Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-11-22 · Administracinė byla Nr. eI2-8397-621/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-22
Bylos Nr.
eI2-8397-621/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01632-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Žanas Kubeckas (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. eI2-8397-621/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01632-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 36.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 22 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. (V. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2021 m. liepos 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus sprendimą dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo Nr. 21-IL-40-00961-e, kuriuo buvo panaikintas 2014 m. sausio 6 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrio išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001235. Priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. sausio 6 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyris išdavė pareiškėjui leidimą, kuris suteikė teisę įsigyti ir laikyti (nešiotis) dujinius pistoletus (revolverius), senovinius, pneumatinius (virš 7,5 J) ir nedidelės galios šaunamuosius ginklus. Leidimas galioja pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 2021 m. liepos 1 d. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau ir – PLVIS) pareiškėjas pateikė prašymą išduoti išankstinį sutikimą vežti ginklus Nr. 21-G-40-02522-e (toliau ir – prašymas), kurį nagrinėjant, pasak atsakovo, buvo nustatyta, kad pareiškėjui yra išduotas leidimas, jo vardu registruotų ginklų nėra bei 2014 m. sausio 6 d. PLVIS duomenų iš Teistumo registro negauta. Pažymėjo, jog atsakovas skundžiamame sprendime rėmėsi šiomis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) normomis: a) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu („šio Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos“); b) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu („nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo (pagal tuo metu galiojusią Įstatymo redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą – nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo). Kadangi nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra priėmęs 2020 m. birželio 5 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau ir – Konstitucija) Nr. KT103-N7/2020 (toliau ir – nutarimas), pareiškėjas šį skundą taip pat grindžia minėto nutarimo, kuris buvo paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d. (TAR, 2020-12-31, Nr. 29221), nuostatomis. Nagrinėjamu atveju leidimas pareiškėjui buvo išduotas dar 2014 m., tačiau tik šiais metais, t. y. 2021 m. liepos 1 d., pateikus prašymą, buvo nutarta leidimą panaikinti, kaip neva paaiškėjus aplinkybėms, susijusioms su pareiškėjo nepriekaištinga reputacija dėl dar 2008 m. gruodžio 23 d. priimto nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tai yra dėl aplinkybių, kurios egzistavo dar 2014 m. sausio 6 d. išduodant leidimą. Be visa to, atsakovas, priimdamas sprendimą, elektroninėje sistemoje taip pat pažymėjo, kad jo prašymas yra atmetamas, priežastį įvardydamas kaip „neapmokėtas“, o vėliau pateikiant sprendimą. Pareiškėjas mano, jog atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas, remdamasis informacija, jog pareiškėjo atžvilgiu 2008 m. yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padarė išvadą, jog jis nebelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Nors išduodant leidimą egzistavo tos pačios aplinkybės (atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nuosprendis priimtas dar 2008 m.), tačiau tada buvo priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, o praėjus septyneriems metams ta pati institucija (atsakovas) jau sprendė, kad jis nebeatitinka teisės aktuose nurodytų kriterijų įsigyti ir laikyti ginklus, nors per tą laiką (nuo leidimo suteikimo 2014 m. iki dabar) nebuvo registruota absoliučiai jokių: nei baudžiamosios, nei administracinės, nei kitų galiojančių teisės normų pažeidimų. Tą įrodo administracinės teisės pažeidimų išrašas (asmens baustumo pažyma), kur paskutiniai mažareikšmiai pažeidimai užfiksuoti dar 2013 m., tai yra iki leidimo išdavimo momento. Nuo 2008 m. pareiškėjas vedė atsakingą, teises normas atitinkantį gyvenimo būdą, nepažeidė galiojančių įstatymų. Kad pareiškėjas po priimto kaltinamojo nuosprendžio 2008 m. daugiau niekada nebuvo patekęs teisėsaugos akivaizdon įrodo ir skundžiamas sprendimas, kuriame nurodoma, kad vienintelis nepriekaištingos reputacijos kriterijų neatitinkantis dalykas yra beveik prieš trylika metų priimtas teismo nuosprendis. Tai liudija, kad pareiškėjas suprato savo veiksmų pasekmes ir visiškai pasitaisė. Pareiškėjas mano, kad visą likusį gyvenimą jis negali būti persekiojamas už praeityje padarytą veiką, tuo labiau, kad, kaip minėta, jis daugiau nėra baustas. Pareiškėjas užsiima savarankiška veikla – atlieka statybos rangos darbus. Savo klientų, verslo partnerių jis charakterizuojamas itin teigiamai. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog praeityje pareiškėjas įvykdė nusikalstamą veiką. Tačiau pareiškėjas kelia klausimą ir ginčija sprendimą dėl to, kad nepriekaištingos reputacijos statusą praradusiu asmeniu jis negali būti laikomas visą likusį gyvenimą. Be to, pabrėžtina ir tai, kad jo teistumas yra laikomas išnykusiu, nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo datos praėjus nurodytam laikotarpiui. Aukščiau minėtame nutarime nurodoma, kad teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Mano, kad ginčijamas sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti tenkintas ir skundžiamas sprendimas panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. sausio 6 d. turėjo neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001235. Jo vardu įregistruotų ginklų nėra. Išduodant leidimą, Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje duomenų apie tai, kad pareiškėjas 2008 m. gruodžio 23 d. buvo teistas, iš Teistumo registro nebuvo gauta, todėl 2014 m. sausio 6 d. jam leidimas ir buvo išduotas. 2021 m. liepos 1 d. per PLVIS pareiškėjas pateikė prašymą išduoti išankstinį sutikimą vežti ginklus Nr. 21-G-40-02522-e. 2021 m. liepos 2 d. atnaujinus automatines žymas PLVIS, gauta informacija apie pareiškėją, jog Teistumo registre yra informacijos apie asmenį. Atlikus patikrinimą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Sunkus sveikatos sutrikdymas). Jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. Iš įskaitos Telšių r. pataisos inspekcijoje išbrauktas 2011 m. sausio 25 d. Didžiausia bausmė BK pagal šį straipsnį numatyta iki dvylikos metų laisvės atėmimo. 2014 m. sausio 6 d. pagal tuo metu galiojusį Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ginklų ir šaudmenų negalėjo įsigyti ir turėti asmenys nesantys nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pagal tuo metu galiojusias Įstatymo nuostatas (17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą) leidimas pareiškėjui negalėjo būti išduotas. 2019 m. birželio 27 d. Įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2273 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. 2021 m. liepos 1 d., kai pareiškėjas kreipėsi į policijos įstaigą išduoti išankstinį sutikimą vežti ginklus, PLVIS atsirado žyma, kad jis teistas 2008 m. gruodžio 23 d. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl anksčiau padaryto nusikaltimo bei tuo, kad pareiškėjas ir šiuo metu nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, 2021 m. liepos 7 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 21-IL-40-00961-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“. 2003 m. birželio 23 d. Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašas) 59 punkte numatyta, kad neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Panaikinus neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, leidimas ir ginklas (-ai) paimami, jei tai anksčiau nebuvo padaryta teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Aprašo 62 punktas). Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-00961-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus” (toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 1 d. pateikė prašymą išduoti išankstinį sutikimą vežti ginklus Nr. 21-G-40-02522-e. Atsakovas 2021 m. liepos 2 d. atnaujinęs automatines žymas PLVIS, gavo informaciją apie pareiškėją V. J., jog teistumo registre yra informacijos apie asmenį bei nustatė, jog pareiškėjui Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2014 m. sausio 6 d. išdavė neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001235. Išduodant leidimą PLVIS duomenų iš Teistumo registro nebuvo gauta.

Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad atlikus patikrinimą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, nustatyta, kad V. J. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą (Sunkus sveikatos sutrikdymas). Jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. Pareiškėjas iš įskaitos Telšių r. pataisos inspekcijoje išbrauktas 2011 m. sausio 25 d. Didžiausia bausmė BK pagal šį straipsnį numatyta iki dvylikos metų laisvės atėmimo. Taip pat nurodė, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. Pagal tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą – nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, numatančiu, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms, ir tuo, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo), nusprendė panaikinti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001233 išduotą V. J..

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas, remdamasis informacija, jog pareiškėjo atžvilgiu 2008 metais yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padarė išvadą, jog jis nebelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nors 2014 metais išduodant leidimą egzistavo tos pačios aplinkybės, tačiau tada buvo priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, o praėjus septyneriems metams ta pati institucija (atsakovas) jau sprendė, kad pareiškėjas nebeatitinka teisės aktuose nurodytų kriterijų įsigyti ir laikyti ginklus, nors per tą laiką (nuo leidimo suteikimo 2014 m. iki dabar) nebuvo registruota jokių nei baudžiamosios, nei administracinės, nei kitų galiojančių teisės normų pažeidimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčija atsakovo sprendimą dėl to, kad nepriekaištingos reputacijos statusą praradusiu asmeniu jis negali būti laikomas visą likusį gyvenimą ir skundą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103-N7/2020.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad 2008 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą (Sunkus sveikatos sutrikdymas) ir pareiškėjui paskirta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjui 2014 m. sausio 6 d. išdavė neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001235, nors pagal tuo metu galiojančią Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakciją nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir toks leidimas pareiškėjui pagal tuo metu galiojantį Įstatymą negalėjo būti išduotas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo priede nustatyta, kad Įstatymu įgyvendinama 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL 2004 specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/51/EB (OL 2008 L 179, p. 5). Minėtos direktyvos 5 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad valstybės narės gali atimti leidimą laikyti šaunamąjį ginklą, jei nebetenkinamos sąlygos, pagal kurias leidimas buvo išduotas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 23 d. nutarime pabrėžė, kad valstybės narės, įgyvendindamos šios direktyvos nuostatas, galėjo nustatyti ir griežtesnį teisinį reguliavimą (minėtos direktyvos 3 straipsnis), nes direktyvoje, įgyvendintoje Įstatymu, nustatyti tik bendriausi reikalavimai, kuriuos atitinkantiems asmenims leidžiama įsigyti ir laikyti inter alia (be kita ko) B ir C kategorijoms priskirtus šaunamuosius ginklus ir kurių nebeatitinkant leidimas gali būti atimtas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103-N7/2020 dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d.

2020 m. birželio 5 d. nutarime vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas tokį neterminuotą draudimą, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, kad leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-283, įsigaliojusiu 2021 m. gegužės 5 d., buvo pakeista Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, ankstesnėje redakcijoje buvusi formuluotė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, pakeista, nurodant, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.

Taip pat analizuojant Įstatymo 18 straipsnį matyti, jog šio straipsnio 2 dalis buvo papildyta 2 punktu, kuriame numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų. Kaip jau minėta pareiškėjas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą (Sunkus sveikatos sutrikdymas) pagal kurį didžiausia BK numatyta bausmė buvo iki dvylikos metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas priimdamas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą nenumatė galimybės, jog asmuo padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, po tam tikro laiko tarpo galėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir tokie asmenys galėtų būti vertinami individualiai pagal kiekvieno asmens situaciją, o tokią galimybę įtvirtinta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų. Pažymėtina, jog tokia įstatymų leidėjo priimta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime pateiktiems išaiškinimams, jog pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.

Pareiškėjas skunde teigia, kad nors 2014 metais išduodant leidimą egzistavo tos pačios aplinkybės, tačiau tada buvo priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, o praėjus septyneriems metams ta pati institucija jau sprendė, kad pareiškėjas nebeatitinka teisės aktuose nurodytų kriterijų įsigyti ir laikyti ginklus. Visgi teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ginčijamas sprendimas dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo buvo priimtas praėjus ilgam laiko tarpui, tačiau atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nors ir praėjus ilgam laikui, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių ištaisyti klaidą bei įgyvendino Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir jų nepažeidė. Taip pat ginčijamas sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad pareiškėjo atžvilgiu tinkamai taikytos Įstatymo nuostatos ir pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamo sprendimo, priimto vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nėra pagrindo pripažinti nepagrįstu.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasLaisvutė KartanaitėVirginijus Stankevičius