- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2SA-52-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05355-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. M. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V. ir G. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
pareiškėja A. M. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama panaikinti antstolio R. V. 2011 m. kovo 25 d. patvarkymą, priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. N2-12872-235/2009 priteisė iš A. M. nepilnametės G. M. išlaikymui 200 Lt, mokant periodiniais kasmėnesiniais mokėjimais iki dukters pilnametystės. 2010 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-16192-235/2010 nuo 2010 m. liepos 12 d. periodinio kasmėnesinio mokėjimo dydis padidintas iki 400 Lt. Pareiškėja nurodė, kad teismo sprendimą vykdė geranoriškai, tačiau G. M. 2011 m. vasario 2 d. pateikė antstoliui R. V. vykdomąjį raštą dėl periodinių mokėjimų išieškojimo. Civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas antstolio vykdomas sprendimas, pareiškėja yra pateikusi mokėjimų kvitus. Antstolis 2011 m. vasario 4 d. patvarkymu priėmė vykdyti G. M. pateiktą vykdomąjį dokumentą. Pareiškėja buvo informuota, kad ji yra skolinga 1170,16 Lt, todėl 2011 m. kovo 25 d. patvarkymu antstolis išieškojimą nukreipė į pareiškėjos darbo užmokestį. Pareiškėja mano, kad antstolis nesiėmė visų priemonių siekiant nustatyti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, nustatydamas išieškotiną sumą (išlaikymo įsiskolinimą), vadovavosi tik O. M. pateikta informacija. Anot pareiškėjos, antstoliui be pagrindo išsiuntus vykdomąjį dokumentą į pareiškėjos darbovietę, nukentėjo jos reputacija, pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Be to, skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas, nes jį pasirašė antstolio padėjėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas. CPK 606 str. 4 d. nustato, kad pagal teismo sprendimą išieškant periodines išmokas vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos. Vadovaujantis šia teisės norma, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą G. M. iš A. M. teismas pripažino tęstine jos prievole mokėti dukrai išlaikymą. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad sumokėjo visą sumą, kurią turėtų sumokėti dukrai iki kol ji baigs vidurinę mokyklą, todėl pripažino jos prievolę teikti dukrai išlaikymą nepasibaigusia ir tai, kad išieškotoja turėjo teisę pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pateikti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo antstoliui, o antstolis priimti tokį vykdomąjį raštą vykdyti. Teismo vertinimu, neturi reikšmės aplinkybė, ar pateikiant vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui, buvo skola, ar ne, nes, kaip nurodyta aukščiau, prievolė mokėti išlaikymą egzistuoja iki dukra mokysis vidurinėje mokykloje, o tai yra pagrindas išvadai, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Be to, nustatyta, kad vykdomojoje byloje buvo susidaręs įsiskolinimas. Teismas taip pat vadovavosi Antstolių įstatymo 30 str. 1 d. ir nustė, kad antstolio padėjėjui buvo suteikta teisė antstolio vardu surašyti patvarkymą areštuoti pinigines lėšas. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas pripažino, kad skundžiamas patvarkymas, pasirašytas antstolės padėjėjos, yra teisėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja A. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
1. Nepagrįstai teismas pripažino patvarkymą, pasirašytą antstolio padėjėjos, teisėtu, nes įgaliojimo padėjėjai nėra nei civilnėje, nei vykdymo byloje. Be to, Antstolių įstatymo 30 str. 1 d. nenumato teisės antstolio padėjėjui pasirašyti patvarkymo dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkymą pasirašyti gali išskirtinai tik antstolis.
2. Patvarkymas be motyvų, kas neatitinka CPK 613 str. reikalavimų. Be to, antstolis nepagrįstai išieškojimą nukreipė ne į jos sąskaitose esančias lėšas, o į darbo užmokestį, tuo pažeisdamas CPK 664 str. reikalavimus ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio nuostatas.
3. Pareiškėja vykdė įpareigojimus mokėti geranoriškai, todėl pagrindo vykdomajam dokumentui priimti nebuvo.
4. Dėl antstolio veiksmų pareiškėja patyrė materialinių išlaidų, susijusių su teisinėmis paslaugomis. Be to, antstolis skundžiamą pertvarkymą pats panaikino ir pripažino byloje nelikus ginčo dalyko, todėl procesas prarado prasmę, byla turėjo būti nutraukta arba skundas paliktas nenagrinėtu.
Atsiliepimas
Antstolis R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 gegužės 6 d. nutartį nepakeistą.
1. Antstolių įstatymo 30 str. 1d nustato, kad antstolio padejėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus ir teikti šio įstatymo 21 str. 2 d. nurodytas paslaugas.
2. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, rėmėsi išieškotojos G. M. raštu pateiktais duomenimis, kad nuo 2010-07-12 iki 2011-02-02 A. M. jai yra sumokėjusi 1500 Lt išlaikymo.
3. Remiantis LR CPK 663 str. 2 d. iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų tiesiogiai išieškomos periodinės išmokos. Siekiant apsaugoti išieškotojo interesus, antstolis gali išieškoti pinigus iš periodinių išmokų ar darbo užmokesčio.
4. Išieškojimo suma buvo apskaičiuota remiantis išieškotojos G. M. ir skolininkės A. M. pateiktais klaidingais duomenimis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
1. Teigia, jog antstolio padedėja neviršijo savo įgaliojimų. Be to, pati pareiškėja nereikalavo antstolio padėjėjos įgaliojimus patvirtinančio dokumento.
2. Pareiškėja mokėdama išlaikymą dukrai periodinių išmokų neindeksavo, tuo pažeisdamas CK 3.208 str. Nuostatas.
3. G. M. mokosi dvyliktoje klasėje, todėl savimi pasirūpinti negali, nes tai yra labai atsakingas ruošimosi egzaminams laikotarpis, o pareiškėja piktybiškai vengia mokėti periodines išmokas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ginčas byloje kilęs dėl antstolio veiksmų teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjo galiojant 2002 m. CPK redakcijai, t. y. iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, todėl apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios antstolių veiksmų apskundimo bei vykdymo veiksmų atlikimo klausimus.
Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus ir nutartis privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, taip pat privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau realiai įvykdytas bei tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Atmestinas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalis bei CPK 733 straipsnio 6 dalis nenumato teisės antstolio padėjėjui pasirašyti patvarkymo dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, o patvarkymo pasirašymas yra išskirtinai tik antstolio teisė. CPK 733 straipsnio 6 dalis nustato, kad patvarkymą pasirašo antstolis, nurodydamas savo vardą ir pavardę. Antstolių įstatymo 30 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolio padėjėjo teises ir pareigas, numatyta, kad antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Sistemiškai aiškinant minėtas įstatymų nuostatas darytina išvada, kad surašyti bei pasirašyti patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nėra išimtinai tik antstolio teisė, šiuos veiksmus gali atlikti ir antstolio padėjėjas, esant rašytiniam antstolio įgaliojimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog nei vykdomojoje, nei apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje antstolio rašytinio įgaliojimo padėjėjai nebuvo. Tačiau vien ši aplinkybė ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties nedaro neteisėta, nes antstolio R. V. pateiktas 2009-12-22 įgaliojimas Nr.128-05 patvirtina, kad antstolio padėjėjai E. Z., sutinkamai su Antstolių įstatymo 30 straipsnio nuostatomis, nuo 2009-12-22 suteikta teisė antstolio R. V. vardu perduoti ir įteikti dokumentus, atlikti procesinius veiksmus, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą (b.l. 76). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolio padėjėja, turėdama rašytinį antstolio R. V. įgaliojimą ir veikdama jo vardu, kaip tai numatyta specialiame antstolių ir antstolių padėjėjų veiklą reglamentuojančiame įstatyme, turėjo teisę vykdomojoje byloje Nr.0128/11/07540 priimti skundžiamą 2011-03-25 patvarkymą Nr.0128/11/07540 dėl išieškojimo iš skolininkės pajamų ir juos pasirašyti. Dėl nurodytų aplinkybių atskirojo skundo argumentai, kad patvarkymas pasirašytas asmens, neturinčio teisės šiuos veiksmus atlikti, atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentą, jog antstolio patvarkymas be motyvų, kas neatitinka CPK 613 str. reikalavimų. 2011 m. kovo 25 d. patvarkyme nurodyta, jog siunčiamas vykdyti 2011-01-26 vykdomasis dokumentas Nr.N2-16192-235/2010, išduotas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininkės išieškotojai, nurodant įsiskolinimo sumą. Todėl nėra pagrindo tvirtinimui, jog minėtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo yra nepakankamai motyvuotas.
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog antstolis nepagrįstai išieškojimą nukreipė ne į pareiškėjos sąskaitose esančias lėšas, o į darbo užmokestį, tuo pažeisdamas CPK 664 straipsnio reikalavimus ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio nuostatas. CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, o minėto straipsnio 2 dalis numato, jog antrąja eile išieškoma iš skolinkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Todėl, vadovaujantis minėta teisės norma, antstolis išieškojimą turėjo teisę nukreipti pasirinktinai į skolininkės sąskaitose esančias lėšas ar į darbo užmokestį. Antstolių įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja antstolių veiklos principus ir numato, jog antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastaroji teisės norma taip pat nepagrindžia aplinkybės, jog antstolis pirmiau išieškojimą turėjo nukreipti į skolininkės sąskaitose esančias lėšas, o ne į darbo užmokestį. Dėl nurodytų aplinkybių minėti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, priimdamas 2011-03-25 patvarkymą Nr.0128/11/07540 dėl išieškojimo iš skolininkės pajamų antstolis rėmėsi skolininkės dukros, kurios naudai vykdomas išieškojimas, pateiktais duomenimis bei pačios skolininkės pateiktais mokėjimo nurodymais. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2010-07-12 iki 2011-02-01 skolininkė (pareiškėja) G. M. turėjo pervesti 2750,16 Lt sumą (vykdomosios bylos 23 p.). Skolininkė pateikė antstoliui keturis mokėjimo nurodymus: 2011-02-02, 2010-12-31, 2010-12-15 bei 2010-11-30, kurie patvirtina 1900 Lt sumos pervedimo faktą. Nors vėliau tiek skolininkė, tiek išieškotoja tikslino neišmokėtos skolos sumas, tačiau, teismo vertinimu, pati skolininkė turėjo būti aktyvesnė gindama savo interesus bei pateikti tikslius ir išsamius duomenis. Esant minėtoms aplinkybėms antstolis pagrįstai vadovavosi skolininkės pateiktais duomenimis ir turėjo pagrindą manyti esant įsiskolinimą bei užvesti bylą dėl išlaikymo išieškojimo. Todėl konstatuotina, jog antstolis vykdydamas išieškojimą iš skolininkės pagal išieškotojos G. M. prašymą esminių pažeidimų nepadarė, jo veiksmai pripažintini teisėtais ir atitinkančiais CPK reikalavimus.
Dėl aptartų aplinkybių darytina išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 gegužės 6 d. nutartis priimta tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarties naikinimui ar pakeitimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.