- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-19
- Bylos Nr.
- e2-511-308/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00304-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- R. Š.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ieškinį atsakovei R. Š. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 60,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių.
Atsiliepimas
Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. 2017-04-24 specialiame viešame teismų pranešimų tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas, kuriuo buvo pranešta apie civilinės bylos iškėlimą, paskelbta apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė per teismo nustatytą 15 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų ir nurodytų įrodymų vertinimą konstatuoja, kad pasitvirtino ieškovės pateiktų įrodymų turinys ir yra pagrindas priimti tokį sprendimą.
Teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį, ieškinys atsakovei buvo įteikti tinkamai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis prašė priimti sprendimą už akių. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Toks ieškovės prašymas yra.
Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi šio sprendimo už akių motyvai yra sutrumpinti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-03-11 kilo gaisras R. Š. valdomame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gaisro metu apgadintas butas, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) esančių patalpų savininkai apdraudė patalpas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Kompensuodama (duomenys neskelbtini), patalpų sugadinimo padarytą žalą AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjai D. E. Č. 135,00 Eur dydžio draudimo išmoką.
Išmokėjusi išmoką AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis.
Bendrame pastate kilusio gaisro atveju atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Gaisro židinys buvo R. Š. valdomame bute. Atsakovei kyla pareiga atlyginti byloje nagrinėjamo įvykio metu padarytą žalą. R. Š. asmens civilinė atsakomybė buvo drausta ADB „Gjensidige“, kuri žalą pagal pateiktą AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją atlygino žalos dalį.
ADB „Gjensidige“ ir R. Š. asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatyta 60 Eur besąlyginė išskaita, kurią privalėjo atlyginti R. Š.. Atsakovei siųsta pretenzija dėl besąlyginės iškaitos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“, tačiau tai nebuvo padaryta.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalimis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad draudėjo ir atsakovės nesiejo sutartiniai santykiai, teismas konstatuoja atsakovės prievolę sumokėti ieškovei 60,00 Eur žalos atlyginimą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei priteistina iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Ieškovės prašymas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
priimti sprendimą už akių, ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT777300010000543713 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, naudai 60,00 Eur (šešiasdešimt euro 00 euro centų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo 2017-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika euro 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
R. Š. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.