- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- 2-890/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Audronė Jarackaitė, Rimvydas Norkus
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-6337-619/2011 buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo ir žalos atlyginimo bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl laikinosios apsaugos priemonės - uždraudimo atsakovui Lietuvos Respublikai išieškoti iš ieškovo 650 Lt baudą civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011 ir vykdymo byloje Nr.I-15-831/2009 – taikymo tikslingumo.
Ieškovas A. B. pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo teismo prašo pripažinti, kad Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjai pažeidė jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jo nuosavybės apsaugą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą ir taikė dvigubus teisingumo standartus ieškovo atžvilgiu, nagrinėdami jo skundus dėl jam paskirtos baudos baudžiamojoje byloje Nr. I-15-831/2009; priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 650 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 200.000 Lt patirtos neturtinės žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavesti atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta byla uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikai išieškoti iš ieškovo 650 Lt baudą civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011 ir vykdymo byloje Nr.I-15-831/2009.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė ieškovo A. B. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Apygardos teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra pagrindo manyti, jog jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis kaip preliminaria priemone siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti: pirma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir, antra, nurodyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, kad teismas galėtų įvertinti jos taikymo būtinumą.
Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą atsakovo atžvilgiu. Vien ieškinio pareiškimas nėra pakankamas teisinis pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios aplinkybės ir įvertinus tai, kad ieškinys yra pareikštas specifiniam subjektui - Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisme buvo išspręstas pažeidžiant jo išsprendimui nustatytus terminus tyčia vilkinant prašymo išnagrinėjimą neduodant ieškiniui eigos, kad pirmiau būtų išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1539-598/2011 Jonavos rajono apylinkės teisme ir ieškovo 2010 m. lapkričio 30 d. kasacinis skundas Lietuvos aukščiausiame teisme baudžiamoje byloje Nr. I-15- 831/2009, kurioje ieškovui, jo manymu, neteisėtai paskirta 650 litų bauda.
2. Nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos eigai apygardos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindo ir nenurodė konkrečios laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas prašė taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, o jos taikymo pagrindas nurodytas patikslintuose ieškiniuose.
3. Teismas neteisėtai atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tuo motyvu, kad atsakovas yra specifinis subjektas – Lietuvos Respublika, taip sudarydamas sąlygas valstybei nepagrįstai naudotis ieškovo nuosavybe (pinigais).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemo taikymo pagrindo, savo prašymą grindė tik bendro pobūdžio subjektyviais samprotavimais apie turto prievartavimą ir suvaržytą teisę į gynybą baudžiamojoje byloje. Šioje civilinėje byloje nėra ginčo dėl baudos dydžio ir jos pagrįstumo, o reikalaujama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje nėra susijęs su ieškinio dalyku ir teismo sprendimo šioje byloje vykdymu. Ieškovui galimai palankus teismo sprendimas (priteista turtinė ir neturtinė žala) būtų vykdomas pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymą iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl atsakovo veiksmų arba neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos ir taikomos vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, tik vertinama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių, būtų nebeįmanoma arba sudėtingiau įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 650 Lt turtinės žalos atlyginimą (tokio dydžio teismo paskirta (sumažinta) bauda išieškoma iš ieškovo) ir 200.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Žalą kildina iš Jonavos rajono apylinkės teismo procesinių veiksmų, kuriais, ieškovo vertinimu, buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą, nediskriminavimą, ieškovo nuosavybės apsaugą teismui nagrinėjant ieškovo skundus dėl jam paskirtos baudos baudžiamojoje byloje Nr. I-15-831/2009.
Taigi, ieškovui palankaus sprendimo šioje civilinėje byloje atveju, ieškovui būtų priteista tam tikra pinigų suma iš atsakovo Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo argumentu, kad šios bylos aplinkybių kontekste svarbu tai, jog atsakovas byloje – specifinis subjektas – Lietuvos Respublika. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti ir į atsakovo teisinį statusą. Atsakovo teisinis statusas gali būti veiksnys, lemiantis grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nebuvimą. Kadangi byloje atsakovas yra valstybė, o preziumuojama, kad valstybė negali būti nemoki, be to, 650 litų jai nėra didelė suma, nėra pagrindo abejoti ieškovui galimai palankaus sprendimo šioje byloje įvykdymo realiomis galimybėmis, todėl ir pagrindo taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė. Kaip teisingai sprendė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovas neįrodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - uždraudimo atsakovui Lietuvos Respublikai išieškoti iš ieškovo 650 Lt baudą civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011 ir vykdymo byloje Nr.I-15-831/2009 – netaikymas galėtų apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti jį neįmanomą. Ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - uždraudimą atsakovui Lietuvos Respublikai išieškoti iš ieškovo 650 Lt baudą civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011 ir vykdymo byloje Nr.I-15-831/2009 - netenkintas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Šie motyvai yra pakankami, kad teisėtą ir tinkamai motyvuotą skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija nebepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.