Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-156/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.7; 1.1.8.8; 1.1.8.10; 1.1.8.11; 1.2.3.2.9; 1.2.14.1; 1.2.14.5; 2.1.11; 2.1.12.2.3.1; 2.1.12.2.3.2

2006 m. vasario 22 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų B. K. ir M. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p., ir nuteistas laisvės atėmimu penkiolikai metų. A. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 5 d. 1 p., apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkiolikai metų.

A. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Prie paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu, pridėta bausmė, paskirta pagal BK 180 str. 2 d. dėl V. L. ir L. Ž. apiplėšimo, ir Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyniolikai metų trims mėnesiams. Prie šios subendrintos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., visiško bausmių sudėjimo būdu pridėtos 2004 m. vasario 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo ir 2004 m. gegužės 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės. Galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas septyniolikai metų trims mėnesiams 24 dienoms ir 5 MGL, tai yra 625 Lt, bauda.

A. K. pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. dėl R. J. ir V. D. plėšimo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

M. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

M. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p., ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 5 d. 2 p. apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų.

A. J. civilinis ieškinys atmestas.

V. L. civilinis ieškinys patenkintas. Nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui iš A. V. L. priteista 1626,97 Lt ir 25000,00 Lt neturtinės žalos.

L. Ž. civilinis ieškinys patenkintas. Nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui iš A. K. priteista L. Ž. 156,00 Lt.

Į valstybės pajamas iš A. K. priteista 112,42 Lt, iš M. S. - 88,19 Lt turėtų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 10 d., apie 14 val., būdamas neblaivus, S.Dariaus ir S.Girėno g. 1, Ramygalos miestelyje, Panevėžio rajone, iš alaus baro vestibiulio pagrobė 400 Lt vertės A. G. priklausantį dviratį „Discover Classic MX-2618“, tuo nukentėjusiajam A. G. padarydamas 400 Lt turtinę žalą.

A. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 4 d., apie 21.30 val., su asmeniu, kuriam baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidėtas, veikdami bendrininkų grupe, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, A. K. iš anksto pasiėmęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – metalinį laužtuvą ir apie tai žinant asmeniui, kuriam baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidėtas, Palangos mieste, apie 50 metrų į rytus nuo Klaipėdos plento – Bangų gatvės sankryžos, pasivijo takeliu einančias V. L. ir L. Ž. ir jas užpuolė. A. K. pavartojo fizinį smurtą, sudavė vieną smūgį metaliniu laužtuvu V. L. per galvą, padarydamas muštinę galvos žaizdą viršugalvio kairėje pusėje, o jai nuo smūgio pargriuvus ant žemės, vieną kartą įspyrė į šoną bei vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to A. K. iš V. L. pagrobė jos 240 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3310“, IMEI duomenys neskelbtini, LR piliečio pasas Nr. duomenys neskelbtini, išduotas V. L. vardu, neturintis materialinės vertės, AB banko „Hansabankas“ kreditinė mokėjimo kortelė „Visa Elektron“ Nr.44830810, neturinti materialinės vertės, 5 vienetai raktų, neturinčių materialinės vertės, 5 litai, automobilio „Volkswagen Passat“ registracijos liudijimas Nr.581302, neturintis materialinės vertės, transporto priemonės paprastosios draudimo sutarties draudimo liudijimas Nr.13829654, neturintis materialinės vertės, V. L. vardu išduota medicininė knygelė, neturinti materialinės vertės, maldaknygė, neturinti materialinės vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. L. bendrą 495 Lt turtinę žalą. Asmuo, kuriam baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidėtas, pasinaudodamas tuo, kad nuo A. K. pavartoto fizinio smurto prieš V. L. šalia buvusi L. Ž. buvo įbauginta ir jos valia aktyviai priešintis buvo palaužta, nes ji suvokė, kad ir prieš ją tuoj pat gali būti pavartotas fizinis smurtas, jis, pavartodamas psichinį smurtą, iš jos pagrobė jai priklausančius daiktus: rankinę, neturinčią materialinės vertės, AB banko „Hansabankas“ kreditinę mokėjimo kortelę „Visa Elektron“, neturinčią materialinės vertės, LR piliečio pasą, išduotą L. Ž. vardu, neturinčio materialinės vertės, 216 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia – 3410“, IMEI duomenys neskelbtini, 70 litų kupiūromis po 50 ir 20 Lt, virėjos rūbus – žalsvos spalvos chalatą, žalsvos spalvos kelnes, baltos spalvos kelnes, šviesios spalvos kelnes, raudonos spalvos kelnes, žalsvos spalvos prijuosę, baltos spalvos marškinėlius, baltos spalvos chalatą, baltos spalvos kepurę, neturinčius materialinės vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. Ž. bendrą 286 Lt turtinę žalą.

Taip pat A. K. ir M. S. nuteisti už tai, kad 2004 m. rugsėjo 5 d., apie 17 val., būdami neblaivūs, veikdami bendrininkų grupe, bute, esančiame Bangų g. 6-42, Palangoje, A. K. iš P. K. pareikalavo pinigų, o šiam nesutikus jų duoti, sudavė P. K. kumščiu į galvą bei nuo smūgio parkritusį ant žemės P. K. A. K. ir M. S. spardė kojomis, iš viso P. K. sudavė ne mažiau kaip 18 smūgių kietu buku daiktu ar daiktais į įvairias kūno vietas, dėl to P. K. patyrė daugybinius sužalojimus ir 2004-09-05 vakare mirė dėl širdies plyšimo kairės ausytės sienelėje stipriai sumušus krūtinės ląstą. Po to A. K. pagrobė P. K. priklausantį turtą: 1200 Lt vertės automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. FLZ 139, minėto automobilio raktelius, kurie materialinės vertės neturi, bei 60 Lt vertės vyrišką laikrodį.

A. K. apeliaciniu skundu prašo išteisinti jį dėl P. K. nužudymo, kadangi jis nepadarė šio nusikaltimo. Apeliantas nurodo, kad jis nukentėjusiojo nemušė, tai patvirtino ir kitas nuteistasis M. S. , o teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi abejotinais liudytojo V. Š. parodymais, kuris yra „degradavęs, fiziškai silpnas ir epilepsija sergantis žmogus“. A. K. skunde daro prielaidą, kad V. Š. pats sumušė P. K. ir norėdamas išvengti atsakomybės už nusikaltimą, kurį pats įvykdė, apkalbėjo apeliantą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad apygardos teismas neteisingai subendrino jam paskirtas bausmes. Skunde jis nurodo, kad nuosprendžiu jam prie paskirtų bausmių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., visiško bausmių sudėjimo būdu nepagrįstai pridėta 2004 m. gegužės 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausmė. Apeliantas skunde nurodo, kad šią bausmę yra atlikęs. Taip pat skunde teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kurią jis taip pat buvo beveik visą atlikęs.

Skundo autorius taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino pavojingu recedyvistu, kadangi jis paskutiniu, t.y. Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. nuosprendžiu nebuvo pripažintas recidyvistu.

Jei apeliacinio teismo teisėjų kolegija nusprestų atmesti A. K. apeliacinio skundo prašymą dėl išteisinimo nužudžius P. K. , apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtąją bausmę.

M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamoji byla išnagrinėta neišsamiai, kadangi nenustatyta kas konkrečiai sudavė mirtinus smūgius P. K. . Apeliantas teigia sudavęs smūgius į peties ir ausies sritis, o nukentėjusysis mirė nuo širdies plyšimo, todėl jo suduoti smūgiai nukentėjusiojo P. K. mirčiai įtakos neturėjo. Apeliantas skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir pripažinti jį kaltu už realiai padarytus veiksmus ir sušvelninti jam paskirtąją bausmę.

Byloje dalyvaujantis nuteistaisis M. S. bei nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, M. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byla konstatuoja, kad nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde teigdamas, kad nepadarė nusikaltimo už kurį yra nuteistas, t.y. nesudavė nukentėjusiajam P. K. nė vieno smūgio ir jo nenužudė, iš esmės laikosi tos pačios pozicijos, kurios laikėsi ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šią nuteistojo A. K. versiją pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kaip siekį išvengti atsakomybės ir atmetė.

Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu rėmėsi tik abejotinais liudytojo V. Š. parodymais, kuris yra degradavęs asmuo, nepagrįstas. Nepagrįsta ir apeliaciniame skunde nurodyta prielaida, kad V. Š. pats sumušė P. K. ir, norėdamas išvengti atsakomybės už nusikaltimą, kurį pats įvykdė, apkalbėjo apeliantą. A. K. kaltė nužudžius P. K. įrodyta byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų visetu: ne tik liudytojo V. Š. parodymais, bet M. S. ir iš dalies paties A. K. parodymais, o taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, kitais bylos duomenimis.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti V. Š. parodymais, kadangi jis nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki bylos nagrinėjimo teisme davė nuoseklius parodymus. Jis parodė, kad 2004-09-05, į jo sugyventinės S. Z. butą, esantį adresu Bangų g. 6-42, Palangoje, jo pažįstamas A. V. atvedė M. S. ir A. K. , kurie ieškojo moterų. A. V. , palikęs atėjusiuosius vyriškius, pats išėjo. V. Š. pasakė M. S. ir A. K. palaukti kol namo grįš jo sugyventinė. Minėtame bute visi trys gėrė naminę degtinę. Po kiek laiko į butą atvažiavo P. K. , kuris ieškojo S. Z. . V. P. K. taip pat pasiūlė palaukti kol S. Z. sugrįš. P. K. atsisėdo ant sofos ir laukė. Besibaigiant degtinei, A. K. P. K. paprašė nupirkti dar butelį, tačiau P. K. parodė raktelius nuo automobilio, pasakė, kad negeria ir atsistojęs norėjo išeiti. Tada A. K. pradėjo P. K. mušti, iškraustė kišenes, paėmė laikrodį, automobilio raktelius. A. K. pirmą smūgį sudavė P. K. į veidą, pastarajam jau norint išeiti ir stovint netoli kambario durų. Po smūgio P. K. nukrito ant grindų. Tada A. K. jį pradėjo spardyti į galvą, veidą, šonus. Po to priėjo M. S. ir koja kelis smūgius P. K. įspyrė į šoną. Paskutinius smūgius A. K. sudavė P. K. į galvą, po to užmynė koja ant galvos. Po muštynių P. K. veidas buvo kruvinas, jis nieko nekalbėjo ir liko gulėti ant kairio šono. Po to jie visi trys kartu išėjo iš buto. V. Š. užrakino buto duris. Po pasivažinėjimo grįžęs namo V. Š. pajudino P. K. , bet jis nesikėlė. Tada jis paskambino policijai.

Nuteistasis M. S. taip pat patvirtino, kad A. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam P. K. . 2004 m. rugsėjo 6 d., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, M. S. parodė, kad įvykio metu, grįžęs iš tualeto, pamatė ant grindų gulintį P. K. kruvina galva, o jam gulinčiam į galvą ir šonus spardė A. K. . P. K. dangstėsi nuo smūgių ranka, prašė nemušti, tačiau A. K. jį spardė ir keikėsi. M. S. priėjęs prie P. K. taip pat spyrė koja vieną kartą jam į galvą ir 2-3 kartus į šoną (t. 3, b.l. 149-150). Vėliau, 2005 m. birželio 9 d. apklausiamas papildomai, jis taip pat parodė, kad Q. K. parvirtus ant grindų, prie jo prišoko A. K. ir priklaupęs ant žemės sudavė P. K. kumščiu į galvą du ar tris smūgius. Po to, A. K. atsistojo ir kažkuria koja keletą kartų spyrė gulinčiam P. K. į galvą ir korpusą (t. 3, b.l. 159-161). Ir nors M. S. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pakeitė parodymus, teigdamas, jog nematė, kad A. K. būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam P. K. (t. 5, b.l. 100), tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teisme išnagrinėti įrodymai, todėl tokius pakeistus M. S. parodymus teisėjų kolegija vertina, kaip gynybinę jo versiją, siekiant, kad A. K. ir jis pats išvengtų atsakomybės. Tiek teismo medicinos specialisto išvada, tiek serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada patvirtina liudytojo V. Š. ir ankstenius M. S. pardymus, kuriuose jie teigia, kad A. K. ir M. S. spardė gulintį nukentėjusįjį kojomis bei smūgiavo rankomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į šonus, t.y. tas kūno dalis, sužalojimai kuriose ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį.

Teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. M 800/04 (03) nustatyta, kad P. K. mirė dėl širdies plyšimo kairės ausytės sienelėje, stipriai sumušus krūtinės ląstą, kas sukėlė kraujo sankaupą širdiplėvės ertmėje ir širdies tamponadą. Ant P. K. kūno rasti daugybiniai sužalojimai galvos, krūtinės srityse. Į įvairias kūno sritis P. K. galėjo būti suduota ne mažiau kaip 18 smūgių kietu buku daiktu arba daiktais, o kai kurie netgi trypiant kojomis ar užšokus (t. 1, b.l. 34-44). Taigi, A. K. ir M. S. suduoti smūgiai kojomis ir rankomis P. K. sukėlė sužalojimus, kurie ir užfiksuoti specialisto išvadoje.

Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 16/05 01) nustatyta, kad ant A. K. kairiojo bato, M. S. dešiniojo bato bei jo kelnių yra P. K. kraujo su 99,9999999 % tikimybe (t. 1, b. l. 79-88 ). Be to, teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu A. K. pripažino, kad jis yra iš prigimties kairiakojis, kas, vertinant šią aplinkybę kitų įrodymų kontekste, taip pat patvirtina faktą, kad A. K. spardė P. K. .

Įvertinęs aukščiau paminėtų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetą, sugretinęs vienus bylos duomenis su kitais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl A. K. kaltės nužudžius P. K. įrodytumo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad apygardos teismas neteisingai subendrino jam paskirtas bausmes. Skunde A. K. nurodo, kad nuosprendžiu jam prie paskirtų bausmių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., visiško bausmių sudėjimo būdu, nepagrįstai pridėta 2004 m. gegužės 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausmė, kurią jis neva yra atlikęs. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad priešingai nei nurodo apeliantas, šios bausmės jis nėra atlikęs. Tai įrodo baudžiamojoje byloje esantys dokumentai, o būtent Plungės rajono pataisos inspekcijos raštas, kuriame atsakant į užklausimą ar A.K. yra atlikęs Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąją 60 parų arešto bausmę, nurodyta, kad pataisos inspekcija apie tai jokių duomenų neturi (t. 3, b.l. 56). Tai įrodo ir Šiaulių m. apylinkės prokuratūros raštas, kuriame nurodoma, kad A. K. nei Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nei areštinėje neatlikinėjo jam paskirtos 60 parų arešto bausmės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus duomenis, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai prie savo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos bausmės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., visiško bausmių sudėjimo būdu pridėjo 2004 m. gegužės 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 60 parų arešto bausmę. Be to, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas pridėjo tik dalį minėtos bausmės, t.y. 24 paras, kadangi 2004 m. gegužės 25 d. Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. į 60 parų arešto bausmę buvo įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas – 36 paros.

Nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kurią A. K. teigimu, jis taip pat buvo beveik visą atlikęs. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos A. K. dėl įvykdyto P. K. nužudymo buvo suimtas 2004 m. rugsėjo 6 d. (t.3, b.l. 11). Ir visą laiką iki pat Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio šioje byloje priėmimo, t.y. iki 2005 m. gruodžio 9 d. buvo suimtas. Šis laikotarpis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo įskaitytas į jam paskirtą bausmės laiką. Taigi, 2005 m. kovo 17 d. Plungės rajono apylinkės teismo paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 10 mėnesiui A. K. neatliko, kadangi, kaip minėta, priėmus šį Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį, A. K. ne atlikinėjo šiuo nuosprendžiu paskirtą jam bausmę, bet buvo kalinamas dėl to, kad kitoje byloje, t.y. byloje dėl P. K. nužudymo, jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Taigi, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę 10 mėnesių.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teistumas A. K. yra neišnykęs tik už 2 nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas 2004 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (pagal BK 180 str. 1 d.) ir 2005 m. kovo 17 d. nuosprendžiu (pagal BK 180 str. 1 d.). Tam, kad teismas galėtų svarstyti galimybę pripažinti asmenį pavojingu recidivystu, turi būti nustatytos BK 27 str. 2 d. 1 - 4 punktuose įtvirtintos alternatyvios sąlygos. Pirmosios instancijos teismas A. K. pripažino pavojingu recidyvistu vadovaudamasis BK 27 str. 2 d. 2 p., t.y. už tai, kad jis būdamas recidyvistu, padarė naują labai sunkų nusikaltimą (BK 129 str. 2 d. 9 p.). Taigi, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šiuo atveju yra visi pavojingą nusikaltimų recidyvą apibūdinantys požymiai, numatyti BK 27 str. 2 d. 2 p. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad padarytų nusikalstamų veikų pripažinimas pavojingu nusikaltimų recidyvu savaime nesuponuoja teisinio jį padariusio asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu. Esant tokiam pagrindui, teismas kiekvieną kartą sprendžia ir turi teisę (bet ne pareigą) asmenį pripažinti (ar nepripažinti) pavojingu recidyvistu. Teismas, spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, vadovaujantis BK 27 str. 3 d., privalo atsižvelgti į kaltininko asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo stadiją, dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Kadangi asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu yra teismo teisė, bet ne pareiga, toks sprendimas apkaltinamajame nuosprendyje už paskutinį nusikaltimą turi būti išsamiai motyvuotas, nurodant kokios aukščiau minėtos teismo nustatytos aplinkybės lėmė tokį sprendimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad A. K. pripažįsta pavojingu recidyvistu, šio savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Nuosprendžio aprošomojoje dalyje nurodomi tik A. K. skiriamos bausmės rūšį ir dydį nulėmę motyvai ir aplinkybės, į kurias pagal BK 54 str. skirdamas bausmę privalo atsižvelgti teismas. Todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas A. K. pripažino pavojingu recedyvistu nepagrįstai. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl A. K. pripažinimo pavojingu recidyvistu pagrįstumo taip pat atsižvelgia ir į tai, kad šiuo atveju nusikaltimų recidyvą sudaro du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, už kuriuos A. K. nuteistas 2004 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2005 m. kovo 17 d. nuosprendžiu. A. K. skirtos bausmės - pirmuoju atveju - areštas 60 parų, antruoju – laisvės atėmimas 10 mėnesių, parodo, jog nuosprendžius priėmę teismai A. K. padarytas veikas ir jo asmenybę vertino, kaip mažiau pavojingus visuomenei, kadangi skyrė gan švelnes bausmes. Be to, nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad A. K. teistas 5 kartus, tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teistumas A. K. yra neišnykęs tik už minėtus du apysunkius nusikaltimus. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas A. K. pavojingu recidyvistu pripažino nepagrįstai, todėl ši aplinkybė šalintina iš apkaltinamojo nuosprendžio.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apygardos teismas, skirdamas A.K bausmę, BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl A. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo prašymo skirti A. K. švelnesnę bausmę.

Apelianto M. S. skundo argumentai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta neišsamiai, kadangi nenustatyta kas konkrečiai sudavė mirtinus smūgius P.K., yra nepagrįsti. Apeliantas skunde nurodo, jog jo P.K. į peties ir ausies sritis suduoti smūgiai nukentėjusiojo mirčiai įtakos neturėjo, nes jis mirė nuo širdies plyšimo. Šiuos apelianto teiginius, atsižvelgdama į anksčiau jo duotus parodymus bei kitus byloje surinktus duomenis, apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertina, kaip M. S. gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą bei, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtas įrodymais, padarė pagrįstą išvadą dėl M. S. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 9 p. M. S. , kaip ir A. K. kaltė nužudžius P.K. įrodyta byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų visetu: liudytojo V. Š. parodymais, paties M. S. parodymais, o taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, kitais bylos duomenimis. Kaip minėta aukščiau, K. Š. parodė, jog nukentėjusiajam po A. K. smūgio į veidą pargriuvus, jį spardė abu nuteistieji (t. 1, b.l. 102). M. S. koja keletą kartų spyrė P. K. į šoną (t.1, b.l. 109; t. 4, b.l. 34, 41). Tai patvirtino ir pats M.S. Apklausiamas įtariamuoju jis parodė, kad pamatęs, jog ant grindų gulintį P.K. spardo A. K. , jis taip pat priėjo ir spyrė vieną kartą koja į galvą ir 2-3 kartus į šoną. Kodėl tai daręs, jis paaiškinti negalėjo (t. 3, b.l. 149-150).

Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 16/05 01) nustatyta, kad ant M. S. dešiniojo bato bei jo kelnių yra P. K. kraujo su 99,9999999 % tikimybe (t. 1, b. l. 79-88 ).

Teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. M 800/04 (03) nustatyta, kad P. K. mirė dėl širdies plyšimo kairės ausytės sienelėje, stipriai sumušus krūtinės ląstą, kas sukėlė kraujo sankaupą širdiplėvės ertmėje ir širdies tamponadą. Tiek A. K. (t.3, b.l. 82), tiek ir M. S. (t. 3, b.l. 149-150) parodė, kad P. K. ant grindų gulėjo nugara. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, abu nuteistieji, be kitų kūno vietų, P. K. spardė ir į šonus, darytina išvada, kad būtent nuo šių A. K. ir M. S. smūgių kojomis P. K. ir buvo padaryti krūtinės ląstos sužalojimai, kurių visuma, sukėlusi širdies plyšimą kairės ausytės sienelėje ir kraujo sankaupą širdiplėvės ertmėje bei širdies tamponadą, ir buvo P. K. mirties priežastimi.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2004 m. bir­že­lio 18 d. nu­ta­ri­mo Nr. 46 „Dėl teis­mų prak­ti­kos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 p. teismams išaišinta, kad jei smur­tą prieš nukentė­ju­sį­jį nau­do­jo ke­li as­me­nys ir šis mi­rė nuo pa­da­ry­tų su­ža­lo­ji­mų vi­su­mos, tai pa­gal BK 129 straips­nį at­sa­ko vi­si kū­no su­ža­lo­ji­mus pa­da­rę as­me­nys.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apygardos teismas, skirdamas M. S. bausmę, BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl M. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio.

Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti M. S. skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. , remiantis BK 27 str. 2 d. 2 p. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.