Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-261-245/2013

2013 m. vasario 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant išteisintosios gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, privačiam kaltintojui P. J. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal P. J. J. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nuosprendžio, kuriuo G. U. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 155 str.1 d. požymių;

priteista iš P. J. J. valstybės naudai 300 litų už advokatės D. V. dalyvavimą gynėja teisiamajame posėdyje, teikiant antrinę teisinę pagalbą (Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-10-22 sprendimas Nr.TP-2-(2.2)-12-P-3315-4223);

nutrauktas procesas pagal privačios kaltintojos G. U. kaltinimą P. J. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., atsisakius privačiai kaltintojai kaltinimo;

priteista iš G. U. P. J. J. 50 litų turėtų išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo teisiamajame posėdyje advokato padėjėjui S. R., ginant kaltinamąjį P. J. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 155 str.1 d. požymių, tai yra iš jai nukentėjusiojo – privataus kaltintojo P. J. J. pareikšto kaltinimo dėl įžeidimo, kad ji 2012 m. balandžio 17 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) rajone, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, P. J. J. išvadino „užeiviu“ bei necenzūriniais žodžiais, priekaištavo, kad važinėja jai priklausančiu keliu, visa tai padarė girdint pašaliniams asmenims – UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, t.y. viešai užgauliai žodžiu pažemino žmogų.

G. U. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo atmesti privataus kaltintojo P. J. J. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nuosprendį. Išteisintoji atsikirtime nurodo, kad privataus kaltintojo skundas yra melagingas, nepagrįstas, susijęs su jo pagieža, pykčiu ir neapykanta prieš ją. Pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu, apeliaciniu skundu privatus kaltintojas ir toliau ją kaltina jį įžeidus, pavadinant „užeiviu" ir vėl kažkokiais nežinomais ir neįvardintais necenzūriniais žodžiais. Pažymi, jog žodį „užeivis" pirmasis prieš išteisintąją pavartojo privatus kaltintojas. Atsikirsdama į privataus kaltintojo prieš ją pavartotą tokią sąvoką kaip „užeivė", kurios anksčiau nežinojo ir nevartojo, jam pareiškė, jog tai jis yra „užeivis". Siekdama apginti savo interesus, pareiškė net priešpriešinį skundą prieš privatų kaltintoją, tačiau pirmosios instancijos teisėjo įkalbinta, nuo jo atsisakė, o teismas iš jos privačiam kaltintojui dar priteisė 50 Lt. Visos kitos privataus kaltintojo nurodytos aplinkybės yra išgalvotos. Išteisintoji teigia niekada gyvenime nesikeikianti, niekada nevartojanti jokių keiksmažodžių, ir nėra jo įžeidusi. P. J. J. yra siūlęs pinigų ir bandęs ją kitokiu būdu paveikti ir papirkti, kad galėtų važiuoti per išteisintosios sklypą, tačiau ji nesutiko, todėl jis pradėjo visokiais būdais prieš ją kerštauti. Faktą, kad 2012-04-17 atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, P. J. J., pirmasis ją iš piktumo įvardijo „užeive", privatus kaltintojas pavertė atvirkštiniu veiksniu ir pateikė teismui prieš išteisintąją skundą privataus kaltinimo tvarka, kuriame nurodė, kad jis išteisintosios buvo išvadintas „užeiviu". Apeliaciniame skunde jis jau kaltina padarius jo atžvilgiu įžeidimą ir dėl kelio užtvėrimo, o kaltinimą „paryškino", kad buvo išvadintas baisiais necenzūriniais rusiškais keiksmažodžiais. Visa tai yra privataus kaltintojo išgalvoti ir niekuo nepagrįsti faktai, todėl apeliacinis skundas negali būti patenkintas.

Teismo posėdyje privatus kaltintojas P. J. J. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, išteisintosios gynėja prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltintojo P. J. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, priėmė teisėtą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį G. U. atžvilgiu. Nėra jokio pagrindo tenkinti privataus kaltintojo apeliacinį skundą dėl G. U. veiksmų, kurie, jo manymu, atitinka BK 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

BK 155 str. 1 d. numatyta veika įžeidimas pasireiškia aktyviais tyčia atliktais veiksmais: viešai – veiksmu, žodžiu arba raštu užgauliai pažeminant kitą žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Taigi įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Šiuo atveju privatus kaltintojas G. U. kaltino jį įžeidus, viešai pavadinant „užeiviu“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad G. U. apelianto nevadino jokiais kitais žodžiais, kaip tik „užeiviu“, kas, jos manymu, reiškia svetimą žmogų. Teisme privatus kaltintojas parodė, kad G. U. plūdosi, ko geodezininkai vaikščioja po jos žemę, vadino „užeiviais“. Jis aiškino, kad per G. U. sklypą ir kitus sklypus jis patenka į savo žemę, nes kito keliuko nėra. Liudytoja Ž. G. teisme parodė, kad atliekant sklypo matavimus ir jį ženklinant, dėl bendro sklypo ribos buvo pakviesta G. U.. Ši liudytoja parodė, kad išteisintoji pykosi su P. J. J. dėl ribų, grasino tiek liudytojai, tiek P. J. J., kad trukdys daryti matavimus, P. J. J. atžvilgiu vartojo žodį „užeivis“, kalbėjo necenzūrinius žodžius, tačiau nenurodė, kokie tai žodžiai. Atlikus matavimus ir ruošiantis išvažiuoti, geodezininkai pastebėjo užtvertą grandine kelią, pakabintą spyną, G. U. pasakė, kad jie iš ten niekur neišvyks.

Kaip kad teisingai skundžiamame nuosprendyje motyvavo apylinkės teismas, įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Byloje nenustatyta, kad tokią veiką padarė G. U.. Pats privatus kaltintojas nei pareiškime apylinkės teismui, nei apeliacinės instancijos teisme ar apeliaciniame skunde nenurodė jokių necenzūrinių žodžių, kuriais jis galėjo būti užgauliai įžeistas ar kaip kitaip pažemintas. Pareiškėjo savaip interpretuojami G. U. pasakyti žodžiai ar iš konteksto paimtos frazės negali būti pagrindu kilti baudžiamajai atsakomybei. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo didesnę įrodomąją reikšmę teikti privataus kaltintojo teismo posėdžio metu duotiems parodymams, jog žodis „užeivis“ jį žeidžia su keiksmažodžių tirada, nei G. U. parodymams, jog žodis „užeivis“ reiškia svetimą žmogų, ir jis yra neįžeidžiamas. Pažymima ir tai, kad G. U. buvo pareiškusi kaltinimą P. J. J. dėl tokio paties įžeidimo, tačiau teisiamajame posėdyje savo pareikšto kaltinimo ji atsisakė.

Kolegija pažymi, kad pripažinti G. U. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d., vadovaujantis vien P. J. J. parodymais nėra pagrindo, juolab, kad jų nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys, todėl, esant bet kokioms abejonėms dėl išteisintosios kaltės, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamosios naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindžiant įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šioje byloje nenuginčijamų įrodymų, kad G. U. be žodžio „užeivis“ P. J. J. atžvilgiu būtų pavartojusi necenzūrinius žodžius ir tuo būtų jį įžeidusi ar kaip kitaip pažeminusi, nėra. Jų apeliaciniame skunde nenurodė ir privatus kaltintojas, dėl to jo skundas dėl išteisinamojo apylinkės teismo nuosprendžio atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pasakytina tai, kad apylinkės teismas pagrįstai iš P. J. J. priteisė valstybės naudai 300 litų už advokatės D. V. dalyvavimą gynėja teisiamajame posėdyje, teikiant antrinę teisinę pagalbą, kadangi proceso metu kaltinamoji G. U. naudojosi gynėjos paslaugomis, todėl suprantama, kad ji turėjo išlaidų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į būtinumą kaltinamajai esant pareikštam kaltinimui organizuoti savo teisių gynimą bei kaltintojo turtinę padėtį, kolegijos nuomone, iš jo priteista teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkanti 300 Lt suma už G. U. suteiktą teisinę pagalbą, ginantis nuo jai pareikšto kaltinimo, teisingai.

Privataus kaltintojo skunde teigiama, kad dėl jo viešo įžeidimo G. U. nebuvo nubausta nei administracine tvarka, nei baudžiamąja, tačiau šiuo aspektu pasakytina tai, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, 2012-07-12 tyrėjo priimtame nutarime nurodyta, kad G. U. išsakyti necenzūriniai žodžiai P. J. J. atžvilgiu yra administracinio teisės kodekso pažeidimas, numatytas ATPK 174 str. (kaip nedidelis chuliganizmas). Pažymima tai, kad administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jei savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 str. 2 d.). ATPK 250 str. 8 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra negalima, kai dėl to pažeidimo yra iškelta baudžiamoji byla. Baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija nesprendžia asmens kaltės klausimo dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, kadangi pirmos instancijos teismo teisėjas tokio procesinio sprendimo nepriėmė. Be to, apeliacinės instancijos teismas negali išsamiai pasisakyti dėl apeliaciniame skunde nurodyto teiginio, kad G. U. apeliantą išvadino dar kitais necenzūriniais žodžiais, kadangi tai nebuvo suformuluota kaltinime, nenurodyta parodymuose, dėl to byloje nėra ir rašytinių duomenų. Kokius necenzūrinius žodžius apart „užeivis“ išsakė G. U., apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija nežinodama įvykio turinio, negali jo vertinti.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį G. U. atžvilgiu, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nėra, dėl to privataus kaltintojo P. J. J. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nuosprendis paliekamas galioti, ir keisti jį apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1d. 1 p.,

nutarė:

privataus kaltintojo P. J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendį palikti galioti.