Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-365-1196/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-29
Bylos Nr.
1-365-1196/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32395-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miglė Janovičienė
Kaltinamasis
S. L.
Nukentėjusysis
J. V.
Advokatai
Jolanta Borkas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-365-1196/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32395-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 29 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Žanai Sokolovskai,

kaltinamajam S. L. (S. L.), jo gynėjai advokatei Reginai Vasiliauskienei,nukentėjusiajai J. V., jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Borko,vertėjai Kristinai Matulevič,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L. (S. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) traktorininku, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. L., 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. 4, kilusio žodinio konflikto tarp jo ir sesers J. V. metu, tyčia medine lenta sudavė J. V. ne mažiau kaip vieną smūgį į kairę ranką, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė savo artimam giminaičiui - nukentėjusiajai J. V. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. L. dėl pareikšto kaltinimo (nežymus sveikatos sutrikdymas) neprisipažino. Parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. apie 16.30 val. buvo savo namo pusės kieme, kai prie jo automobiliu privažiavo sesuo J. V. ir atidariusi automobilio langą pradėjo jį kaltinti, kad jo šuo sudraskė jos vištą. Tuo metu, kai jis priėjo prie mašinos, sesuo išsitraukė dujų balionėlį ir pripurškė jam į akis. Po įvykio į svečius atvyko draugas G. A., kurio paprašė, kad jo telefonu paskambintų bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškviestų greitąją medicinos pagalbą, nes nuo dujų nieko nematė. Į vietą atvykę medikai suteikė pagalbą, o tada po kiek laiko atvyko ir policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė, nes jis neva mušė seserį. Sesers jis niekados nemušė, negali pasakyti kodėl sesuo jį apipurškė ašarinėmis dujomis, dujas yra panaudojusi ir anksčiau. Su seserimi nebendrauja, nes nuolat kyla konfliktai, sesuo jį šmeižia. Seseriai su lenta nesudavė, rankas susižalojo imdama malkas, apie tai pati yra sakiusi, kad ėmė malkas ir vienas pagalys nukrito ant rankos.

Motyvuojamoji dalis

3. Nors kaltinamasis S. L. kaltu neprisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

3.1. nukentėjusioji J. V. parodė, kad S. L. yra jos brolis, gyvena viename name tik kitoje gyvenamojo namo pusėje, turi skirtingus įėjimus į namus, skirtingus kiemus. Grįžusi iš Grigiškių į namus, pastebėjo prie gyvenamojo namo sklypo stovintį išgėrusį brolį. Nusprendė prie jo sustoti ir pasikalbėti. Brolis pradėjo priekaištauti, kad ji pavogė jo obuolius, tada ji papriekaištavo, kad jo paleistas šuo sudraskė jos vištą. Brolis pasidarė agresyvus, pribėgęs prie tvoros pagriebė apie 80 cm lentos atraižą ir pribėgęs trenkė tris kartus į rankos sritį, pajuto labai stiprų fizinį skausmą. Tuomet prisiminė, kad turi automobilyje savigynai ašarinių dujų, kuriomis papurškė broliui į veido sritį. Purškiant ašarines dujas jų pateko ir jai į akis, todėl grįžusi namo nusiplovė akis, paskambino bendru pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Brolis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Brolis jos neatsiprašė, nesigaili, kad jai nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl ji nori, kad brolį nubaustų įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio byloje nereikš;

3.2. teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. A. parodė, kad S. L. yra jo draugas, jį pažįsta virš 30 metų. 2023 m. rugpjūčio 25 d., po pietų, apie 16.00 val. vienas atvažiavo pas S. L. į svečius su motoroleriu, žadėjo išsikepti šašlykų. S. L. sėdėjo prie tvoros vartelių, rankomis užsidengęs veidą. Pasakė, kad sesuo pripurškė į akis ašarinių dujų. S. L. telefonu paskambinęs 112 iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, ir išvažiavo namo. Dėl ko įvyko konfliktas tarp S. L. ir sesers nepasakojo, o jis ir neklausė;

3.3. teisiamojo posėdžio metu liudytojas Aurimas Sabaitis parodė, jog dirba Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate. Iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, pranešėjui S. L. jo sesuo J. V. prieš 10 min. į akis pripurškė dujų iš dujų balionėlio. Atvykus nurodytu adresu rado ant žemės prie tvoros sėdintį vyriškį, kuris teigė, kad sesuo jam į akis papurškė dujų. Bekalbant, atėjo J. V., kuri paaiškino, kad jai vykstant į namus, sustojo pasikalbėti su broliu, kuris jai lenta trenkė į ranką, o ji gindamasi papurškė dujų balionėliu. Ant rankos matėsi paraudimas;

3.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 2683/2023(01) nurodyta, kad J. V. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku, galimai turinčiu briauną, daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Įtariamas kairio stipinkaulio lūžis yra radiologiškai nepatvirtintas, kadangi nėra atliktos kontrolės rentgenogramos, vadovaujantis radiologo rekomendacijomis. Todėl įtariamas lūžis negali būti pagrįstas ir yra nevertinamas ir nekvalifikuojamas kaip sužalojimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui;

3.5. teismo medicinos 2023 m. gruodžio 12 d. specialistės paaiškinimų protokole užfiksuota, kad Emilija Usavičienė į tyrėjos klausimą: Ar sužalojimai nurodyti specialisto išvadoje Nr. G 2683/2023(01) galėjo būti padaryti nukentėjusiosios J. V. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant smūgį (smūgius) medine lenta? Atsakė, kad sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku, galimai briauną turinčiu daiktu. Medinė lenta yra priskiriama kietiems bukiems briauną turintiems daiktams. Todėl neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir suduodant smūgį medine lenta;

3.6. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: „PSS-20230825-165216UTAC+0300.mp4“, kurio trukmė: 16.39 min. Vaizdo įrašo data: 2023 m. rugpjūčio 25 d. Pareigūnui paklausus S. L. kaip viskas nutiko (nuo 00:50 min. iki 05:55 min.), jis paaiškina: aš uždarinėjau vartus, išėjau pro vartelius, ji atvažiavo mašina ir pradėjo: „ tavo šuo mano vištas suėdė“, o aš sakau: „kaip jis galėjo suėsti, jeigu jis yra užtvertas, jis negalėjo išlįsti“. Pradėjome šnekėtis ir ji paėmė balionėlį ir man į akis, aš viskas, štai dabar nematau, aš nežinau P: Tai konfliktas jau prieš tai buvo, tiesa? V: Tai ji kiekvieną kartą P: Tai ne, na su jumis, kai ji sustojo tai ir įvyko konfliktas, tiesa? O dėl ko? Dėl šuns, taip? Kad vištą suėdė, taip? V: Taip, taip, taip, aš išvis iš ryto... P: O kas pradėjo konfliktą ji ar jūs? V: Ji P: Ji yra jūsų sesuo, taip? V: Taip, tai ji jau, policija jau ją pažįsta P: Bet ji sako, kad jūs jai sudavėte V: Kaip aš galėčiau jai suduoti, jeigu ji su balionėliu… P: Sako, kad pagaliu trenkėte V: Kokiu dar pagaliu, jeigu aš štai čia buvau, o pas ją buvo mėlynė ant dešinės rankos P: Tai ką ji meluoja? V: Taip P: O jūs alkoholį vartojote? V: Ką? P: Jūs alkoholį vartojote? V: Man išeiginė, suprantate, man pagal grafiką penktadienis ir šeštadienis - išeiginė, aš galiu išgerti P: Čia viskas aišku, aš jums nedraudžiu, tačiau jūs vartojote, tiesa? V: Išgėriau šimtą gramų ir važiavau, galvojau eisiu į Grigiškes, paimsiu šunims kaulų <...> Matosi, kaip iš kitos namo pusės ateina moteris (J. V.) ir atsineša ašarinių dujų balionėlį, kurį parodo pareigūnams. J. V. pasakė, kad važiavo su mašina ir pravažiuojant pro brolio pusę, sustojo prie jo su automobiliu, norėjo paklausti, kodėl naktimis šaudo ir paleidžia šunį, kuris jai sudraskė vištą, o S. L. jai atsakė, jog ją užmuš ir tuo metu trenkė jai su medine lenta. Pareigūnas paklausia su kokia medine lenta S. L. jai trenkė, J. V. prieina prie tvoros parodyti su kuria lenta, tačiau S. L. staigiai atsistoja ir bando pagriebti J. V., tačiau pareigūnai neleidžia. J. V. kartu su pareigūnu įeina pro vartus, ji iš lentų krūvos paima lentą su kuria S. L. jai trankė ir parodo pareigūnams. Pareigūnas paklausia J. V., ar S. L. jai trenkė pro priekinį vairuotojo pusės automobilio langą, ji atsako, kad taip. Į klausimą kiek kartų trenkė, J. V. atsako, kad kokius 3 kartus, į tą pačią ranką. Pareigūnui paklausus ar J. V. buvo išlipusi iš automobilio, atsako, kad ne. Kai brolis pradėjo su lenta ją daužyti, ji ir pripūtė ašarinių dujų. Pripūtus ašarinių dujų J. V. nuvažiavo. Ant asfalto matomos J. V. stabdymo žymės. Pareigūnui paklausus ar ji pajuto fizinį skausmą, J. V. atsako, kad taip. Pareigūnai informuoja, jog bus pradėtas ikiteisminis tyrimas <...>.;

3.7. ROIK 0123000505153 kortelės duomenimis 2023 m. rugpjūčio 25 d. 16.24 val. J. V. BPC telefonu pranešė, kad konflikto metu su broliu papurškė jam dujomis į veidą, o jis sudavė jai per ranką. Mato, kad vietoje yra GMP, prieis dėl rankos apžiūros. Pamatys pareigūnus, prašo su ja bendrauti, brolis agresyvus. Gyvena viename name, skirtingi įėjimai;

3.8. ROIK 0123000505106 kortelės duomenimis 2023 m. rugpjūčio 25 d. 15.59 val. S. L. BPC telefonu pranešė, kad jo sesuo J. V. prieš 10 min. į akis pripurškė dujų iš dujų balionėlio, šiuo metu sesuo turėtų būti savo namuose tame pačiame kaime netoli pranešėjo namų, pranešėjas laukia prie namų nurodytu adresu.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

4. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra seserys. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą šeimos nariui – seseriai J. V.. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

5. Nors kaltinamasis S. L. savo kaltės dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios J. V. atžvilgiu nepripažino, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai S. L. pasitvirtino. Kaltinamasis kilusio konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.

6. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis S. L., 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. 4, kilusio žodinio konflikto tarp jo ir sesers J. V. metu, tyčia medine lenta sudavė J. V. ne mažiau kaip vieną smūgį į kairę ranką, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje. Teismo vertinimu, S. L. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius (sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai) ir tokių padarinių (nukentėjusiosios sumušimo / sveikatos sutrikdymo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgis į ranką suduotas. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju konkretizuoti, pasak nukentėjusiosios konfliktas kilo dėl to, kad kaltinamasis pradėjo priekaištauti dėl pavogtų obuolių, tuomet nukentėjusioji papriekaištavo dėl to, kad jo šuo sudraskė jos vištą (smurto protrūkis buvo ūmi reakcija į vienokio ar kitokio pobūdžio replikas ar kitokio pobūdžio veiksmus).

7. Kaltinamojo kaltę, visų pirma, patvirtina nukentėjusiosios J. V. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštarauja. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad jai sustojus pasikalbėti su broliu S. L., brolis pradėjo priekaištauti dėl pavogtų obuolių, jai papriekaištavus dėl jo paleisto šuns, kuomet šuo sudraskė vištą, brolis pasidarė agresyvus ir pribėgęs prie tvoros pagriebė apie 80 cm lentos atraižą ir pribėgęs trenkė tris kartus į rankos sritį, dėl ko ji pajuto labai stiprų fizinį skausmą. Prisiminusi, kad automobilyje turi savigynai ašarinių dujų, jomis papurškė broliui į veido sritį. Visgi, nukentėjusioji tiksliai nepatvirtino kiek smūgių į kairę ranką jai sudavė kaltinamasis, posėdžio metu nukentėjusioji paklausta kiek smūgių jai buvo suduota, atsakė, „gal apie tris“, todėl konstatuotina, kad buvo suduota ne mažiau kaip vienas smūgis į kairę ranką. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. V. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku, galimai turinčiu briauną, daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Specialistės paaiškinimų protokole taip pat užfiksuota, kad sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku, galimai briauną turinčiu daiktu. Medinė lenta yra priskiriama kietiems bukiems briauną turintiems daiktams. Todėl neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir suduodant smūgį medine lenta. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir pareigūnų Body kameros įvykio vietos įrašo apžiūra bei policijos pareigūno teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuomet pareigūnas patvirtino, kad įvykio metu ant nukentėjusiosios rankos matė paraudimus, kurie paneigė kaltinamojo parodymus, kad sužalojimai buvo padaryti anksčiau, kai nukentėjusioji ėmė malkas ir vienas pagalys užkrito jai ant rankos. Teismas įvertinęs byloje esančius nukentėjusiosios parodymus, taip pat kitus byloje esančius teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad toks kaltinamojo kaltės neigimas yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

8. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo S. L. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

9. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

10. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam S. L. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; neteistas, administracine tvarka nebaustas; dirba, apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

11. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti S. L. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja (BK 48 straipsnio 5, 6 dalys); skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

12. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. 16.50 val. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. 14.03 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo (2 paras).

13. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaitytinos 2 (dvi) kaltinamojo išbūtos laikino sulaikymo paros.

14. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi S. L. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį (seserį), tai teismas privalo įstatymo pagrindu įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptarta įstatymo nuostata BK 72² straipsnis nenumato termino, per kurį turi būti dalyvaujama smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, įgyvendindamas BK 72² straipsnio nuostatą, tik nurodo terminą, per kurį įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti įvykdytas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad konkreti smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė gali svyruoti nuo programos turinio, programos įgyvendinimo metodų (nuotoliniai susitikimai, realūs susitikimai ir pan.) sprendžia, jog nuteistasis aptariamą įpareigojimą turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Dėl kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)

15. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi S. L. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas įtariamajam S. L. nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. V., įpareigojant S. L. nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. V., taip pat nesilankyti J. V. gyvenamojoje ir darbo vietose.

16. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė baigia galioti ex lege (liet. pagal įstatymą). Kardomoji priemonė – įpareigojimas S. L. nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. V. yra pasibaigusi, todėl šios kardomosios priemonės galiojimo klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. L. (S. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja J. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. L. (S. L.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. 16.50 val. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. 14.03 val. (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, S. L. (S. L.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. nutarimu S. L. (S. L.) taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti, jog kardomoji priemonė nebegalioja ex lege (liet. pagal įstatymą).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Miglė Janovičienė