- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 1A-309-332-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00506-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Klavdijos Kruminienės
- Nuteistasis
- S. Š.
- Advokatai
- Kęstutis Valys
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-332/2011
1.2.4.8.3.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.3.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. liepos 7 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 140 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d.).
Iš S. Š. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 4888,96 litų turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. nuteistas už tai, kad 2010-08-08, apie 21.30 val., Radviliškio mieste, (duomenys neskelbtini) g. 6-412, savo namuose, mažamečiui S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė diržu ne mažiau 5 smūgius per rankas, krūtinę, kojas ir vieną smūgį delnu į veidą, dėl ko jis griūdamas veidu trenkėsi į dviaukštės lovos kampą, tuo padarydamas nukentėjusiajam mažamečiui S. Š. kraujosruvas veide, akių vokuose, nubrozdinimus rankose, kojose, krūtinėje, žaizdas nosies srityje, tuo padarė nukentėjusiajam mažamečiui S. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, nukentėjusiajai mažametei V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), koja spyrė 1 smūgį į nugarą, tuo nukentėjusiajai mažametei V. Š. sukėlė fizinį skausmą. Ši S. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendį ir iš S. Š. priteisti 500 litų neturtinės žalos atlyginimą S. Š. ir 300 litų neturtinės žalos atlyginimą V. Š..
Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau Lietuvos Respublikos BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Atlygintinos žalos dydis nemažinamas, kai žala padaryta tyčia (LR CK 6.282 str. 3 d.). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Prokurorė nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Apeliantė teigia, kad baudžiamojoje byloje spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje.
Apeliantė nurodo, kad atstovo pagal įstatymą dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti atstovaujamam asmeniui teisėtais būdais ir priemonėmis ginti jo interesus, o ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamo nepilnamečio naudai (kasacinė byla Nr. 2K-809/2007). Nors apylinkės teismas nuosprendyje nepasisakė, ar nukentėjusieji S. Š. ir V. Š. patyrė neturtinę žalą, tačiau nuosprendžiu to ir neneigė. Apeliantės nuomone, byloje dėl tyčinių S. Š. veiksmų nukentėjusieji patyrė neturinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, be to, S. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Pagal įstatyme įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, todėl, prokurorės manymu, teismas privalėjo iš S. Š. priteisti nukentėjusiesiems lėšas neturtinei žalai atlyginti. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad S. Š. yra jaunas, sveikas (byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokią nors fizinę ar psichinę negalią), galintis dirbti asmuo, todėl teismo nuosprendyje paminėta aplinkybė, kad S. Š. nedirba, negali būti laikoma pagrindu civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atliginimo atmesti. Taip pat civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti žala pinigine išraiška yra sąlyginai nedidelė. Be to, teismas iš S. Š. priteisė Valstybinei ligonių kasai prie SAM 4888,96 litų turtinei žalai atlyginti, tai yra šis civilinis ieškinys buvo tenkinamas nepriklausomai nuo S. Š., jo šeimos turtinės padėties ar kitų aplinkybių. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas formuoja ydingą praktiką, kai nukentėjusiojo asmens interesai neginami, atsižvelgiant į sudarytos santuokos aplinkybę.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis S. Š. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti,.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspręsto prokuroro pareikšto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl S. Š. kaltės padarius mažamečiams nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlus fizinį skausmą. S. Š. nusikalstamas veikimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau nuosprendžiu netinkamai išspręstas prokuroro pareikštas civilinis ieškinys ginant mažamečių nukentėjusiųjų interesus.
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų S. Š. ir V. Š. įstatyminė atstovė J. Š. nepareiškė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 117 str. numatyta pareiga, pareiškė 500 litų civilinį ieškinį dėl S. Š. padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 300 litų civilinį ieškinį dėl V. Š. padarytos neturtinės žalos atlyginimo (36-39 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prokurorės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, konstatavo, kad nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė J. Š. neprašo priteisti neturtinės žalos iš kaltinamojo, kuris yra sutuoktinis, ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais ir ta aplinkybe, jog J. Š. yra tinkama nukentėjusiųjų nepilnamečių vaikų atstovė ir ji turi teisę reikšti savo nuomonę, ji tinkamai atstovauja savo vaikams dėl savo asmeninių savybių, todėl laikytina, kad civilinis ieškinys nepagrįstas. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir laiko, kad prokurorės civilinis ieškinys atmestas nepagrįstai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis S. Š. dėl nusikalstamų tėvo veiksmų patyrė ne tik fizinius sužalojimus, dėl kurių jam teko gydytis ir ligoninės stacionare, ir ambulatoriškai (20, 21 b. l.), bet ir pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, moralinį šoką ir stresą, pasireiškusiu sunkiai tramdomu jaudinimusi, perdėtu jautrumu, sutrikusius miegu, baime (36-37 b. l.). Bylos duomenys liudija, jog V. Š. dėl nusikalstamų tėvo veiksmų taip pat patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą, bet patyrė ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, moralinį šoką ir stresą, pasireiškusiu sunkiai tramdomu jautrumu, baime (38-39 b. l.). Kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji S. Š. ir V. Š. dėl nusikalstamų jų tėvo veiksmų prieš juos patyrė būtent tokius negatyvius padarinius, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje, nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo pažeisti vaikų interesai, normalus jų vystimasis, todėl prokurorė pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 117 str.).
Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Kolegija atsižvelgdama į tai, kad dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų nukentėjusieji S. Š. ir V. Š. patyrė stiprų fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, moralinį šoką ir stresą, pasireiškusiu sunkiai tramdomu jautrumu, baime, S. Š. dėl nusikalstamų tėvo veiksmų teko gydytis ir ligoninės stacionare, ir ambulatoriškai, atsižvelgdama į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems S. Š. ir V. Š. buvo padaryta tyčiniais nuteistojo veiksmais, į tai, kad nuteistasis S. Š. yra bedarbis, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad prokurorės pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytos nukentėjusiesiems S. Š. ir V. Š. priteistinos sumos neturtinės žalai atlyginti nėra per didelės, jos adekvačios padarytai žalai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, ir iš S. Š. nukentėjusiajam S. Š. priteisti 500 litų neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajai V. Š. priteisti 300 litų neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.