neigiamų pasekmių prokuratūrai, kaip institucijai, bei prokuratūrai įstatymais priskirtų užduočių vykdymui. Atsižvelgiant į bylų išnagrinėjimo administraciniuose teismuose terminų tendencijas net ir laikinas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas gali užtrukti tokį laiko tarpą, kuris bus pakankamas galimų neigiamų pasekmių prokuratūroje atsiradimui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas K. B. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
1. Prokuratūros įstatymas nenumato teismo sprendimo, kaip pagrindo grąžinti prokurorą į buvusias pareigas, atleisti iš pareigų jau einantį pareigas prokurorą ar perkelti jį į kitas pareigas. Esant tokiai situacijai teigiamo pareiškėjo atžvilgiu sprendimo įvykdymas būtų komplikuotas.
2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas sprendimo įvykdymo negalimumą grindžia visiškai kitomis aplinkybėmis nei administracinėje byloje Nr. AS146-274/2010, todėl apelianto nurodyta teismų praktika minėtoje byloje netaikytina šioje byloje, nes šios ir minėtos bylos ratio decidendi nesutampa.
3. Nėra jokio pagrindo teigti, kad nepaskyrus Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro nebus užtikrintas procesinių įstatymų vykdymas, nes vykdant proceso įstatymus aukštesniuoju prokuroru yra ne tik apygardos vyriausiasis prokuroras bet ir jo pavaduotojas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (71 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (71 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (71 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Pareiškėjas iš esmės inicijuoja ginčą dėl administracinio akto, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas ir kuriuo jis perkeltas iš Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigų į Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo minėtą perkėlimą pripažinti neteisėtu, grąžinti jį į ankstesnes pareigas bei priteisti atlyginimo skirtumą, susidariusį dėl neteisėto perkėlimo.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus) ir uždrausti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui skirti į pareigas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą patenkino konstatavęs, jog būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamu atveju pagrindžia naujų (galimai kilsiančių) teisinių ginčų išvengimo aplinkybė, kuri apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas.
Pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma, jeigu, jos nepritaikius, gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., administracinės bylos bylos Nr. AS442 - 536/2010, Nr. AS146-274/2010), darytina išvada, kad dėl to, jog bylos nagrinėjimo metu į pareigas, kurias iki ginčijamo akto priėmimo ėjo pareiškėjas būtų paskirtas kitas asmuo, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo aptariamoje administracinėje byloje vykdymas esmingai nepasunkėtų. Pripažinus su pareiškėjo perkėlimu į kitas pareigas susijusius aktus neteisėtais, pažeistos pareiškėjo teisės galės būti atkurtos jo prašyme nurodytais būdais – grąžinant jį į pareigas ir išmokant atlyginimo skirtumą. Pirmosios instancijos teismo svarbiomis laikytos aplinkybės – papildomas bylinėjimasis, galimai kilsiantys nauji teisiniai ginčai – vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, negali būti laikomos aplinkybėmis, kurios iš esmės apsunkintų buvusios iki pažeidimo padėties atkūrimą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje taikymas galėtų neproporcingai suvaržyti atsakovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisę skirti ir atleisti iš pareigų apygardų prokurorus (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 dalis), kas galėtų suponuoti ir viešojo intereso pažeidimą.
Tad, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė reikalavimo užtikrinimo priemones. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo naikintina ir klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – pareiškėjo K. B. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, kuria iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo uždrausta Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui skirti į pareigas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo K. B. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.