Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1731-123/2012

NUTARTIS

2012 m. spalio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkės ir įkeisto turto savininkės I. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės ir įkeisto turto savininkės I. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-01-18 nutartimi areštuotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

2012-05-17 gautas pakartotinis kreditorės pareiškimas dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, kuriame nurodo, kad skolininkė ir įkeisto daikto savininkė buvo įspėta, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašo priverstinai išieškoti skolą ir už skolą parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Kreditorė nurodo skolos dydį pagal 2006-12-01 tarp jos ir skolininkės sudarytą kredito sutartį Nr. 0450618012132-37 (su vėlesniais pakeitimais): 369 058,24 Lt negrąžinto kredito, 51 360,81 Lt nesumokėtų palūkanų, 41 864,57 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą ir palūkanas, iš viso – 462 283,62 Lt skolos, 5 proc. įstatymines metines palūkanas nuo negrąžintos sumos ir 139 Lt kreditorės sumokėtą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

2006-12-01 sudarytos kredito sutarties Nr. 0450618012132-37 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) pagrindu bankas suteikė skolininkei 390 000 Lt kreditą iki 2046-11-30. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu 03/1/2008/0003813 yra įkeistas I. M. priklausantis turtas – 38,97 kv. m. ploto patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis su kredito gavėja yra nutraukta, nes skolininkė nevykdė prievolių pagal kredito sutartį.

Skolininkė ir įkeisto turto savininkė I. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta išieškoti kreditorės AB SEB banko prašomą skolą nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą ir už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą.

Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) (CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą.

Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos ar delspinigių dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, o gavęs pakartotinį pareiškimą CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti.

Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje kreditas skolininkei suteiktas poilsio patalpoms pirkti. Šie kreditavimo sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp skolininkės ir banko buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Nustatyta, kad kredito sutartį bankas vienašališkai nutraukė susidarius 150 702,15 Lt skolai pagal kredito sutarties 5.2 p. (banko reikalavimu). Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnio 2 punktas kreditorei suteikia teisę nutraukti sutartį, jei mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 proc. negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Nagrinėjamu atveju skolininkės pradelsti mokėjimai tęsėsi nuo 2009-01-05, jų suma viršijo 10 proc. negrąžintos kredito sumos. Be to, įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkė nevykdo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nuo 2009 m. Kredito gavėjai nevykdant sutarties sąlygų bankas 2009-06-08, 2010-09-01, 2011-06-22 pranešė skolininkei apie netinkamai vykdomas prievoles pagal kredito sutartį ir prašė padengti pradelstus mokėjimus (b. l. 18–20), ir tik 2011-09-20 įspėjo pareiškėją apie sutarties nutraukimą, jeigu ji neįvykdys savo įsipareigojimų bankui iki 2011-10-09 (b. l. 22). Konstatuotina, kad skolininkei buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti. Aplinkybė, kad po perspėjimo įteikimo ir sutarties nutraukimo skolininkė ir toliau mokėjo įnašus bankui nesudaro pagrindo laikyti, kad bankas nepagrįstai nutraukė kredito sutartį, nes skolininkės mokamos įmokos buvo simbolinės, jų nepakako įsiskolinimui padengti. Esant nurodytoms aplinkybėms matyti, kad sutartis 2011-11-10 nutraukta laikantis sutartyje ir įstatyme nustatytos tvarkos, nėra pagrindo teigti, kad sutarties nutraukimas skolininkei nevykdant kredito sutarties iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl prižinti sutarties sąlygų negaliojančiomis ab initio nėra pagrindo (CK 6.188 str. 7 d.).

Apeliantė nurodo, kad kreditorės pareiškime ir teismo nutartyje nebuvo padarytas detalus palūkanų ir delspinigių paskaičiavimas, todėl apeliantei neaišku, kaip buvo atlikti skaičiavimai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad skolininkei buvo išaiškinta teisė kreiptis į banką dėl detalizuotos pažymos apie nesumokėtas palūkanas gavimo ir kitų su skolos dydžiu susijusių klausimų. Skolininkė I. M. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditorei AB SEB bankui pagal 2006-12-01 kredito sutartį Nr. 0450618012132-37, todėl kreditorė vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ši aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankama tenkinti kreditoriaus prašymą ir už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą. Klausimai, susiję su skolos dydžiu, byloje dėl hipotekos nenagrinėjami, todėl teismo nutartyje nėra pateikiamas detalus skolos apskaičiavimas. Nesutikdama su skolos dydžiu, skolininkė jį turi teisę ginčyti ginčo teisenos tvarka.

Apeliantė nurodo, kad jai neaiški teismo rezoliucinė dalis – nurodoma, kad priteistos 5 proc. įstatyminės palūkanos nuo negrąžintos sumos, tačiau neįvardijamas tos sumos dydis. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių palūkanų dydį numato CK 6.210 straipsnis. Apeliantei taip pat išaiškintina, kad sprendimo išaiškinimo tvarka yra reglamentuota CPK 278 straipsnyje ir jis gali būti išaiškinamas tais atvejais, kai yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas.

Nustatyta, kad AB SEB banko 2012-05-17 pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra pasirašytas AB SEB banko Fizinių asmenų skolų išieškojimo skyriaus specialistės J. T. ir advokatės A. R. Šių asmenų teisę atstovauti kreditorei patvirtina į bylą pateiktas 2010-10-20 susitarimas dėl teisinės pagalbos teikimo (b. l. 30) ir AB SEB banko 2011-07-04 įgaliojimas (b. l. 31). Taip pat į bylą yra pateiktas AB SEB banko 139 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas (b. l. 5). Nurodyti dokumentai paprastai teikiami tik teismui, todėl apeliantės nurodyti argumentai dėl šių įrodymų nebuvimo laikytini nepagrįstais.

Apeliantė nurodo, kad sutinka, jog bankas perimtų turtą už kreditoriaus turto vertintojų nurodytą 590 000 Lt sumą. Nurodytina, kad pateikdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorius turi teisę pasirinkti – kreiptis dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti. Kreditorius šiuo atveju kreipėsi dėl skolos išieškojimo, todėl teismas pagrįstai priėmė nutartį išieškoti iš skolininkės skolą bankui parduodant iš varžytynių įkeistą daiktą.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkė ir įkeisto daikto savininkė būtų atsiskaičiusi su kreditore pagal kredito sutartį, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių kredito pagal sutartį grąžinimo terminų, todėl konstatuotina, jog kreditorė, turėdama galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkei, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1, 2 d., CK 4.192 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-20 nutartį nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.