- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-660/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žydrutis“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Žydrutis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-496-212/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melsta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žydrutis“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Melsta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Žydrutis“, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu šalių 2006 m. sausio 2 d. sudarytos nuomos sutarties 3.4 punktą; 2) nutraukti šalių 2006 m. sausio 2 d. sudarytą nuomos sutartį; 3) iškeldinti atsakovo turtą iš nuomojamų patalpų; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2006 m. sausio 2 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. išnuomavo atsakovui 372 kv. m gamybines patalpas (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti 930 Lt (plius PVM) nuomos mokestį. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Ieškovo administratorius 2010 m. rugpjūčio mėn. pasiūlė atsakovui pasirašyti naują nuomos sutartį su sąlyga, kad sutartis galios iki administratorius įstatymų nustatyta tvarka realizuos išnuomotą turtą, be to, vėliau siūlė padidinti nuomos mokestį iki 1 400 Lt (plius PVM). Atsakovas buvo įspėtas, kad priešingu atveju sutartis bus nutraukta. Atsakovas su nuomos sutarties pakeitimu nesutiko. Kadangi administratorius nebuvo pranešęs atsakovui, kad toliau vykdys nuomos sutartį (Įmonių bankroto įstatymo 17 straipsnio 2 dalis), ieškovo nuomone, jis turi teisę inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal nuomos sutarties 3.4 punktą, jei ieškovas nutraukia nuomos sutartį iki numatyto termino, sumoka atsakovui 500 000 Lt netesybų. Ieškovo nuomone, ši sutarties sąlyga pripažintina negaliojančia, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ieškovo kreditorių interesams, akivaizdžiai nenaudinga ieškovui ir sudaryta tarpusavyje susijusių asmenų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiu šalių 2006 m. sausio 2 d. sudarytos nuomos sutarties 3.4 punktą; nutraukė šalių 2006 m. sausio 2 d. sudarytą nuomos sutartį; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovo UAB „Žydrutis“ vienintelė akcininkė ir direktorė yra Z. M., o jos sutuoktinis S. M. – UAB „Melsta“ akcininkas, kuris nuo 1997 m. balandžio 24 d. iki 2003 m. birželio 13 d. dirbo šios įmonės generaliniu direktoriumi, o nuo 2003 m. birželio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo – generalinio direktoriaus pavaduotoju. Teismas pažymėjo, kad nuomos sutartyje sankcija už sutarties nutraukimą numatyta tik ieškovui, tuo tarpu atsakovui leidžiama sutartį nutraukti vienašališkai be jokių sankcijų. Be to, 500 000 Lt netesybų suma, kurią ieškovas privalo mokėti už sutarties nutraukimą prieš terminą, yra visiškai neadekvati, nes už patalpų nuomą ieškovas per metus gauna tik apie 12 000 Lt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pagerinęs nuomojamas patalpas, o tai, kad patalpose sumontuota įvairi įranga, teismo nuomone, nesudaro pagrindo mokėti 500 000 Lt netesybų, nes įranga gali būti išmontuota. Teismas padarė išvadą, kad nuomos sutarties 3.4 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pasisakydamas dėl nuomos sutarties nutraukimo, teismas pažymėjo, kad nuo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad bankroto administratorius pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą turi per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dinos pranešti suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigęs, nevykdys. Kadangi administratorius atsakovui tokio pranešimo nesiuntė, šalys įsipareigojimus pagal nuomos sutartį vykdė toliau. Ieškovo kreditorių komiteto 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimu buvo nutarta pakeisti nuomos sutartį su atsakovu, nustatant didesnį nuomos mokestį. Bankroto administratorius pranešė atsakovui apie kreditorių komiteto nutarimą ir pasiūlė pakeisti nuomos sutartį, tačiau atsakovas atsisakė pasiūlymo. Teismas, atsižvelgdamas į bankroto tikslus, laikė, kad ieškovas tinkamai įspėjo atsakovą apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, todėl patenkino ieškovo reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Žydrutis“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl nuomos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia. Teismas netinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą, nes nenurodė teisės normų, kurioms prieštarauja nuomos sutarties 3.4 punktas. Nuomos santykius reglamentuojančiose teisės normose apkritai nėra nuostatų, kurios varžytų sutarties šalių laisvę susitarti dėl netesybų sutarties nutraukimo atveju. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 500 000 Lt netesybų suma yra neadekvati, nes neįvertino aplinkybės, kad ieškovui priklausančios ginčo gamybinės patalpos buvo nenaudojamos, niekam nenuomojamos ir ieškovui nedavė jokio pelno. Minėta netesybų suma buvo numatyta siekiant užtikrinti atsakovo galimus nuostolius dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo, t. y. siekiant įgyvendinti atsakovo teisėtus lūkesčius, susijusius su investicijų atsipirkimu ir netrukdomu veiklos vykdymu iki nuomos termino pabaigos. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ginčo patalpose buvo sumontuota ne bet kokia įranga, o dvi kompiuterizuotos technikos linijos, kurių išmatavimai pritaikyti ginčo patalpoms. Atsakovui praktiškai būtų neįmanoma rasti analogiško ploto ir ilgio patalpas. Į šią įrangą buvo investuota 688 264,10 Lt. Siekiant investicijų atsipirkimo, nuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. Sutarties nutraukimas iki numatyto termino padarytų atsakovui didelę žalą. Taigi, 500 000 Lt netesybos už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą yra atsakovų teisėtų lūkesčių įgyvendinimo užtikrinimas, o sutarties sąlyga, įtvirtinanti šias netesybas, neabejotinai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nurodytos aplinkybės rodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).
2. Dėl nuomos sutarties nutraukimo. Teismas nemotyvavo, į kokius bankroto tikslus atsižvelgia, todėl sprendimas šioje dalyje yra neaiškus ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai pranešimą apie nuomos sutarties pakeitimą vertino kaip tinkamą įspėjimą apie nuomos sutarties nutraukimą. Bankroto administratorius per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos atsakovui nepranešė apie tolimesnį nuomos sutarties vykdymą, todėl laikytina, kad administratorius nusprendė nenutraukti sutarties ir toliau ją vykdyti (Įmonių bankroto įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Melsta“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, nes juos kontroliavo tas pats fizinis asmuo – S. M., todėl abi šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 2 punktas). Jeigu būtų palikta ginčijama nuomos sutarties sąlyga, būtų pažeisti ieškovo kreditorių interesai, nes, nutraukus nuomos sutartį ankščiau laiko, kreditoriniai reikalavimai padidėtų 500 000 Lt suma ir taip ženkliai sumažėtų galimybė patenkinti kitų kreditorių reikalavimus. Ginčijama nuomos sutarties sąlyga numatė netesybų sumokėjimą be jokių išlygų, nors yra akivaizdu, kad gali susidaryti tokia situacija, kai sutartį reikia nutraukti, pavyzdžiui, ĮBĮ numatytais atvejais. Įmonių bankroto įstatymas yra specialus įstatymas, kuriuo nustatytos procedūros leidžia pabaigti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Melsta“ 2006 m. sausio 2 d. sudarė su atsakovu UAB „Žydrutis“ nuomos sutartį, pagal kurią iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. išnuomavo atsakovui 372 kv. m gamybines patalpas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Atsakovas pagal nuomos sutartį įsipareigojo mokėti 930 Lt (plius PVM) nuomos mokestį. Šalys susitarė, kad, nuomotojui (ieškovui) nutraukus nuomos sutartį iki numatyto termino (2015 m. rugpjūčio 16 d.), nuomotojas sumoka nuomininkui (atsakovui) 500 000 Lt netesybų (nuomos sutarties 3.4 punktas). Ieškovui Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius per 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos nepranešė atsakovui, vykdys ar nevykdys šalių sudarytą nuomos sutartį (b. l. 45, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas, 17 straipsnio 2 dalis). Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 2 d. raštu nusiuntė atsakovui naują nuomos sutartį, kurioje nuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki nuomojamo turto pardavimo arba perdavimo įstatymų nustatyta tvarka tretiesiems asmenimis ar pačiam nuomininkui. (b. l. 7, 8). Negavęs atsakymo iš atsakovo, ieškovas 2010 m. rugsėjo 2 d. raštu pakartotinai paprašė pasirašyti naują nuomos sutartį (vieną pasirašytą nuomos sutarties egzempliorių grąžinti ieškovui) ir įspėjo atsakovą, kad priešingu atveju nuomos sutartis buvo nutraukta (b. l. 10). Atsakovas 2010 m. rugsėjo 10 d. raštu informavo ieškovą, kad, jo nuomone, pasiūlymas sudaryti naują nuomos sutartį yra neteisėtas, nes blogina nuomininko padėtį, todėl atsakovas atsisako pasirašyti naują nuomos sutartį (b. l. 12). Ieškovo kreditorių komitetas 2010 m. rugsėjo 20 d. posėdyje nutarė pakeisti nuomos sutartį, nustatant naują nuomos mokestį – 1 400 Lt (plius PVM) už pačių patalpų ir 2 vnt. elektrinių talių nuomą ir numatant nuomininko atsakomybę už naudojimąsi elektrinėmis talėmis (b. l. 16). Ieškovas 2010 m. lapkričio 2 d. raštu informavo atsakovą apie priimtą kreditorių komiteto nutarimą ir dar kartą pasiūlė atsakovui pasirašyti naują nuomos sutartį su minėtais pakeitimais dėl nuomos kainos ir termino (b. l. 13, 14). Atsakovas, atsakydamas į šį pasiūlymą, 2010 m. lapkričio 20 d. rašte ieškovui nurodė, kad savo ankstesnės pozicijos dėl naujos nuomos sutarties pasirašymo nėra pakeitęs (b. l. 17). Ieškovas 2010 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos sutarties sąlygos dėl netesybų pripažinimo negaliojančia (b. l. 2-3).
Dėl nuomos sutarties nutraukimo
Nagrinėjamu atveju ieškovo bankroto administratorius per 30 dienų nuo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nepranešė atsakovui, vykdys ar nevykdys šalių sudarytą nuomos sutartį. Įmonių bankroto įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi bankroto administratoriui suteikiama teisė vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Įmonių bankroto įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratorius per šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą, t. y. 30 dienų, turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Iš Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies punkto ir 17 straipsnio 2 dalies formuluočių vienareikšmiškai negalima daryti išvados, ar sutartys, apie kurių vykdymą (nevykdymą) bankroto administratorius suinteresuotiems asmenims nieko nepranešė, laikomos pasibaigusiomis, ar jos turi būti vykdomos toliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, nurodė, kad pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims; tokiam pranešimui bankroto administratoriui nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto administratoriui apsisprendžiant dėl tolesnio sutarties vykdymo, esminę reikšmę turi šio sandorio vykdymo naudingumas įmonės ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovo bankroto administratorius nepasinaudojo Įmonių bankroto įstatymo jam suteikta diskrecijos teise per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nuspręsti nebevykdyti (laikyti pasibaigusia) šalių sudarytos nuomos sutarties, t. y. nepasinaudojo po bankroto bylos iškėlimo ieškovui pradėtu taikyti specialiu teisiniu režimu, leidžiančiu ieškovui nevykdyti kai kurių ankščiau prisiimtų įsipareigojimų. Administratorius reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo būtinumo praėjus beveik vieneriems metams po bankroto bylos iškėlimo (pusei metų po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo) grindžia aplinkybe, kad atsakovas nesutiko pasirašyti naujos nuomos sutarties (t. y. iš esmės nesutiko pakeisti kai kurių esamos nuomos sutarties sąlygų). Iš pradžių (2010 m. rugpjūčio 2 d.) administratorius siūlė pakeisti nuomos sutarties terminą, t. y. nustatyti, kad nuomos sutartis galiotų iki nuomojamo turto pardavimo arba perdavimo įstatymų nustatyta tvarka tretiesiems asmenimis ar pačiam nuomininkui. Vėliau, t. y. po ieškovo kreditorių komiteto 2010 m. rugsėjo 20 d. posėdyje priimto nutarimo, siūlė padidinti nuomos mokestį nuo 930 Lt (plius PVM) iki 1 400 Lt (plius PVM). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui nebuvo paaiškinta, kodėl iškilo būtinybė didinti nuomos mokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, administratoriaus reikalavimas nutraukti nuomos sutartį dėl to, kad atsakovas nesutiko su padidintu nuomos mokesčiu, yra nepagrįstas. Minėta, kad ieškovo bankroto administratorius nepasinaudojo Įmonių bankroto įstatymo jam suteikta diskrecijos teise per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nuspręsti nebevykdyti šalių sudarytos nuomos sutarties. Tai reiškia, kad jis buvo sutikęs su tolimesniu nuomos sutarties vykdymu šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, iš kurių viena yra dėl nuomos mokesčio dydžio (930 Lt (plius PVM) per mėnesį). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad bankroto administratoriui nepranešus kitai sutarties šaliai apie ketinimą nevykdyti ankščiau sudarytos sutarties, ši sutartis turi būti vykdoma laikantis bendrųjų sutarčių vykdymą reglamentuojančių teisės normų; administratoriaus sprendimas toliau vykdyti sudarytą sutartį išsaugo pareigą tiek bankrutuojančiai, tiek kitai sutarties šaliai tą sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus veiksmus (t. y. į tai, kad per Įmonių bankroto įstatyme numatytą terminą administratorius nepateikė pranešimo apie nuomos sutarties pasibaigimą), pagrįstai tikėjosi, kad šalių sudaryta nuomos sutartis toliau bus tinkamai vykdoma joje numatytomis sąlygomis, iš kurių viena yra dėl nuomos mokesčio dydžio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių sudaryta nuomos sutartis negali būti nutraukta vien tuo pagrindu, kad atsakovas (nuomininkas) nesutiko su ieškovo siūlomu nauju (didesniu) nuomos mokesčio dydžiu.
Minėta, kad ieškovo bankroto administratorius taip pat siūlė atsakovui nustatyti naują nuomos sutarties galiojimo terminą, nes pagal šalių sudarytą nuomos sutartį jos galiojimo terminas buvo numatytas iki 2015 m. rugpjūčio 16 d., kai tuo tarpu ieškovui (nuomotojui) 2009 m. rugsėjo 28 d. buvo iškelta bankroto byla. Akivaizdu, kad, vykstant ieškovo bankroto procesui, nėra galimybės laukti nuomos sutarties pabaigos, nes, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pagal Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 2 ir 3 punktus šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduota kreditoriams, tenkina patvirtinus kreditorių reikalavimus. Taigi, nuomos sutarties dalykas (ieškovui priklausančios 372 kv. m gamybinės patalpos (duomenys neskelbtini)) turi būti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka panaudotas (parduotas ar perduotas kreditoriams) tenkinant ieškovo kreditorių reikalavimus. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 21 d. ieškovą pripažino bankrutavusiu ir priėmė nutartį likviduoti ieškovą dėl bankroto (Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo administratorius turi pareigą rūpintis ieškovui priklausančio turto realizavimu. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad dalis ieškovo turto jau yra parduota, išskyrus atsakovui išnuomotas patalpas (b. l. 59). Ieškovui priklausančių 372 kv. m gamybinių patalpų (duomenys neskelbtini), realizavimą apsunkina dėl jų sudaryta nuomos sutartis, kuri galioja iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. Atsižvelgiant į bankroto proceso esmę ir minėtas Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad ieškovo bankroto administratorius pagrįstai siūlė atsakovui (nuomininkui) pakeisti nuomos sutarties terminą, nustatant, jog nuomos sutartis galios iki nuomojamo turto pardavimo arba perdavimo įstatymų nustatyta tvarka tretiesiems asmenimis ar pačiam nuomininkui. Atsakovas buvo įspėtas, kad priešingu atveju nuomos sutartis bus nutraukta. Teisėjų kolegijos nuomone, administratoriaus pasiūlytas nuomos sutarties terminas, kuris priklausė ne nuo konkrečios iš anksto numatytos datos, o nuo nuomojamojo turto realizavimo momento, atitiko abiejų šalių interesus. Atsakovui nesutikus su tokiu pasiūlymu, ieškovas pagrįstai prašė nutraukti nuomos sutartį. Priešingu atveju, išnuomoto turto realizavimas ir atitinkamai ieškovo kreditorių reikalavimų patenkinimas būtų nepagrįstai apsunkintas.
Dėl nuomos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia
Šalių sudarytos nuomos sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad nuomotojui (ieškovui) nutraukus nuomos sutartį iki numatyto termino (2015 m. rugpjūčio 16 d.), nuomotojas sumoka nuomininkui (atsakovui) 500 000 Lt netesybų.
Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių (faktinio ieškinio pagrindo) matyti, kad ieškovas nuomos sutarties sąlygą dėl 500 000 Lt netesybų už sutarties nutraukimą ieškovo (nuomotojo) iniciatyva nustatymo prašo pripažinti negaliojančia CK 1.80, 1.81, 1.82 ir 6.66 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, juridinio asmens teisnumui (tikslams) ir pažeidžiančią ieškovo kreditorių interesus.
Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.
Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Taigi sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl prievolių užtikrinimo priemonių ir jų masto. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar šalys galėjo susitarti dėl 500 000 Lt netesybų nuomos sutarties nuomotojo iniciatyva nutraukimo atveju, neturi būti paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas.
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, ne kartą nutartyse yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010; kt.). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad skundžiamame sprendime nenurodyta, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja ginčijamas nuomos sutarties punktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad imperatyvios teisės normos nenustato netesybų dydžio, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ginčijamas nuomos sutarties punktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).
Ginčijamas nuomos sutarties punktas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009). Bendrąja prasme viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančiais sandoriais gali būti pripažįstami sandoriai, kuriais yra pažeidžiamas viešas interesas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad minėto dydžio netesybų nustatymas yra draudžiamas įstatymo arba juo yra pažeidžiamas viešasis interesas. Nuomos sutartis sudaryta tarp privačių juridinių asmenų, kurie pagal CK 1.156 straipsnio 1 dalį yra laisvi susitarti dėl prievolių užtikrinimo priemonių ir jų masto.
Ginčijamo nuomos sutarties punkto pripažinimas negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (prieštaravimas juridinio asmens tikslams, iš kurių vienas yra pelno siekimas) būtų pateisinamas tik tokiais atvejais, jeigu būtų nustatytas aiškus ir akivaizdus sandorio (dalies) nenaudingumas. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti atsakovo (nuomininko) paaiškinimais, kad 500 000 Lt netesybos už sutarties nutraukimą prieš terminą yra atsakovo teisėtų lūkesčių įgyvendinimo užtikrinimas, nes nuomojamose patalpose buvo sumontuota tokia įranga, kuri yra pritaikyta būtent šioms patalpoms, į šią įrangą buvo investuotos atsakovo lėšos, todėl atsakovas buvo ypatingai suinteresuotas, jog nuomos sutartis nuomotojo nebūtų nepagrįstai nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui (nuomotojui) pačios nuomos sutarties sudarymas būtų buvęs ekonomiškai nenaudingas. Ieškovas gaudavo nuomos mokestį, be to, iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui net nebuvo kilęs klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo iniciatyva. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas nuomos sutarties punktas neprieštarauja ieškovo, kaip juridinio asmens, tikslui siekti pelno (CK 1.82 straipsnis).
Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje taip pat nėra pagrindo CK 6.66 straipsniui taikyti, nes dėl sudaryto sandorio nesumažėjo ieškovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais, nepakito ieškovo turto masė taip, kad tai būtų turėjo įtakos įmonės mokumui, taip pat byloje nenustatyta kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės. Byloje nėra duomenų, kad nuomos sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kad įmonėje buvo sunki finansinė padėtis ir pan.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo argumentai, kad netesybų dydis yra neproporcinga sankcija už sutarties nutraukimą, kad tokia sankcija yra nustatyta tik nuomotojui, o nuomininkui nenustatyta jokių sankcijų, būtų aktualūs sprendžiant netesybų sumažinimo klausimą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet ne sprendžiant klausimą dėl jų pripažinimo negaliojančiomis.
Nurodyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo nuomos sutarties 3.4 punktą, kuriame ieškovui numatytos 500 000 Lt netesybos už sutarties nutraukimą, pripažinti negaliojančiu CK 1.80, 1.81, 1.82 ir 6.66 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismo spendimas šioje dalyje keistinas – atmetant ieškovo reikalavimą dėl nuomos sutarties 3.4 punkto pripažinimo negaliojančiu.
Iš ieškovo teismui procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovas reikalavimą pripažinti nuomos sutarties 3.4 punktą negaliojančiu pareiškė siekdamas išvengti šiame punkte nustatytų netesybų taikymo ieškovui už sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija, siekdama išvengti būsimo ginčo tarp šalių dėl minėtame punkte nustatytų netesybų taikymo, atkreipia šalių dėmesį, kad nepaisant to, jog nuomos sutarties sąlyga dėl netesybų nepripažinta negaliojančia, teisėjų kolegijos vertinimu, nutraukus nuomos sutartį ieškovo bankroto proceso metu, minėta sąlyga prarado savo reikšmę. Iš nuomos sutarties turinio ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad sąlyga dėl netesybų buvo nustatyta siekiant išvengti nepagrįsto sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo iniciatyva (CK 6.193 straipsnis). Pavyzdžiui, šios netesybos neturėtų būti taikomos nuomotojui, jeigu nuomotojas nuomos sutartį nutrauktų prieš terminą CK 6.497 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, kurie iš esmės yra susiję su nuomininko netinkamu pareigų vykdymu. Nagrinėjamoje byloje susiklostė dar kitokia situacija. Ieškovas (nuomininkas) nuomos sutarties nutraukimą inicijavo ieškovo bankroto proceso metu, siekdamas realizuoti išnuomotą turtą ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Šioje byloje teisėjų kolegija pripažino, kad šalių sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta pagrįstai, todėl taikyti sutarties 3.4 punkte numatytas netesybas pagrindo nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Iš dalies atmetus atsakovo apeliacinį skundą (atmestas vienas iš dviejų reikalavimų, t. y. 50 proc. visų reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteisiamos 250 Lt išlaidos advokato padėjėjo pagalbai, rengiant atsiliepimą į apeliacinį, apmokėti.
Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 137 Lt žyminį mokestį (b. l. 123). CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiama įmonė (įstaiga) kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius skundus. Todėl be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas apeliantui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria šalių 2006 m. sausio 2 d. sudarytos nuomos sutarties 3.4 punktas pripažintas negaliojančiu, ir šioje dalyje ieškinį atmesti.
Palikti nepakeistą kitą sprendimo dalį.
Priteisti ieškovui BUAB „Melsta“ (juridinio asmens kodas 169192575) iš atsakovo UAB „Žydrutis“ (juridinio asmens kodas 176637577) 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti atsakovui UAB „Žydrutis“ (juridinio asmens kodas 176637577) iš valstybės biudžeto sumokėtą 137 Lt (vieno šimto trisdešimt septynių litų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.