Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Diana Bučienė, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, Vaivai Virkutytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnaujančiu personalu, nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. liepos 25 d., apie 01.00 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), būdamas girtas (nustatytas 1,29 prom. girtumas), sukėlė muštynes. Atvykus policijos pareigūnams, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos bei viešojo saugumo tarnybos darbuotojus kitų žmonių akivaizdoje, nevykdė teisėtų jų reikalavimų ir pasipriešino. Tuo V. L. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, pasipriešino policijos pareigūnams ir viešojo saugumo tarnybos pareigūnams bei įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

V. L. teismo posėdyje pripažino, kad buvo išgėręs viešoje vietoje ir trenkė policijos pareigūnams, kito pažeidimo, kad priešinosi policijos pareigūnams, nepripažino. Paaiškino, kad įvykio vakarą išsikvietė taksi prie (duomenys neskelbtini) teatro. Buvo su nepilnamečiu broliu ir prie jo prisikabino 3 vaikinai. Jie užkliudė ranką, bandė atimti telefoną iš rankų. Prasidėjo tada konfliktas. Visi trys pradėjo jam smūgiuoti į veidą, nors jis ir gynėsi. Nepastebėjo kaip pareigūnai prisistatė. Tada jis jiems pradėjo smūgiuoti. Nematė, kad pareigūnas buvo už jo ir jį kliudė. Policijos pareigūnai net neprisistatė, kai atvyko į įvykio vietą. Tiesiog, kai pribėgo policijos pareigūnai prie jo, jis pagalvojo, kad dar kažkas prie jo pristojo ir dėl to pradėjo muštis. Jo elgesys tarnybiniame automobilyje buvo kaip savigyna, automobilyje jis nesėdėjo ramiai, spardė šonines dureles. Kadangi tai jo pirmas pažeidimas, prašė skirti švelnesnes nuobaudas.

Liudytojas G. F. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną buvo muštynės. Jam atrodo, kad buvo sulaikę ir kitus žmones tą vakarą ir vežė į komisariatą. Prie jų tarnybinio automobilio vyko dar vienos muštynės. Jis, kaip vairuotojas, tame sūkuryje nebuvo. V. L. buvo surakintas ir parvestas į tarnybinį automobilį. Automobilyje vyko toliau konfliktas. Jam įlipus į automobilį, pažeidėjas nebuvo ramus. Jis automobilyje spardė sėdynes, keikėsi. Patvirtina, kad pažeidėjas bandė policijos pareigūnui smūgiuoti. Jis sėdėjo priekyje, o kolega M. K. gale. Kitas kolega panaudojo spec. priemones prieš pažeidėją. Atrodo, kad pažeidėjas iš galvos bandė smūgiuoti M. K., nes rankos buvo surakintos. Bandė jį nuraminti. Perspėjimai ir prieš sulaikymą, ir po sulaikymo buvo. Buvo daugkartiniai perspėjimai. Kai gavo elektros, jis nusiramino. Pažeidėjas nesielgė adekvačiai, gal alkoholio poveikis. Kiek atsimena, jog buvo neblaivus. Policijos pareigūnai atvyko nuraminti muštynes, iš tolo matėsi policijos pareigūno geltona liemenė, uniforminė kepurė, antrankiai, ginklas. Mano, kad policijos pareigūną yra sunku supainioti su autobuso kontrolieriumi. Parodė, kad 5-7 žmonės dalyvavo muštynėse. Vieni buvo sulaikyti, kiti pasišalino. Kiek pavyko, tiek sulaikė.

Liudytojas R. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Pamena tą įvykį. Daug nieko negali pasakyti. Toje vietoje buvo žmogų sulaikę, buvo greitąją pagalbą išsikvietę. Būnant prie (duomenys neskelbtini) teatro, pamatė muštynių užuomazgą. Prasidėjus muštynėms, puolė išskirti konflikto dalyvius ir tuo metu jis kitą asmenį sulaikė. Pažeidėją V. L. sulaikinėjo viešojo saugumo tarnyba. Muštynėse daugiau dalyvavo asmenų, bet kai pribėgo, kiti išsibėgiojo. Patvirtina, kad visi muštynių dalyviai turėjo matyti, kad tai pareigūnai, nes jie buvo su geltonomis liemenėmis, visi užrašai ant nugaros buvo. Viešojo saugumo tarnyba irgi buvo su uniforma. Jie prisistatė, kad policija atvyko. Pačią užuomazgą muštynių jis matė. Kaip vedė į automobilį pažeidėją, jau nebematė. Komisariate jį matė, kur pažeidėjas nesimušė, bet buvo įžeidžiančių žodžių iš jo pusės.

Liudytojas D. L. parodė, kad įvykio dieną jie buvo su broliu susitarę prie (duomenys neskelbtini) teatro susitikti. Ėjo su draugu, buvo netoli tilto ir matė kaip trys jaunuoliai brolį pradėjo mušti. Jis pribėgo ir vieną jaunuolį numetė, draugas kitą numetė. Po to iš karto pareigūnai prisistatė. Jam pareigūnai nieko nesakė, tik su ranka jį nustūmė. Broliui ką sakė, negali pasakyti, nes nieko negirdėjo. Patvirtina, kad įvykio vietoje matė pareigūnus, kurie buvo su uniformomis. Brolis buvo galvą užsidengęs, tai gal dėl to ir nematė. Tada ir prasidėjo konfliktas. Kai jo brolis atsisuko, pamatė pareigūnus, kurie jį iš karto nusivedė iki tarnybinio automobilio. Brolio elgesys buvo geranoriškas, kol pareigūnas nepastūmė jų nepilnamečio brolio R.. Tada brolis pradėjo agresyviau elgtis. Kokie žodžiai buvo pasakyti jo brolio V., negirdėjo, nes buvo paėjęs į šoną. Patvirtina, kad matė, kad pareigūnai jį įsodino į tarnybinį automobilį ir išvežė. Kadangi automobilio langai buvo užtamsinti, dėl to nieko nematė, kas ten įvyko. Parodė, kad tikriausiai brolis buvo išgėręs. Mano, kad V. buvo sulaikytas dėl to, kad kažkokie asmenys užpuolė nekaltą žmogų, o jis turi už tai atsakyti. O tie asmenys nebuvo išvežti.

Liudytojas M. K. parodė, kad įvykio dieną atvykus į konflikto vietą, buvo sulaikytas pažeidėjas V. L., kuris sulaikomas priešinosi, nevykdė teisėtų jo, kaip pareigūno, reikalavimų, keikėsi necenzūriniais žodžiais jo ir jo kolegos G. F. atžvilgiu. Dėl to buvo panaudotos specialios priemonės, buvo paguldytas ant žemės, tada pažeidėjas šiek tiek apsiramino ir buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Kai jis, būdamas su uniforma, priėjo prie pažeidėjo, pažeidėjas mušėsi. Jis priėjo V. L. ir kitam asmeniui, kai jie mušėsi, iš šono, tada buvo tarpe jų ir V. L. turėjo matyti, kad pareigūnai priėjo. Pažeidėjas galėjo lengvai identifikuoti, kad jis yra policijos pareigūnas. Patvirtina, kad ne visi asmenys, o tik V. L. ir asmuo, su kuriuo jis mušėsi, buvo sulaikyti. V. L. tarnybiniame automobilyje spardėsi, laužė sėdynes, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo vartoti ir keiksmažodžiai. Policijos automobilyje V. L. spardė kojomis mašinos sėdynes, nes jo rankos buvo surakintos. Taip pat buvo panaudotas elektros prietaisas „Taser“, juo jokie pažeidimai negalėjo būti padaryti. Ant V. L. nebuvo matyti kažkokių akivaizdžių kūno sužalojimų. Kai pažeidėjas buvo pristatytas į policijos komisariatą, iš jo tyrėjas paėmė paaiškinimą.

Iš vyr. patrulio V. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. liepos 25 d., apie 01.00 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) m., prie (duomenys neskelbtini) teatro buvo pastebėtos muštynės. Sulaikė muštynių dalyvius. Vieną iš muštynių dalyvių jis atskyrė, o būtent G. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurį užsipuolė V. L.. Sulaikant V. L., jis priešinosi sulaikomas. Tada jį pristatė į pirmąjį policijos komisariatą. Jam buvo nustatyta 1,29 promilės girtumas (b. l. 5).

Iš specialisto R. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. liepos 25 d., apie 01.00 val., prie (duomenys neskelbtini) teatro pastebėjo muštynes. Kartu su viešojo saugumo pareigūnais išskyrė ir sulaikė muštynėse dalyvavusius asmenis. Jo sulaikytas asmuo D. C. paaiškino, kad gynė savo brolį G. G. (b. l. 6).

Iš vyr. leitenanto M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. liepos 25 d., apie 01.00 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) m., prie (duomenys neskelbtini) teatro buvo pastebėtos muštynės. Aukštas vaikinas smūgiavo kumščiais jaunuolį. Jam išlipus iš automobilio, aukštas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo V. L., gim. (duomenys neskelbtini), labiau smūgiavo ir vis agresyvėjo. Jam pribėgus, V. L. tęsė savo neteisėtą veiklą, bandant jį sulaikyti, smūgiavo jam, bet nepataikė. V. L. buvo uždėti antrankiai. Bet vis tiek V. L. toliau įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, kol buvo vedamas į automobilį. Pasodinus V. L. į automobilį, jis spardė kojomis automobilio sėdynes, paskui laužė stipriai atsiremdamas atgal. Tada, kad nuramintų V. L., jis panaudojo elektros šoką „Taser X-26“. V. L. buvo pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas 1,29 promilės girtumas (b. l. 7).

Iš vyr. leitenanto G. F. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. liepos 25 d., apie 01.00 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) m., prie (duomenys neskelbtini) teatro buvo pastebėtos muštynės. Buvo sulaikytas jaunuolis V. L.. Jis nevykdė teisėtų reikalavimų nutraukti veiką, aktyviai priešinosi sulaikomas. Panaudojus kovinius imtynių veiksmus, pavyko jaunuolį sulaikyti, buvo uždėti antrankiai. Pasodinus į automobilį, V. L. pradėjo įžeidinėti pareigūną M. K. necenzūriniais žodžiais, taip pat kojomis spardė automobilio sėdynes. Pareigūnui M. K. įlipus į automobilį, V. L. bandė smūgiuoti pareigūnui galva į veidą. Po šių veiksmų buvo panaudotas elektrošokas „Taser X-26“. V. L. buvo pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas 1,29 promilės girtumas (b. l. 8).

Iš V. L. rašytinio paaiškinimo matyti, kad konflikto metu prisistatė pareigūnai iš nugaros. Gindamasis prieš tris žmones, smūgiavo pareigūnui, nes nematė kas jam yra iš nugaros, nes pareigūnas neprisistatė. Įsėdus į tarnybinį automobilį, jam buvo uždėti antrankiai. Paklausus pareigūnų už ką sulaikė ir paprašius prisistatyti, gavo smūgių į krūtinę, pilvą, o po to be jokios priežasties gavo elektros iš „Taser“ ginklo (b. l. 9).

Iš prietaiso „Taser“ panaudojimo ataskaitos matyti, kad prietaisas „Taser“ prieš V. L. buvo panaudotas kaip įprastas elektrošokas ir kad jo panaudojimą reikėjo pakartoti (b. l. 10).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad V. L. nustatytas 1,29 promilių girtumas (neblaivumas) (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad V. L. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, visiškai įrodyta (ATPK 248, 257, 284 str.).

Pagal ATPK 174 straipsnį numatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, jog viešoje vietoje buvo išgėręs ir dalyvavo muštynėse. Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, jog V. L. buvo nustatytas 1,29 promilių girtumas. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei policijos pareigūnų parodymų nustatyta, kad viešoje vietoje vyko muštynės, kuriose dalyvavo ir administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, pagrįstai darytina išvada, jog V. L. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esant pašaliniams asmenims, būdamas girtas, sukėlė muštynes, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokia administracinėn atsakomybėn trauktino asmens veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėtį.

ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už policijos bei kitų tarnybų pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Nors administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo teigia nepadaręs jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 1 bei 2 dalyse, tačiau iš esmės duodamas parodymus teismo posėdžiuose, pats pripažino priešinęsis policijos pareigūnams, nevykdė jų reikalavimų bei vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius.

V. L. parodė, jog pripažįsta, kad trenkė policijos pareigūnui, tačiau jo teigimu, jis nematė, kad tai policijos pareigūnas, manė, kad tai muštynėse dalyvavęs asmuo. Tačiau tokia administracinėn atsakomybėn trauktino asmens versija yra paneigta bylos duomenimis. Kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei jų parodymų, policijos pareigūnai buvo su uniformomis, su skiriamaisiais ženklais ir juos buvo galima gerai išskirti kitų žmonių tarpe. Apklausti teismo posėdžiuose policijos pareigūnai parodė, jog jie atvykę į įvykio vietą iš karto prisistatė ir įspėjo nutraukti neteisėtus veiksmus. Pastebėtina, jog policijos pareigūnas M. K. teismo posėdyje nuosekliai parodė kaip priėjo prie V. L.. Liudytojas parodė, jog tuo metu, kai jis priėjo, jis atsistojo tarpe besimušančių jaunuolių, t. y. tarp V. L. ir kito muštynėse dalyvavusio asmens, rankomis juos išskyrė į skirtingas puses ir V. L. tikrai matė, kad tai stovi policijos pareigūnas, o ne pašalinis asmuo (b. l. 55-56). Taigi atsižvelgiant į tokius policijos pareigūno parodymus, pagrįstai galima daryti išvadą, jog V. L. prieš bandydamas suduoti smūgį turėjo suvokti, kad smūgiuoja policijos pareigūnui. Atkreiptinas dėmesys, kad pats V. L. neneigia, jog buvo įsiaudrinęs, neblaivus, todėl manytina, kad tokios aplinkybės taip pat galėjo turėti įtakos jo neteisėtam poelgiui.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei policijos pareigūnų parodymų matyti, kad V. L. ne tik bandė suduoti smūgį policijos pareigūnui, bet ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų tiek vedamas į policijos tarnybinį automobilį, tiek policijos automobilyje. Policijos pareigūnai G. F., M. K. parodė, kad V. L. vedamas į policijos tarnybinį automobilį intensyviai priešinosi, nevykdė reikalavimo vykti į policijos komisariatą, todėl jie buvo priversti uždėti jam antrankius. Policijos automobilyje V. L. spardė automobilio sėdynes, bandė suduoti galva smūgį policijos pareigūnui M. K., vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 39-40, 55-56). Pažymėtina, kad policijos pareigūnų nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nuoseklios viso proceso metu, t. y. tiek tarnybiniuose pranešime, tiek ir teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė tapačias aplinkybes. Pastebėtina ir tai, jog abejoti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes tiek policijos pareigūnai, tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad anksčiau jie nėra susidūrę, vieni kitų asmeniškai nepažįsta. Taigi pažeidimą nustačiusių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Todėl netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ne tik policijos pareigūnai parodė, kad V. L. elgėsi agresyviai, tai patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn trauktino asmens brolis D. L.. Pastarasis parodė, kad V. L. pradėjo elgtis agresyviai, kai vienas pareigūnas pastūmė jų brolį, iki policijos automobilio V. L. ėjo nenorom (b. l. 40-41). Pats administracinėn trauktinas asmuo iš esmės taip pat neneigia, kad nesutiko su policijos pareigūnų reikalavimais ir parodė, kad automobilyje nesėdėjo ramiai, spardė automobilio šonines duris, keikėsi, po ko jam buvo užveržti antrankiai, bet jis toliau pravardžiavo policijos pareigūnus, tada buvo panaudotas elektrošokas (b. l. 56).

Atsižvelgiant į tokius policijos pareigūnų parodymus, liudytojo D. L. parodymus, paties administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymus bei rašytinę bylos medžiagą (tarnybinius pranešimus, alkotesterio parodymų kvitą ir kt.), darytina išvada, kad V. L. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 bei 2 dalyse, visiškai įrodyta. Teismas taip pat pastebi, jog V. L. teiginiai, kad jis buvo piktas, nes policijos pareigūnas pastūmė kartu su juo buvusį jo nepilnametį brolį, kad jis nenorėjo brolio palikti vieno, yra niekuo nepagrįsti. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad muštynėse dalyvavo nepilnametis asmuo ar kad jis patyrė kokių sužalojimų. Be to, kaip buvo nustatyta, kartu su V. L. buvo kitas brolis D. L. ir, kaip nurodė pats V. L., jų nepilnamečiu broliu buvo kam pasirūpinti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad net jeigu vertinti, jog policijos pareigūnai, muštynių sūkuryje užgavo administracinėn atsakomybėn trauktino asmens brolį, tai nepaneigia jo kaltės nevykdžius policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 straipsnyje (nedidelio chuliganizmo), 187 straipsnio 1 dalyje (pasipriešinimo policijos pareigūnams ir viešojo saugumo tarnybos pareigūnams), 187 straipsnio 2 dalyje (policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimo), sudėtis. Todėl V. L. skirtinos administracinės nuobaudos.

V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, ir gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pažeidimus padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – V. L. administracine tvarka nebuvo baustas, dirba, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Įvertinus minėtas aplinkybes, V. L. skirtinos administracinės nuobaudos – minimalios baudos, numatytos ATPK 174 straipsnio, 187 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 2 dalies sankcijose.

Nuobaudos subendrintinos, skiriant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 174 straipsniu, 187 straipsnio 1 dalimi, 187 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. L. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

V. L. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą;

V. L. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę administracinę nuobaudą V. L. paskirti 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 15000535268 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.