Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Donato Vansevičiaus ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui A. J., atsakovės atstovėms Jolantai Raidonytei ir Kristinai Ščerbickaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Plungės teritorinės darbo biržos direktorei D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. firmos „Premjera“ skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Plungės teritorinės darbo biržos direktorė D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja S. K. firma „Premjera“ (toliau – pareiškėja, įmonė) padavė teismui skundą, priimtas patikslintas skundas (b. l. 38-42), kuriame keliami tokie reikalavimai: 1) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 07 14 įsakymu Nr. AI-342 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. AI-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ papildytas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. AI-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo" 14.5 punktu, 14.5 punktas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui; 2) įpareigoti socialinės apsaugos ir darbo ministrą atlikti tarnybinį tyrimą dėl Lietuvos darbo biržos Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmų.

Teismo 2011 12 02 nutartimi (b. l. 64-65) atsisakyta priimti reikalavimą dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 07 14 įsakymu Nr. A1-342 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeisto 14.5 punkto pripažinimo prieštaraujančiu įstatymui ir laikyti panaikintu nuo priėmimo dienos.

Skunde pareiškėja paaiškina, kad S. K. firma „Premjera“ turi socialinės įmonės statusą. Įmonė raštu kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą 2011 10 30 išsiųstu skundu ir prašymu. Pasibaigus terminui pateikti atsakymą, pareiškėja negavo sprendimo į 2011 09 27 skundą ir prašymą ir nebuvo informuota, kad administracinė procedūra pratęsta (vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu). Ministro neveikimą vertina kaip neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius įmonės ir joje dirbančių asmenų teises. Dėl ministro neveikimo įmonės darbuotojams, kurie kategoriškai atsisako naudotis bankų paslaugomis, neišmokamas darbo užmokestis. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2011 07 14 įsakymu Nr. A1-342 nustatė, kad socialinė įmonė, įdarbinusi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nurodytai tikslinei grupei priklausantį asmenį, jam priskaičiuotą darbo užmokestį privalo mokėti atlikdama bankinį pavedimą (14.5 punktas). Toks pavedimas yra neįgyvendinamas, nes dalis darbuotojų kategoriškai atsisako gauti darbo užmokestį per banką ir nori jį gauti grynais. Toks noras yra suprantamas, nes įmonė yra kaimo vietovėje, kaime bankomatų nėra. Iki artimiausio bankomato jiems tektų važiuoti apie 30 km, kai kuriems ir daugiau. Kelionė kiekvienam kainuotų nuo 16 iki 20 Lt. Be to, bankas už aptarnavimą taip pat ima pinigus, todėl nedideles pajamas gaunantys darbuotojai turės remti vežėjus ir bankus. Dalis darbuotojų dėl sveikatos problemų nesugebėtų naudotis banko kortelėmis, todėl būtų priversti prašyti kitų asmenų išgryninti pinigus, jiems tektų perduoti kitiems asmenims bankų kortelių kodus. Nurodytas ministro įsakymas kelia daugybę nereikalingų ir beveik neišsprendžiamų problemų gauti uždirbtą atlyginimą. Įmonėje dirba 33 tikslinei grupei priklausantys asmenys, 23 iš jų gauna atlyginimą atliekant bankinį pavedimą, tačiau 10 nesutinka gauti atlyginimą per banką išsiimant banko korteles. Ministrui buvo įteikti darbuotojų prašymai. Ministro įsakymai pareiškėjai yra privalomi, tačiau ministerija negali priversti darbuotojų naudotis banko paslaugomis, todėl, pareiškėjos manymu, nurodytas įsakymo punktas galimai yra neteisėtas.

Paaiškina, kad kyla dar vienas neaiškumas dėl įsakymo 14.5. punkto taikymo. Nesuprantama, ar reikalavimas taikomas tik nuo 2011 07 14 įdarbintiems asmenims, ar jis gali būti taikomas ir ankščiau dirbantiems. Mano, kad teisės norma atgal galioti negali. Be to, pareiškėja mano, kad negali priversti darbuotojų išimti banko korteles, taip pat negali jų atleisti dėl to, kad jie atsisako gauti atlyginimą per banką. Išdėsto motyvus, kodėl mano, kad įsakymo dalis yra neteisėta: teisės norma yra realiai neįgyvendinama, ja ribojamos žmogaus teisės, socialinės kompensacijos mokamos iš ES biudžeto, ES yra asignavimų valdytojas, Lietuva tik paskirsto lėšas, ES tokio reikalavimo nekelia, įsakymo punktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui. Paaiškina, kad pareiškėja prašė ministro pakeisti nustatytą tvarką, tačiau atsakymo iš ministro negavo.

Paaiškina, kad su socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu įmonės vadovas buvo supažindintas 2011 09 21. Tai patvirtina Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. 2011 09 19 raštas Nr. S-1564. Plungės teritorinės darbo biržos direktorė 2011 09 23 surinko visus socialinių įmonių vadovus ir pareikalavo, kad socialinės įmonės, kurios rugpjūčio mėnesį darbo užmokestį darbuotojams išmokėjo grynais, susigrąžintų iš darbuotojų jų gautą darbo užmokestį ir tą darbo užmokestį išmokėtų bankiniu pavedimu. Paklausus, koks norminis aktas numato tokią galimybę, direktorė atsakė, kad ji taip reikalauja, o nevykdant nurodymo, rugsėjo mėnesį įmonės iš viso negaus darbo užmokesčio lėšų. Paprašius pateikti raštišką nurodymą, direktorė atsakė, kad tokių raštų nebus, pakanka žodinio nurodymo. Paaiškino, kad tokius nurodymus girdėjo visų įmonių vadovai, o UAB „Negalia“ direktorius padarė taip, kaip buvo liepta – susigrąžino iš darbuotojo darbo užmokestį už rugpjūčio mėnesį ir išmokėjo jam darbo užmokestį bankiniu pavedimu.

Paaiškina, kad dėl netinkamai atliekamų Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. tarnybinių pareigų, socialinių įmonių vadovai tik rugsėjo 21 d. sužinojo apie naujo įsakymo punkto atsiradimą.

Ministras į prašymą neatsakė, todėl pareiškėja mano, kad tuo žeminama valstybės tarnyba.

Paaiškina, kad 2011 10 19 gavo pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma įvertinti Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmus nagrinėjant pareiškėjos skundus ir esant reikalui pradėti tarnybinį patikrinimą. Skundą teismui pareiškėja pateikė 2011 11 10, t. y. nepraėjus įstatyme numatytam skundo išnagrinėjimo terminui. Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi. Nurodo, kad prašymas ištirti valstybės tarnautojo veiksmus nepriskirtinas atsakovės kompetencijai. Remiasi Lietuvos darbo biržos nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 11 13 įsakymu Nr. A1-306, 1 punktu, 15.8. punktu, Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgdama į nurodytą reglamentavimą paaiškina, kad Plungės teritorinės darbo biržos direktorė D. J. yra atskaitinga Lietuvos darbo biržos direktoriui ir todėl tik jis gali atlikti tarnybinį patikrinimą dėl teritorinės darbo biržos direktoriaus veiksmų.

Dėl prašymo ištirti norminio akto teisėtumą paaiškina, kad su prašymu nesutinka. Remiasi Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo nuostatomis, šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Vyriausybės 2004 07 07 nutarimo Nr. 852 2.1. punktu, kuriuo ministerijai yra pavesta parengti ir, suderinus su Finansų ministerija, patvirtinti Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašą. Toks aprašas patvirtintas ministro 2004 11 24 įsakymu Nr. A1-261. Paaiškina, kad valstybės pagalba socialinėms įmonėms yra skiriama iš valstybės biudžeto ir Europos socialinio fondo lėšų. Siekiant užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos prielaidas, tvarkos aprašo pakeitime, patvirtintame ministro 2011 07 14 įsakymu A1-342, buvo nustatyta, kad įdarbinusi tikslinei grupei priklausantį asmenį, jam priskaičiuotą darbo užmokestį socialinė įmonė privalo mokėti atliekant bankinį pavedimą. Pažymi, kad būtina atsižvelgti ir į įstatymo nuostatas, išdėstytas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose.

Paaiškina, kad Tvarkos aprašo 14.5. punktas buvo pasirinktas stiprinant socialinių įmonių kontrolę, kad valstybės pagalba darbo užmokesčiui arba valstybinio socialinio draudimo įmokoms būtų panaudota ir priskaičiuotas darbo užmokestis būtų mokamas išimtinai tikslinei grupei priklausančiam asmeniui. Be to, mokėti darbo užmokestį bankiniu pavedimu yra greičiau ir saugiau tiek įmonei, tiek pačiam darbuotojui, o išgryninti pinigus galima ne tik bankomatuose, bet ir kai kuriose parduotuvėse. Socialinė įmonė turi galimybę sudaryti darbo užmokesčio sutartį su bet kuriuo banku, išsirinkdama banką, kuris pasiūlys geriausias sąlygas.

Paaiškina, kad Lietuvos darbo birža su ministerijos darbuotojais analizavo kitų socialinių įmonių veiklą. Informacijos, kad socialinėse įmonėse būtų kilę sunkumų įgyvendinant naujas įsakymo nuostatas, negauta. Pakeitimu buvo nustatyta socialinių įmonių bendrai taikoma praktika.

Prašo netenkinti pareiškėjos prašymo kreiptis dėl norminio akto teisėtumo tyrimo.

Paaiškina, kad Plungės TDB 2011 09 14 raštu Nr. S-1526 informavo visų socialinių įmonių vadovus apie tai, kad 2011 09 23 13 val. biržos patalpose Telšių skyriuje bus organizuojamas socialinių įmonių atstovų seminaras-diskusija administravimo veiklos klausimais. Seminaro metu dalyviai buvo supažindinti su SADM 2011 07 14 įsakymo Nr. A1-342 14.5. punktu. Kaip turėtų pasielgti socialinė įmonė, kuri jau išmokėjo darbo užmokestį, seminaro metu nebuvo pasakyta.

Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 5 punktu ir aiškina, kad Plungės TDB direktorė D. J. organizuodama seminarą-diskusiją neperžengė įstatymų reikalavimų, o atliko įstatymo jai priskirtą funkciją.

Dėl supažindinimo su ministro įsakymo nauja redakcija paaiškina, kad įsakymai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir yra privalomi vykdyti nuo jų įsigaliojimo dienos. Remiasi Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 11 straipsnio 1 dalimi. Paaiškina, kad ginčo įsakymas buvo paskelbtas 2011 07 14 ir todėl laikytina, kad pareiškėja su juo susipažino ir turėjo vadovautis. Galiojantys įstatymai nenumato, kad teritorinė darbo birža privalėtų informuoti ūkio subjektus apie teisės aktų pasikeitimus.

Teismo posėdyje Plungės TDB direktorė paaiškino, kad seminaro metu ji nedavė žodinių privalomų vykdyti nurodymų dėl išmokėto darbo užmokesčio susigrąžinimo. Visa kita jos veikla ginčo klausimu buvo teisėta. Plungės TDB privalo vykdyti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus. Paaiškino, kad pareiškėjos kaip socialinės įmonės veikla buvo sustabdyta dėl visai kitų priežasčių, nei darbo užmokesčio išmokėjimas ne įsakyme nustatyta tvarka. Šiuo metu įmonei grąžintas socialinės įmonės statusas. Prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų pasisakymus, daro išvadą, kad skundas tenkinamas iš dalies, netenkinamas prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo.

Ginčo esmė – pareiškėja reikalauja įpareigoti socialinės apsaugos ir darbo ministrą atlikti tarnybinį tyrimą dėl Lietuvos darbo biržos Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. konkrečių, skunde teismui nurodytų veiksmų. Kitas prašymas yra procesinio pobūdžio, jis susijęs su, pareiškėjos manymu, šioje byloje taikytino norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimu, aktą priėmė socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Pareiškėja skundo reikalavimą iš dalies kildina ir iš tos aplinkybės, kad tuo klausimu ji jau kreipėsi į ministrą, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Taip pat šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad Plungės TDB direktorė susirinkimo metu socialinėms įmonėms davė žodinį privalomą vykdyti nurodymą susigrąžinti darbuotojams išmokėtą darbo užmokesčio dalį ir tą darbo užmokestį išmokėti teisės akte nustatyta tvarka – bankiniu pavedimu. Pareiškėja teigia, kad TDB direktorė grasino priešingu atveju nutraukti lėšų pervedimą darbo užmokesčiui mokėti. Tokie veiksmai, pareiškėjos manymu, yra neteisėti.

Ginčas sprendžiamas atsižvelgiant į nagrinėjamo skundo dalyką, t. y. skundo ribas apibrėžė pati pareiškėja – ji siekia, kad Plungės TDB direktorės veiksmai, kuriuos pareiškėja nurodė skunde, būtų ištirti kaip tarnybinis nusižengimas ir būtų įvertinti galimai taikant tarnybinę atsakomybę. Pareiškėja neginčija iš SADM gauto 2012 12 13 atsakymo į jos skundus-prašymus, nes teigia to atsakymo dar negavusi. Dėl to pareiškėjai neatimama galimybė ateityje skųsti ir SADM atsakymo į pareiškėjos skundus-prašymus dalį, kuri nesusijusi su nagrinėjama byla (buvo nagrinėtas prašymas pakeisti norminį administracinį aktą).

Nustatyta, kad pareiškėja teikė skundus ir prašymus socialinės apsaugos ir darbo ministrui: 2011 09 27 prašymą (b. l. 96-98), 2011 10 17 skundą (b. l. 74-76), dar vieną 2011 10 17 skundą (b. l. 79-80), 2011 10 24 skundą (b. l. 121-125).

Pareiškėja 2011 09 27 prašyme nurodė, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 07 14 įsakymu Nr. A1-342 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ papildytas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 11 24 įsakymas Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo" 14.5 punktu, ir kad 14.5 punktas yra neįgyvendinamas, be to, neaišku, ar jis taikytinas iki jo įsigaliojimo įdarbintiems darbuotojams. Pareiškėja prašė pakeisti šį punktą, paliekant galimybę socialinės įmonės darbuotojams patiems spręsti, kaip jiems atsiimti priskaičiuotą darbo užmokestį. Taip pat prašyme nurodyta, kad pareiškėja su šiuo punktu buvo supažindinta 2011 09 20 ar 21 dieną, nurodyta, kad su šia norma pareiškėją ir kitus socialinių įmonių darbuotojus supažindino Plungės TDB direktorė D. J. 2011 09 19 raštu Nr. S-1564 ir žodžiu 2011 09 23 susirinkime, kur ji pareikalavo išsiieškoti iš darbuotojų išmokėtą darbo užmokestį ir išmokėti jį atliekant bankinį pavedimą. Pareiškėja prašė tokį nurodymą duoti raštu, tačiau direktorė atsisakė. Prašė įvertinti Plungės TDB direktorės veiksmus ir dėl to, kad ne laiku informavo, ir dėl to, kad neteisėtai grasino neišmokėti lėšų ateityje. Prašė dėl direktorės veiksmų pradėti tarnybinį tyrimą. Taigi šis prašymas yra susijęs su administracinio ginčo reikalavimu, nes pareiškėja teigia negavusi atsakymo į šį prašymą, todėl kreipėsi į teismą.

Pareiškėja 2011 10 17 pirmajame skunde ginčija Lietuvos darbo biržos ir Plungės darbo biržos vadovų veiksmus nagrinėjant pareiškėjos skundus kitais klausimais – dėl atsisakymo subsidijuoti darbo vietą. Taip pat skunde daroma išvada, kad Plungės TDB direktorė galimai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą. Prašė pradėti tarnybinį patikrinimą ir skirti tarnybines nuobaudas.

Pareiškėjos 2011 10 17 antrame skunde nurodoma, kad Plungės TDB direktorė D. J. priėmė sprendimą nepervesti įmonei „Premjera“ darbo užmokesčio ir nuo jo priskaičiuoto valstybinio socialinio draudimo dalinės kompensacijos išmokėjimo už 2011 m. rugpjūčio mėnesį, nes pareiškėja nevykdė žodinio nurodymo susigrąžinti iš darbuotojų išmokėtą grynais atlyginimą ir išmokėti jį bankiniu pavedimu. Nurodė, kad tuos pačius veiksmus skundė Lietuvos darbo biržos direktoriui, kuris skundo netenkino ir 2011 10 12 sprendimu Nr. Sg-3505 nusprendė, kad Plungės TDB sprendimas nepervesti darbo užmokesčio ir nuo jo priskaičiuoto socialinio draudimo dalinės kompensacijos išmokėjimo už 2011 m. rugpjūčio mėnesį yra teisingas. Šiame skunde tiesiogiai nurodė, kad jis susijęs su 2011 09 27 prašymu („Šiame skunde nekartosiu tų argumentų, kurie yra pateikti SĮ „Premjera“ 2011 09 27 skunde <...>“). Skunde vėl nurodoma, kad D. J. žodinis nurodymas buvo neteisėtas, kad nurodyto įsakymo 14.5 punkte nėra nurodymo susigrąžinti išmokėtą darbo užmokestį, todėl toks nurodymas buvo neteisėtas. Prašo įvertinti Plungės TDB direktorės (bei Lietuvos darbo biržos direktoriaus) veiksmus atsisakant pervesti darbo užmokestį, nustatyti, ar tokiais veiksmais neviršytos kompetencijos ribos ir nepažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai, Valstybės tarnautojų ir politikų etikos kodekso reikalavimai, ir, esant pagrindui, pradėti tarnybinį patikrinimą bei skirti tarnybines nuobaudas. Taip pat skundžiami darbo biržos sprendimai, kas yra nesusiję su nagrinėjamu ginču, todėl dėl pareiškėjos skunduose keliamų kitų klausimų, kurie nesusiję su pačios pareiškėjos apibrėžtu šio skundo dalyku, teismas nenagrinės.

Pareiškėjos 2011 10 24 skunde ministrui aprašomos įmonės patikrinimo aplinkybės, teisės aktų reikalavimai atliekant tokius patikrinimus, nurodama, kad Plungės TDB darbuotojai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl patikrinimų atlikimo tvarkos, pareiškėjos dėl to paduotų skundų nagrinėjamas darbo biržoje, skundžiamas Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2011 10 13 sprendimas Nr. Sg-143. Nurodomos patikrinimo aktu Nr. 6 nustatytos aplinkybės ir tai, kad nepagrįstai nustatyti pažeidimai. Prašoma panaikinti Lietuvos darbo biržos 2011 10 13 sprendimą Nr. Sg-143, panaikinti patikrinimo akto Nr. 6 dalis. Taip pat prašoma įvertinti Lietuvos darbo biržos direktoriaus neveikimą, ar nėra netinkamų tarnybinių pareigų atlikimo požymių. Šis skundas yra nesusijęs su ginčo dalyku (pradėti tarnybinį patikrinimą), todėl ministerijos atstovė nepagrįstai aiškino, kad atsakymo pateikimo terminas skaičiuotinas nuo šio skundo gavimo datos.

Atsižvelgiant į nurodytus prašymą ir skundus, daroma išvada, kad 2011 10 24 skundas yra nesusijęs su nagrinėjamu ginču, nes šis skundas susijęs su atliktu patikrinimu ir jo rezultatais. Tarpusavyje pagal skundžiamų aplinkybių pobūdį yra susiję tik 2011 09 27 prašymas ir 2011 10 17 skundai, nes juose prašoma atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Plungės TDB direktorės veiksmų vykdant įsakymą, kuriuo numatyta, kad apmokėjimas už darbą socialinėse įmonėse galimas tik bankiniu pavedimu.

Į visus pareiškėjos prašymus ir skundus (apimant ir 2011 10 24 skundą) atsakyta socialinės apsaugos ir darbo viceministrės 2011 12 13 raštu Nr. (13.5-51)SD-7669 „Dėl valstybės pagalbos socialinei įmonei teikimo“ (b. l. 95). Šiame atsakyme taip pat buvo nurodyta, kad ministerija siekė išsamiai išnagrinėti skunduose nurodytas aplinkybes ir pavedė Lietuvos darbo biržai atlikti išsamų tyrimą. Lietuvos darbo biržos direktorius sudarė komisiją, kuri kartu su įmonės vadovais ir Plungės teritorinės darbo biržos specialistais išnagrinėjo visus keliamus klausimus. Taip pat nurodyta, kad nebuvo gauta informacijos, jog kitos socialinės įmonės būtų susidūrusios su sunkumais įgyvendinant 2011 07 15 socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 11 24 įsakymu Nr. A1-261 nustatytą tvarką dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. T. y. atsakymas duotas tik dėl nurodyto įsakymo teisėtumo ginčijimo, dėl prašymo pakeisti norminį aktą. Dėl šios atsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo ginčas nėra nagrinėjamas, nes tokio reikalavimo pareiškėja nekėlė. Pareiškėjos nurodomi argumentai, kad darbuotojai nesutinka gauti darbo užmokestį norminiame akte nustatyta tvarka teismo nenagrinėjami, nes darbo užmokesčio mokėjimo klausimai, kaip juos kelia pareiškėja (kad darbuotojams per sunku pasinaudoti ta tvarka, per toli vykti iki bankų, per brangiai kainuoja važiavimo ir bankų paslaugos), gali būti nagrinėjami teisme tik tuo atveju, jeigu skundus dėl to paduotų socialinės įmonės darbuotojai. Pareiškėjos atstovas teisme patvirtino, kad sutinka su vieninteliu atsakovės atsiliepimo argumentu, jog įmonei tokia darbo užmokesčio išmokėjimo tvarka yra patogesnė ir saugesnė. Todėl pareiškėja nėra tas subjektas, kurio teises gali pažeisti nustatyta tvarka, o atsižvelgiant į tai, ji negali turėti materialinio teisinio suinteresuotumo dėl darbo užmokesčio išmokėjimo būdo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, sprendžiama, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, dėl to ji neturi reikalavimo teisės. Be to, pareiškėja jokio reikalavimo, kurį teismas galėtų išspręsti Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje numatytu būdu, duotu klausimu ir nekelia (pvz. įpareigoti atsakovę pakeisti norminį aktą ar pan.).

Daroma išvada, kad ministerija neatsakė į dalį pareiškėjos skunduose keliamų klausimų, todėl pareiškėja pagrįstai nurodo, kad atsakymo dėl Plungės TDB direktorės veiksmų tyrimo negavo. Visiškai neatsakyta į prašymus dėl tarnybinio tyrimo pradėjimo Plungės TDB direktorės atžvilgiu. Teismas nepasisako dėl atsakymų į kitus pareiškėjos 2011 09 27 prašyme ir 2011 10 17 skunduose keliamus klausimus pateikimo/nepateikimo, nes tai išeina už nagrinėjamo ginčo ribų. Atsakovės 2011 12 13 atsakyme pareiškėjai nurodyta tik dėl ginčijamo įsakymo 14.5 punkto taikymo. Tik teismui ministerija atsakė, kad nėra įgaliota nagrinėti klausimą dėl tarnybinio tyrimo pradėjimo, pagrindė tai teisės aktais, tačiau pareiškėjai atsakymas dėl to neduotas. Taip pat teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatas, skundas dėl Plungės TDB direktorės veiksmų jokiu būdu negalėjo būti persiųstas spręsti pačiai Plungės TDB (2011 12 13 atsakyme nurodyta, kad sudaryta komisija, kurioje dalyvavo ir Plungės TDB specialistai). Tais atvejais, kai institucija yra neįgaliota priimti administracinės procedūros sprendimą, ji privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoti skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai pranešti asmeniui (Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Pareiškėja nėra gavusi pranešimo, kad dėl Plungės TDB direktorės veiksmų tarnybinio tyrimo skundas perduotas Lietuvos darbo biržai, toks pranešimas nepateiktas ir teismui.

Pareiškėja prašo teismą įpareigoti socialinės apsaugos ir darbo ministrą atlikti tarnybinį tyrimą dėl Lietuvos darbo biržos Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmų. Teismas šio reikalavimo tenkinti negali, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šios pareiškėjos skundų reikalavimų dalies dar neišnagrinėjo ir nepateikė pareiškėjai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkančio individualaus administracinio akto, kuriame būtų teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas ministerijos sprendimas (nurodant ir jo apskundimo tvarką) dėl prašymo pradėti tarnybinį patikrinimą. Teismas negali atlikti viešojo administravimo institucijos veiksmų ir apeidamas šią instituciją nuspręsti, ar pareiškėjos reikalavimas buvo pagrįstas ar ne, kokie yra priimto sprendimo motyvai ir argumentai. Kadangi pasitvirtina pareiškėjos keliamas klausimas dėl vilkinimo, ministerija turi būti įpareigota išnagrinėti pareiškėjos prašymo ir skundų reikalavimus, kiek jie apima teisme nagrinėjamą ginčą, ir atsakyti pareiškėjai (priimti administracinės procedūros sprendimą) į jos prašymo ir skundų reikalavimus esant pagrindui pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą Plungės TDB direktorės atžvilgiu. Administracinės procedūros sprendimas gali būti ir prašymo ir skundų perdavimas (dėl prašymo pradėti tarnybinį patikrinimą) įgaliotai institucijai, tačiau perdavimas turi vykti taip, kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatyme.

ABTĮ 90 straipsnyje nustatyta, kad bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo (šiuo atveju pareigų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 ir 23 straipsniuose), ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo.

ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartas šio ginčo ribas, teismas, spręsdamas ginčą, netaiko socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 07 14 įsakymu Nr. A1-342 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ papildyto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 11 24 įsakymo Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo" 14.5 punkto, todėl prašymas kreiptis dėl šio punkto teisėtumo tyrimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, 90 straipsniu, 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos S. K. firmos „Premjera“ skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos S. K. firmos „Premjera“ 2011 09 27 prašymo dalį dėl Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmų, 2011 10 17 skundų dalį dėl prašymo esant pagrindui pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmų.

Kitus skundo reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.