- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-10
- Bylos Nr.
- N1-461-913/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Nukentėjusysis
- R. T.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Darius Karvelis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B., 2017 m. lapkričio 19 d., apie 20 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Anykščiuose, Tilto gatvėje, iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu prikibo prie gatve ėjusio R. T., du kartus kumščiu smogė jam į veidą, šiam pargriuvus ant žemės spyrė ne daugiau kaip 10 kartų į nugarą, šonus, kitas kūno vietas, tuo padarydamas galvos sumušimą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies srityje, kairio apatinio žandikaulio srityje, muštinę žaizdą kaktoje, dešinio žandinio sinuso priekinės sienelė lūžius, odos nubrozdinimą dešinio kelio srityje, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. T. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.
Kaltinamasis V. B. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną su draugais girtavo. Išėjo į lauką parūkyti. Pamatė Tilto gatve einantį vyrą. Jį pasivijo, pastūmė ir smogė du kartus kumščiu į veidą. Kodėl tai padarė, negali paaiškinti. Kaltas alkoholis. Būdamas blaivus, taip nepasielgtų. Blogai vertina savo veiksmus. Su nukentėjusiuoju susitaikė, atsiprašė, žalą atlygins.
Nukentėjusysis R. T. paaiškino, kad jis ėjo Tilto gatve. Matė, kad ant kelio stovi daug jaunuolių. Gal buvo apie 8-10 jaunuolių. Išgirdo žodžius: „Ateik čia, tėvai!“. Nespėjo atsisukti, kai gavo smūgius į veidą. Nematė, kas tai padarė. Buvo tamsu. Buvo sumuštas veidas, sulaužytas veido kaulas, nubrozdinimai. Buvo nedarbingas apie 2 sav. Nieko negalėjo daryti, vartojo vaistus. Su kaltinamuoju V. B. susitaikė, jaunas žmogus, tikisi, kad dar pasitaisys ir ateityje tokių veiksmų nedarys. Nuo civilinio ieškinio atsisako.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:
Iš 2017-11-19 Tarnybinio pranešimo dėl kūno sužalojimo, ROIK: 0117000647695 matyti, kad Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis L. U. pranešė, kad 2017-11-19 dirbant kartu su vyr. patruliu N. V. apie 21 val. 36 min. buvo gautas pranešimas, kad prieš valandą, gatvėje, nepažįstami 6 asmenys sumušė pranešėjo tėvą. Nuvykus į Gedimino g. 20, Anykščiai buvo pastebėtas sumuštas R. T. (tomas 1, b.l. 22).
Iš 2017-11-20 Protokolo – pranešimo matyti, kad R. T. pranešė apie tai, kad 2017-11-19 maždaug apie 20 val. 30 min., Anykščiuose, Tilto gatvėje jį sumušė jam nepažįstami jaunuoliai, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas (tomas 1, b.l. 23).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-03-26 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. T. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies srityje, kairio apatinio žandikaulio srityje, muštinė žaizda kaktoje, dešinio žandinio sinuso priekinės sienelės lūžiu, bei odos nubrozdinimas dešino kelio srityje. Dėl nustatyto dešinio žandinio sinuso priekinės sienelės lūžio nesunkiai sutrikdyta jo sveikata (tomas 1, b. l. 63-64).
Iš 2017-11-20 Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - Anykščiuose Tilto g., prie namo Nr. 13, ant pėsčiųjų takelio, rasta žieminė kepurė, prie įsukimo link užtvankos tako, kairėje pusėje ant pėsčiųjų takelio prie smėlio dėžės, rasti akiniai, kurių dešinės pusės stiklas iškritęs, guli šalia, sankirtoje tarp Tilto g. ir takelio link užtvankos yra raudonos spalvos dėmė (tomas 1, b. l. 25-33).
Iš 2018-03-06 Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti akiniai, stikliukas ir kepurė apžiūrėti (tomas, b. l. 76-79).
Iš 2018-03-07 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. T. atpažino jam priklausančius akinius ir kepurę, kaip tuos, kuriuos dėvėjo 2017-11-19, kai buvo sumuštas Anykščiuose, Tilto g. (tomas 1, b. l. 80-87).
Iš 2018-01-25 liudytojo D. V. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad apklausiamas nepilnametis liudytojas D. V. parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d. vakare, su D. P., N. B. ir V. B. Anykščiuose, Tilto gatvėje pamatė einantį vyrą. D. P. su V. B. jį nusivijo. Kad nesiveltų į konfliktą, jis ir B. nuėjo prie šunį vedžiojančio fizinio trenerio, kurio pavardės jis nežino. Kas vyko V. B. ir D. P. pasivijus minėtą vyrą, jis nematė. Po kurio laiko atsisukęs matė, kad tas vyras gulėjo ant žemės. Vėliau V. B. gyrėsi kad jam smogė ir „išjungė“ (tomas 1, b. l. 109-111).
Iš 2018-02-01 liudytojo N. B. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad apklausiamas nepilnametis liudytojas N. B. parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d. vakare, su D. V., V. B. ir D. P. girtavo pastarojo namuose, Anykščiuose, Tilto g. Vėliau, rūkant lauke prie D. P. namų, V. B. prikibo prie Tilto gatve ėjusio nepažįstamo žmogaus, sakydamas, kad jis jo draugui yra kvietęs policiją ir, prisivijęs, kumščiu smogdamas jam į galvą, pargriovė ant žemės. Vyrui atsistojus, V. B. dar kartą kumščiu smogė į veidą ir šis vėl pargriuvo. Kad daugiau būtų sudavęs smūgių, nematė, nes bendravo su gatve ėjusiu V. L.. V. B. sumuštas vyras sunkiai paėjo, kraujavo, todėl jis su D. V. jį pakėlė nuo žemės ir pavedė link namų (tomas 1, b. l. 114-116).
Iš 2018-02-01 liudytojo R. S. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad apklausiamas liudytojas R. S. parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d. vakare Anykščiuose, Tilto g,. prie D. P. namų, susitiko D. B., D. V. ir V. B., iš jų elgesio matėsi, kad jie vartoję alkoholio. Jiems bendraujant, pro juos gatve praėjo R. T.. V. B. su D. P. jį prisivijo, kažką kalbėjo ir kažkuris iš jų, kuris tamsoje nepažino, smogė jam į galvą. R. T. buvo pargriuvęs ant žemės. Kad kuris nors būtų R. T. mušęs gulintį, jis nematė (tomas 1, b. l. 120-122).
Iš 2018-05-03 liudytojo D. P. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad apklausiamas liudytojas D. P. parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d. vakare namuose girtavo kartu su D. V., N. B. ir V. B.. Apie 20 val., būnant lauke, pamatė Tilto gatve einantį R. T.. V. B., sakydamas, kad jis draugui yra kvietęs policiją, jį nusivijo. Jis taip pat nuėjo iš paskos, nes numatė, kad gali kilti konfliktas. V. B. paprašius nesikišti, jis apsisukęs ėjo atgal. Po kelių minučių, pamatęs R. T. sėdintį ant žemės, suprato, kad V. B. galėjo jam smogti. Priėjęs prie R. T., padėjo jam atsikelti, smūgių nesudavė. Kad R. T. būtų sužalotas veidas nematė (tomas 1, b. l. 132-134).
Iš 2017-11-20 liudytojo V. L. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad apklausiamas liudytojas V. L. parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d. vakare, eidamas Anykščiuose, Tilto g., pastebėjo jaunuolių grupę. Pastarieji jį taip pat pamatė. Prie jo atėjo D. V. ir N. B.. Bendraudamas su jais, atsisukęs į stovinčius jaunuolius, pastebėjo, skersai gatvės gulinčio žmogaus siluetą, kad jam būtų suduoti smūgiai, jis nematė. N. B. su D. V. nuėjo prie jaunuolių kompanijos. Jam grįžtant link Gegužės g., jį pasivijo pažįstamas R. T., kurio veidas buvo sužalotas. Jis pasakė, kad tie patys, jo matyti jaunuoliai, jį sumušė ir padėkojo už išgelbėtą gyvybę (tomas 1, b. l. 103-106).
Iš 2018-08-20 Susitaikymo protokolo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo, pasirašyto kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiojo R. T., matyti, kad nukentėjusysis R. T. ir kaltinamasis V. B. dėl V. B. padarytų nusikaltimų susitaiko, susitarė, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala sudaro 500 Eur (tomas 2, b.l. 90).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis skausmas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis.
BK 138 straipsnis (nesunkus sveikatos sutrikdymas) numato atsakomybę tam, kas tyčia sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. BK 138 str. 2 d. nustato šios veikos kvalifikuojančius požymius, o 8-as punktas reglamentuoja atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą dėl chuliganiškų paskatų.
Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas buvo ne kitos, o būtent įvardintos paskatos.
Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama yra mažareikšmė dingstis.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2014, 2K-286/2011, 2K-272/2010, 2K-293/2009).
Analizuodamas kaltinamojo V. B. veiksmus teismas sprendžia, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį R. būtent dėl chuliganiškų paskatų, nes kaltinamasis V. B. visiškai neturėdamas jokios dingsties užsipuolė gatve einantį žmogų – R. T. – ir sudavė jam smūgius į galvą bei kitas kūno vietas. Kaltinamojo V. B. veiksmai pasižymėjo įžūlumu, buvo naudojamas smurtas prieš nepažįstamą žmogų. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis sąmoningai demonstravo aiškų žmogaus negerbimą, niekinamą požiūrį į jį ir veikė taip tyčia. Teismas sprendžia, kad nepilnamečio V. B. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes fizinio smurto panaudojimo priežastis buvo menkavertė, t. y. smurtauta dėl to, kad neva nukentėjusysis buvo iškvietęs policiją jo draugui. Kaltinamasis veiką padarė dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo. Nepilnamečio V. B. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, miesto centre, įvykio vietoje buvo pašalinių žmonių, ir nors jie tiesiogiai paties įvykio, t. y. smūgių sudavimo nematė, tačiau tokiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai reiškė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Dėl BK 93 str. taikymo ir nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai).
BK 93 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga - kaltininkas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, t. y. baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, arba apysunkį tyčinį nusikaltimą.
Nepilnametis V. B. teisiamas pirmą kartą, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
V. B. atsiprašė nukentėjusiojo, iš dalies atlygino jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, pasirašė susitaikymo protokolą ir susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriame susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo periodinėmis išmokomis (tomas 2, b.l. 90).
Kaltinamajam V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 17 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini), yra teigiamai charakterizuojamas (tomas 2, b.l. 36).
Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo amžių ir jo asmenybę, elgesį po padaryto nusikaltimo, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės. Taigi, egzistuoja visos būtinos įstatyme numatytos sąlygos pagal BK 93 straipsnį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis R. T. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b.l. 50). Nukentėjusysis R. T. ir kaltinamasis V. B. 2018-08-20 pasirašė Susitaikymo protokolą ir susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo susitarė, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala sudaro 500 Eur, 100 Eur kaltinamasis sumokėjo nukentėjusiajam susitarimo pasirašymo metu, o likusią sumą susitarė atlyginti mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį ne mažiau kaip po 50 Eur nuo 2018 m. rugsėjo mėn. (tomas 2, b.l. 90).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. T. nurodė, jog nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisako. Nukentėjusiojo R. T. atsisakymas nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priimtinas, procesas dėl nukentėjusiojo R. T. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 112 str. 3 d., CPK 140 str. 1 d.).
Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų
Kaltinamajam V. B. 2018 m. kovo 13 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303, 307-308 str., teismas
nusprendžia:
V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.
Remiantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p. paskirti 1 (vienerių) metų terminui auklėjamojo poveikio priemones (elgesio apribojimus):
įspėjimą nedaryti naujų nusikalstamų veikų;nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;tęsti mokslą arba dirbti.
Patvirtinti 2018-08-20 susitarimą dėl žalos atlyginimo tarp V. B. ir R. T., kuriame užfiksuota, kad likusią nesumokėtą žalos atlyginimo dalį, t. y. 400 Eur (keturis šimtus eurų) V. B. atlygins R. T. mokėdamas periodinėmis įmokomis kas mėnesį ne mažiau kaip po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį (nuo 2018 m. rugsėjo mėn.) pervedant į R. T. sąskaitą SEB banke LT60 7044 0005 8861 1705.
Priimti nukentėjusiojo R. T. atsisakymą nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir procesą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.