- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1722-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00399-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- J. Č., A. B.
- Atsakovas
- A. B., J. Č.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. (B.) atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. (B.) ieškinį atsakovui A. B., dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir ieškovo A. B. ieškinį atsakovei J. Č. (B.), dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija išvadai teikti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ir atsakovas kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi sujungė nagrinėti kartu dvi civilines bylas pagal ieškovės J. Č. (B.) ieškinį atsakovui A. B., institucija išvadai teikti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei J. Č. (B.), institucija išvadai teikti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Teismo posėdyje 2015 m. balandžio 23 d. šalys pateikė taikos sutartį, prašė ją patvirtinti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino šalių J. Č. ir A. B. 2015 m. balandžio 23 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė (b. l. 77-79):
Žemesnės instancijos teismas
Civilinės bylos Nr. 2-8-714/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei J. Č. ir J. Č. ieškinį A. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo baigimas taikos sutartimi, vadovaujantis CPK 42 str., 140 str. ir 293 str. bei CK 6.983 str. - 6.986 str., ir minėtos civilinės bylos nutraukimas.
Šalių teisės ir pareigosSudarydami taikos sutartį susitariame, kad A. B. su dukra M. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) bendrauja tokia tvarka:A. B. kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki pirmadienio 08.00 val. praleidžia su dukra M. B.. A. B. dukrą penktadienį paima iš ugdymo įstaigos ir pirmadienio ryte nuveda į ugdymo įstaigą.A. B. turi teisę kiekvieną mėnesio trečiadienį pasiimti dukrą M. B. iš ugdymo įstaigos. Dukrą tą pačią dieną iki 20.15 val. privalo parvesti į J. Č. gyvenamąją vietą.Tuo atveju, jei ankstesniuose punktuose numatytomis darbo dienomis A. B. neturi galimybės pats pasiimti dukters iš ugdymo įstaigos ar nuvesti į ugdymo įstaigą, mergaitę paimti ir nuvesti turi teisę močiutė L. B..A. B. su dukra M. B. praleidžia jo kasmetines atostogas ir kasmet jo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini). Apie kasmetines atostogas J. Č. pranešama prieš savaitę.Kiekvienais metais Motinos dieną dukra M. B. praleidžia su motina J. Č., o Tėvo dieną – su tėvu A. B..Poriniais metais A. B. su dukra M. B. praleidžia Šv. Kalėdas. A. B. dukrą pasiima pirmąją šv. Kalėdų dieną 11.00 val. ir parveda į J. Č. gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną iki 20.00 val.Neporiniais metais A. B. su dukra M. B. praleidžia Naujuosius metus. A. B. dukrą pasiima gruodžio 31 d. 17.00 val. ir parveda į J. Č. gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20.00 val.Kiekvienais metais A. B. su dukra M. B. praleidžia antrąją šv. Velykų dieną. A. B. dukrą pasiima 11.00 val. ir parveda į J. Č. gyvenamąją vietą iki 20.00 val.Kiekvienais metais, sekančią dieną po M. B. gimtadienio, t. y. (duomenys neskelbtini), A. B. praleidžia su dukra. Jei sausio 24-oji yra darbo diena, A. B. dukrą pasiima 17.00 val. ir parveda į J. Č. gyvenamąją vietą iki 20.15 val. Jei sausio 24-oji yra savaitgalio diena, A. B. dukrą pasiima 15.00 val. ir parveda į J. Č. gyvenamąją vietą iki 20.15 val.Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių, susijusių su nepilnametės M. B. interesais (liga ar kitomis priežastimis), negalima vykdyti aukščiau išdėstytų sąlygų, apie atsiradusias kliūtis (dukters ligą ar kitas priežastis) J. Č. informuoja A. B. prieš 24 valandas iki numatyto jo susitikimo su dukra dienos. Jei minėtos priežastys paaiškėja vėliau, apie jas J. Č. A. B. praneša nedelsiant;Tais atvejais, kai aukščiau išdėstytų sąlygų negalima vykdyti dėl priežasčių, susijusių su A. B. liga ar kitomis aplinkybėmis, A. B. informuoja J. Č. prieš 24 valandas iki numatyto jo susitikimo su dukra dienos. Jei minėtos priežastys paaiškėja vėliau, apie jas A. B. J. Č. praneša nedelsiant. Tokiu atveju, A. B. su dukra susitinka išnykus atsiradusioms aplinkybėms ankstesniuose punktuose numatyta tvarka;A. B. netrukdomai gali bendrauti su dukra M. B. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankytis ugdymo (mokymosi) įstaigose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nustatė, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių, jų nepilnamečio vaiko ir kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų. Teismas išaiškino šalims teisę kreiptis į teismą pasikeitus situacijai, išaiškino šalims civilinės bylos nutraukimo teisines pasekmes.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (b. l. 84-85).
Motyvuose nurodė:
Ieškovė taikos sutartį pasirašė skubotai, neįsigilinusi į visas sutarties sąlygas, tai sąlygojo jos pasimetimas. Ieškovė buvo įtikinta pasirašyti sutartį, nurodant, kad ieškovė visada galės pakeisti sutarties sąlygas. Taikos sutarties sąlygas ieškovė suprato tik gavusi teismo nutartį ir atidžiai perskaičiusi. Ieškovė visą laiką norėjo, kad dukra bendrautų su tėvu, tačiau atsakovas netinkamai naudojasi jam suteikta pasimatymų su vaiku laisve, piktnaudžiauja ieškovės atlaidumu. Atsakovas vaiką paimdavo nepasitaręs. Taikos sutartyje įtvirtintos sąlygos, kurios leis atsakovui piktnaudžiauti savo valdžia.Ieškovė sutiktų, kad tėvas su dukra bendrautų kas antrą savaitgalį, tačiau nesutinka, kad mergaitė penktadienį būtų paimama iš darželio ir pirmadienį būtų nuvežta atgal į darželį, net neužsukant namo pakeisti rūbų ar kt. Vaikas pas tėvą būti ilgesnį laiką turi priprasti, tačiau pereinamasis laikotarpis taikos sutartyje net neaptariamas. Sutartis neatitinka ieškovės valios ir vaiko interesų, pasirašyta psichologinio spaudimo įtakoje.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 88-90).
Motyvuose nurodė, kad teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Ieškovė ginčija taikos sutarties 2.1.1 punktą. Ieškovė, sudarydama ir pasirašydama taikos sutartį, privalėjo pati įvertinti aplinkybes, apie bendravimo su vaiku galimybę taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Nurodyto punkto sąlyga niekaip nepažeidžia nei ieškovės, nei vaiko interesų. Nepagrįstas argumentas, kad dukters paėmimas iš ugdymo įstaigos ir pristatomas į ugdymo įstaigą pirmadienį neatitinka vaiko interesų, kadangi dukra atsakovo namuose turi atsakovo pirktų drabužių, kuriais persirengia. Atsakovas turi teisę vaiką aprengti, sušukuoti, padėti paruošti namų darbus, susidėti knygas į kuprinę ir kt., atsakovas nori aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime bei jo auklėjime. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad taikos sutartį pasirašė skubotai, kadangi taikos sutarties projektas buvo derinamas keletą mėnesių iki paskutinio teismo posėdžio. Taikos sutartis, ieškovei nepritariant kelis kartus, buvo tikslinama bei derinama, atsakovo atstovui pataisius taikos sutarties projektą, ieškovė dar kartą su savo atstovu peržiūrėjo ir jį pasirašė. Ieškovė, manydama, kad jos netenkina aptartos taikos sutarties sąlygos, galėjo siūlyti jas koreguoti, atsisakyti pasirašyti taikos sutartį, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Taikos sutarties institutas sietinas su vienu pagrindinių civilinio proceso tikslų – teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu (CPK 2 str.). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelia kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Tačiau CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė bylą užbaigti taikos sutartimi nėra absoliuti. Teismas privalo atsisakyti tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato CK normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą (CK 6.986 str. 1 d.). Taikos sutartis yra sandoris, kuriam sudaryti būtina abiejų sutarties šalių suderinta valia. Vienos iš šalių valios trūkumai įstatymo nustatytais atvejais gali lemti taikos sutarties negaliojimą (CK 6.986 str.1 d.), ir tuo pačiu būti pagrindu panaikinti teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau aplinkybes, susijusias su valios trūkumais pasirašant taikos sutartį, turi įrodyti šia aplinkybe savo skundą grindžianti šalis, šiuo atveju– atsakovas (CPK 178 str.). Tam, kad šalies valios trūkumai būtų pagrindu spręsti dėl taikos sutarties negaliojimo, jie turi egzistuoti taikos sutarties sudarymo metu. Vėlesnis vienos iš taikos sutarties šalių valios pasikeitimas neturi įtakos taikos sutarties galiojimui, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad taikos sutarties institutą reglamentuoja CK 6.983-6.986 straipsnių nuostatos. 6.984 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kai taikos sutartis negalioja, t. y. dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo; dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja teisės imperatyvios normos; taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka, ir šiais aspektais sutarties sudarymas iš esmės negalimas. CK 6.986 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kai taikos sutartis gali būti pripažįstama negaliojančia ir ginčijamas sudarytos taikos sutarties teisėtumas. Taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (CK 6.228 str.), taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais; kai ji sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo; kai ji sudaryta remiantis rašytiniais dokumentais, kurie vėliau paaiškėja esą suklastoti; sudarydamos taikos sutartį, viena ar abi šalys nežinojo, kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu; jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi. CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Apeliantė nurodo, kad taikos sutartį ji pasirašė skubotai, neįsigilinusi į jos sąlygas, jas suprato tik gavusi teismo nutartį, t. y. ieškovė taikos sutarties neteisėtumą iš esmės grindžia suklydimu, tačiau siekdama, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, nepateikė jokių CK 1.90 straipsnyje dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo egzistavimą patvirtinančių įrodymų. Iš bylos duomenų suprastina, kad taikos sutarties projektas, šalims atstovaujant advokatams, buvo derinamas keletą mėnesių, dėl to teismo posėdis ne kartą atidėtas tikslu galutinai suderinti taikos sutarties sąlygas, kol 2015 m. balandžio 23 d. šalių sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šalių išreikšta valia patvirtinta šalių parašais ir pateikta teismui tvirtinti. Apeliantė, atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo pakankamai laiko suderinti taikos sutarties sąlygas. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ji, pasirašydama taikos sutartį ir prašydama teismo ją patvirtinti, suklydo ir šis suklydimas buvo esminis. Apeliantės nurodytos taikos sutarties negaliojimo priežastys nepatenka į nurodytų CK 6.984 straipsnio ir CK 6.986 straipsnio apimtį, kas leistų spręsti dėl jos negaliojimo ar pripažinimo negaliojančia. Nurodytuose straipsniuose nereglamentuota, kad šalių suklydimas, nežinojimas, skubotumas ir kitos priežastys daro (gali daryti) taikos sutartį negaliojančią. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytas taikos sutarties negaliojimo pagrindas yra subjektyvus kriterijus, iš esmės įtakotas pačios apeliantės veiksmų (neveikimo).
Atskirajame skunde nurodoma, kad dukra vos 5 metų ir ieškovė sutiktų, kad vaikas bendrautų su tėvų kas antrą savaitgalį, tačiau negali sutikti dėl to, kad mergaitė tą savaitgalį, kurį praleistų su tėvu, neužsukant net drabužių pasikeisti ir kt. (Sutarties 2.1.1 p.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyta aplinkybė nėra esminė, iš esmės sudaranti pagrindą kvestionuoti taikos sutarties teisėtumą. Atsakovas atliepime nurodo, kad mergaitė pas jį namuose turi savo drabužių, atsakovas pripažįsta savo pareigą mergaitei savaitgalį būnant pas jį užtikrinti, kad vaikas būtų aprengtas, nupraustas, sušukuotas, padėti paruošti pamokas, susidėti knygas ir kt. Taigi matyti, kad atsakovas siekia aktyviai dalyvauti mergaitės gyvenime bei jos auklėjime, todėl ieškovei nuogąstauti, kad mergaitei savaitgalį praleidžiant pas tėvą bus nepakankamai užtikrinta mergaitės priežiūra, higiena, ugdymas ir kt., nėra jokio pagrindo.
Taip pat negalima sutikti su apeliantės nuomone, kad taikos sutartis neatitinka vaiko interesų, nes nenumatytas pareinamasis laikotarpis, neaiškus sutarties 2.1.4 p. Kaip minėta, taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo šalys sudarė laisva valia, nenumatydamos jokio pereinamojo laikotarpio. Atskiruoju skundu ieškovė ginčija taikos sutarties 2.1.4 p. sąlygą, kad dukra atsakovo kasmetines atostogas ir kasmet jo gimtadienį – (duomenys neskelbtini) praleidžia su atsakovu, tačiau tokią sutarties sąlygą ieškovė patvirtino savo parašu ir jos neginčijo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad vaikas bendrauja ir palaiko ryšius su tėčiu, jis kartais pasiima ją iš darželio, mergaitė myli tėtį, dažnai susitinka su juo, nes gyvena vienoje laiptinėje. Mergaitė gimtadienį švenčia darželyje ir namuose su mama, norėtų savo gimtadienį švęsti kartu su tėčiu, jo namuose. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mergaitė glaudžiai bendrauja su tėčiu ir tarp jų yra pakankamai artimas ryšys (ryšys neatitolęs; nėra duomenų, kad mergaitė vengtų ar nenorėtų bendrauti su tėčiu), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad taikos sutartimi nustatytos bendravimo sąlygos pažeistų vaiko interesus.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, teismo patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ar viešajam interesui, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra pagrindo (337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Išaiškintina, kad nevykdant taikos sutarties sąlygų, taikos sutarties šalys turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.).
Be to, pažymėtina, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms bendravimo su vaiku aspektu, šalys gali kreiptis į teismą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.170 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.