- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-09
- Bylos Nr.
- N-662-1669-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutarčių S. G. ir A. V. administracinių teisės pažeidimų byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės pareigūnas 2008 m. balandžio 18 d. A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad A. V. 2008 m. balandžio 18 d., 18.00 val., Klaipėdoje, Perkėlos gatvėje, vairuodamas automobilį kirto ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su į kairę sukančiu automobiliu. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tuo A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 2 priedo 1.1, 181 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Institucijos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo poskyrio pareigūnas 2008 m. gegužės 8 d. S. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2008 m. balandžio 18 d., 18.00 val., Klaipėdoje, Perkėlos gatvėje, vairuodamas automobilį neįsitikino eismo saugumu, keitė vairavimo kryptį ir susidūrė su kitu automobiliu. Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tuo S. G. pažeidė KET 53 ir 145 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. gegužės 8 d. nutarimu S. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 160 litų baudą.
Institucija 2008 m. gegužės 9 d. nutarimu A. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 160 litų baudą.
II.
S. G. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2008 m. gegužės 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo neaišku, kokių konkrečiai veiksmų turėjo imtis ir kuo remiantis tai daryti, kokią grėsmę kėlė eismo saugumui, koks yra priežastinis ryšys tarp jo tariamo neveikimo ir autoįvykio. Pažymėjo, kad surašius protokolą jam nebuvo išaiškintos jo teisės. Paaiškino, kad pasukęs į Perkėlos g. pavažiavo apie 30 m., įjungė posūkio signalą sukti į kairę, įsitikinęs, kad priešpriešai automobilio nėra, padarė manevrą nesitikėdamas, kad iš paskos važiuojantis automobilis kirs ištisinę liniją ir išvažiuodamas prieš eismą bandys jį lenkti. Pabrėžia, kad pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, nepadarė.
A. V. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2008 m. gegužės 9 d. nutarimą ir skirti ekspertizę nustatyti, ar „Audi 100“ automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio autoįvykio metu galėjo būti padaryta žala, nurodoma UAB „Klasera“ Kelių transporto priemonės vertinimo pažymoje. Nesuprato, kodėl yra nubaustas už ištisinės skiriamosios juostos kirtimą, nes iš Institucijos autoavarijos vietos schemos matyti, kad atstumas nuo ištisinės skiriamosios juostos pabaigos iki realiai įmanomos automobilių susidūrimo vietos yra ne mažiau kaip 11,5 m. ką sudaro 6,4 m. nuo ištisinės juostos pabaigos iki šalutinio kelio pradžios, plius 5,1 m. nuo šalutinio kelio pradžios iki automobilio „Audi 100“ priekinės dalies. Nurodė KET 181 punktą ir pažymėjo, kad priekyje važiavęs vairuotojas nebuvo įsijungęs nei posūkio signalo, nei persirikiavęs posūkiui į kairę, nei kitais veiksmais rodęs apie numatytą manevrą. Jo manymu, S. G. tyčia atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, tokiu būdu siekdamas materialinės naudos.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimais į S. G. ir A. V. skundus pirmosios instancijos teismui prašė skundų netenkinti ir palikti galioti Institucijos atitinkamai 2008 m. gegužės 8 d. bei 9 d. nutarimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi S. G. skundo nepatenkino ir Institucijos 2008 m. gegužės 8 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nenustatė įrodymų, leidžiančių paneigti nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nurodė ATPK 297 straipsnį ir priėjo prie išvados, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi A. V. skundo nepatenkino ir Institucijos 2008 m. gegužės 9 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad A. V. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 14), pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 20), autoįvykio schema ir papildomais duomenimis apie autoįvykį (b. l. 18-19), kita bylos medžiaga. Nenustatė įrodymų, leidžiančių paneigti nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nurodė ATPK 297 straipsnį ir priėjo prie išvados, kad surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi.
III.
S. G. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas netyrė jo argumentų, be jokių motyvų juos atmetė, tik formaliai išvardino dokumentus, kuriais rėmėsi, neargumentavo savo sprendimo.
A. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį ir Institucijos 2008 m. gegužės 9 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad iš byloje esančios fotolentelės, pataisytos įvykio schemos matyti, kad įvykio vietoje ir mažiausiai 11,5 m. prieš ją yra brūkšninė skiriamoji linija, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Esant „Audi 100“ automobiliui tokioje pozicijoje, kokioje jis buvo po susidūrimo, neįmanoma pataikyti į šalutinį keliuką, į kurį, kaip teigia S. G., buvo bandyta pasukti – automobilis, važiuodamas ta kryptimi būtų atsidūręs šalia kelio esančioje pievoje. Nurodo, kad jo vairuojamam automobiliui buvo įvažiuota į priekines dureles ir sparną priekinio automobilio „Audi 100“ bamperio kairiuoju kampu, todėl jo vairuojamas automobilis turėjo būti truputį priekyje S. G. vairuojamo automobilio, taigi jis turėjo pastebėti priekyje važiuojantį automobilį. Nesupranta, kodėl S. G. nebandė išvengti susidūrimo, leisdamas jį aplenkti ir tik po to atlikdamas posūkį į kairę. Pabrėžia, kad teismas neišsiaiškino, kuo remiantis buvo nustatyta, kad jo vairuojamas automobilis kirto ištisinę skiriamąją liniją. Nurodo, kad byloje nepateikta skaičiavimų, koks atstumas reikalingas tam, kad gale važiuojantis automobilis susilygintų su priekyje važiuojančiu, kas parodytų, ar buvo įmanoma susilyginti su priekyje važiuojančiu automobiliu nekertant ištisinės skiriamosios linijos.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimais į S. G. ir A. V. apeliacinius skundus prašo apeliacinių skundų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartis palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Dėl A. V. administracinio teisės pažeidimo padarymo
KET (Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 2 priedo 1.1 punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Šių taisyklių 181 punkte įtvirtinta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą.
A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apelianto nurodytas įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.
Iš 2008 m. balandžio 18 d. paaiškinimo (b. l. 21) matyti, kad A. V. lenkė „Audi 100“ automobilį (b. l. 21). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia važiavęs priešinga eismo kryptimi. Iš byloje esančios autoavarijos įvykio schemos (b. l. 19) matyti, kad lenkimas pradėtas esant ištisinei linijai, kai tuo tarpu S. G. vairuojamas automobilis pradėjo posūkio į kairę manevrą ištisinei linijai jau pasibaigus. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad eismo įvykį sąlygojo ne A. V. KET 181 punkto reikalavimo pažeidimas, nes būdamas lenkimo būsenoje jis objektyviai ir negalėjo matyti S. G. rodomo posūkio signalo, bet KET 2 priedo 1.1 punkte įtvirtinto draudimo ištisine linija paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta nesilaikymas. Tai patvirtina ir papildomuose duomenyse apie autoavariją (b. l. 19) užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai (apgadinti automobilių atitinkamai dešinės ir kairės pusių šonai), kurie galėjo atsirasti tik automobiliams važiuojant lygiagrečiai, A. V. lenkiant ir S. G. pradedant atlikti posūkio į kairę manevrą. Nors A. V. nesutinka kirtęs ištisinę liniją, šį jo teiginį paneigia byloje esančios autoavarijos vietos schemos (b. l. 18, 19), policijos pareigūno R. Cirtauto tarnybinis pranešimas (b. l. 20), policijos pareigūno R. Patlabos parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 38-40). Byloje nėra duomenų, kad tarp policijos pareigūnų ir A. V. būtų kilę asmeninių nesutarimų, tokių duomenų nepateikia ir A. V., todėl netikėti policijos pareigūnų parodymais, nubraižyta autoįvykio schema, teisėjų kolegija neturi pagrindo. A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad eismo įvykis buvo inicijuotas tyčia, tačiau iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad eismo įvykis buvo sąlygotas A. V. nesilaikant KET įtvirtintų reikalavimų. Savo paaiškinime (b. l. 18) S. G. nurodė, kad matė A. V. važiuojant iš paskos, o ne kertant ištisinę liniją, kaip kad nurodo A. V. apeliaciniame skunde. Byloje nesant objektyvių įrodymų, kad eismo įvykį S. G. sukėlė tyčia, šis A. V. argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Surinktų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog būtent A. V. veiksmai, t. y. KET 2 priedo 1.1 punkte įtvirtinto draudimo ištisine linija paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta nesilaikymas, sąlygojo eismo įvykį. Institucija padarytą pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį tinkamai, paskyrė administracinę nuobaudą nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl S. G. administracinio teisės pažeidimo padarymo
Nagrinėjamu atveju Institucijos 2008 m. gegužės 8 d. nutarimu nuobauda S. G. paskirta už KET 53 ir 145 punktų reikalavimų pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio automobilio apgadinimą
Kelių eismo taisyklių (Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 53 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. Šių taisyklių 145 punkte įtvirtinta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Pirmosios instancijos teismas S. G. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, autoavarijos vietos schema ir papildomais duomenimis apie autoavariją, foto nuotraukomis, kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Iš autoavarijos vietos schemų, foto nuotraukų, kitų byloje esančių duomenų matyti, kad S. G. leidžiamoje vietoje darė posūkio į kairę manevrą. Kadangi už jo vairuojamo automobilio kelią skyrė ištisinė linija, S. G. objektyviai nebuvo įmanoma numatyti ir įvertinti aplinkybės, kad už jo važiuojantis automobilis jį neleistinai lenks, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti S. G. kaltę padarius KET 53 ir 145 punktų pažeidimus. Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra įrodyta, kad S. G. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla S. G. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį Nr. II-416-342/2008 palikti nepakeistą.
S. G. apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį Nr. II-402-342/2008 bei Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. E770223 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. G. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis neskundžiama.