- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- eII-1596-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01667-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- D. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. 21.10 val., (duomenys neskelbtini), D. P. paliko transporto priemonę „MERCEDES-BENZ“ v. n. (duomenys neskelbtini) stovėti vietoje, pažymėtoje sėdinčio asmens su negalia vežimėlyje simboliu, kurioje gali sustoti arba stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele. Tuo D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 ir 150.16 punktus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2¹ dalyje.
Vadovaujantis ANK 417 straipsnio 2¹ dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo D. P. buvo paskirta administracinė nuobauda – 120 Eur bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti priimtą nutarimą dėl administracinio nusižengimo ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą.
Skunde pažymima, kad pareiškėjas stovėjo transporto priemonei neįgaliesiems skirtoje vietoje, turėdamas galiojantį neįgaliojo pažymėjimą, kuris buvo paliktas matomoje vietoje ant priekinio stiklo vairuotojo puses kampe. Kortelė galioja visam laikui, nes jo neįgalumas nustatytas dėl (duomenys neskelbtini). Institucija pateikė nuotrauką, kurioje dėl fotografavimo kampo nesimato kortelės, tačiau tai nereiškia kas jos nebuvo. Jo teisė naudotis neįgaliesiems skirtomis vietomis yra pagrįsta galiojančiais dokumentais kuriuos jau pateikė.
Pagal Kelių eismo taisyklių 149 punktą, neįgaliųjų transporto priemonės arba transporto priemones, pažymėtos neįgaliojo ženklu (kortele), turi teisę stovėti neįgaliesiems skirtose vietose. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį, atsakomybė taikoma tik tuo atveju, jei transporto priemonė stovėjo be leidžiančio ženklo arba korteles. Kadangi pareiškėjas turėjo ir buvo aiškiai palikęs kortele, objektyvios nusižengimo sudėties nėra. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, sprendimai turi būti pagrįsti faktiniais duomenimis, o ne nepakankamais ar ne objektyviais įrodymais.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime nurodyta, kad byloje esantys fotofiksacijos vaizdai aiškiai patvirtina, kad transporto priemonė stovėjo neįgaliesiems skirtoje vietoje, tačiau nei skiriamojo ženklo „Asmuo su negalia“, nei neįgaliųjų automobilių statymo kortelės matomoje vietoje nebuvo. Pareiškėjas nenurodė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl kortelės buvimo. Nustatyta, kad Pareiškėjas sustojo ir paliko stovėti automobilį „Mercedes-Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) vietoje pažymėtoje kelio ženklu „Neįgaliesiems“. Byloje nustatytos iš esmės neginčijamos aplinkybės, jog šis automobilis nebuvo pažymėtas neįgalių asmenų automobilių statymo kortele ar skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, ir ši aplinkybė byloje nėra ginčijama. Todėl šios aplinkybės neabejotinai pagrindžia, kad Pareiškėjo veiksmai teisingai įvertinti kaip atitinkantys ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Kelių eismo taisyklės nenumato neįgalaus vairuotojo pareigos pažymėti vairuojamą transporto priemonę skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ar padėti neįgaliųjų statymo kortelę matomoje vietoje. Tai yra paties vairuotojo teisė ir diskrecija, suteikianti galimybę pasinaudoti KET numatytomis lengvatomis (stovėjimu draudžiamo ženklo galiojimo zonoje, įvažiavimu į riboto eismo zonas ir pan.). Tačiau vairuotojas, nepažymėjęs transporto priemonės šiais ženklais, netenka teisės į minėtas lengvatas ir atsako bendra tvarka. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jis turėjo neįgaliojo pažymėjimą, neturi teisinės reikšmės, nes KET nustato ne asmens statuso, o transporto priemonės pažymėjimo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nebuvo pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ar neįgalių asmenų statymo kortele, o pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą. Pragyveno ten metus, baudos prasidėjo nuo pat įsikraustymo, vietų kur pastatyti automobilį nėra. Ten yra (duomenys neskelbtini), žmonės nori tvarkos, jis buvo atsikraustęs iš kito rajono, teko išmokti, kad parkuotųsi taip kaip žmonės nori. Buvo daug baudų, bendravo su draugais pareigūnais. Jam pranešė, kad yra žmogus, kuris skundžia visus. Yra neįgalus, tačiau tuo nepiktnaudžiauja, nestato ten visada tik išskirtiniais atvejais, kai atvažiuoja ir vietų nėra, o laisvos vietos yra labai toli nuo namų. Jeigu yra neįgaliojo vieta ten pasistato ir padeda kortelę matomoje vietoje. Jam buvo visi (duomenys neskelbtini), išimti ir per naują sudėti, buvo nepavykusi operacija, prasidėjo (duomenys neskelbtini), vėl operavo. Paleido iš ligoninės pradėjo (duomenys neskelbtini) ir pradėjo (duomenys neskelbtini). Susirgo (duomenys neskelbtini), kol laukė operacijos (duomenys neskelbtini), ištiko (duomenys neskelbtini) ir buvo atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos. Kariuomenėje sužinojo, jog jo (duomenys neskelbtini) yra nepilnas, tai buvo nepavykusios operacijos pasekmė. Jis turėjo asmens su negalia pažymėjimą. Neturi, nesidarė transporto priemonės neįgaliojo statymo kortelės. Buvo padėtas pažymėjimas. Galėtų kreiptis dėl neįgaliojo statymo kortelės išdavimo, nes jam negalima šalti ir kilnoti daugiau nei 15 kg. Žino, jog gal ir neteisingai daro, tačiau daugiau tuo nebepiktnaudžiaus, daugiau nebestatys ten. Nenori darytis kortelės, kadangi yra (duomenys neskelbtini) vyras ir nenori reklamuotis, jog yra neįgalus.
IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu nutarimu D. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2¹ dalį už tai, kad jis paliko transporto priemonę „MERCEDES-BENZ“ v. n. (duomenys neskelbtini) stovėti vietoje, pažymėtoje sėdinčio asmens su negalia vežimėlyje simboliu, kurioje gali sustoti arba stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele.
D. P. skunde nesutiko padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje, kadangi pasak pareiškėjo, jis automobilį pasistatė turėdamas galiojantį neįgaliojo pažymėjimą, kuris buvo paliktas matomoje vietoje ant priekinio stiklo vairuotojo puses kampe. Institucija pateikė nuotrauką, kurioje dėl fotografavimo kampo nesimato kortelės, tačiau tai nereiškia kad jos nebuvo. Pasak pareiškėjo KET 149 punktas numato, kad neįgaliųjų transporto priemonės arba transporto priemones, pažymėtos neįgaliojo ženklu (kortele), turi teisę stovėti neįgaliesiems skirtose vietose. Kadangi pareiškėjas turėjo ir buvo aiškiai palikęs kortele, objektyvios nusižengimo sudėties nėra. Visgi teismas su šiais skundo motyvais nesutinka.
Teismo posėdžio metu nustatyta, jog pareiškėjo skunde cituojamas KET 149 punktas reglamentuoja palikimo stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje ir šis punktas visiškai nėra susijęs su teisiniu reguliavimu automobilių stovėjimo neįgaliesiems skirtose vietose. Su šiuo skunde minimu teisinio reglamentavimo neatitikimu sutiko ir pats pareiškėjas nurodydamas, jog rašydamas skundą naudojosi dirbtiniu intelektu, todėl teismas papildomai dėl šios aplinkybės nepasisako.
ANK 417 straipsnio 2¹ dalis numato administracinę atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose.
KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 1 priedo 846 punkte numatytas kelio ženklas „Asmenys su negalia“, kuris nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik KET nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. KET 150.16 punkte numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai kad, pažeisdamas KET 8 ir 150.16 punktų reikalavimus, jo vairuojama transporto priemonė nebuvo pažymėta priekyje ir gale kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais (asmuo su negalia) su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo (asmuo su negalia) simboliu arba asmenų su negalia automobilių statymo kortele, kai automobilis buvo statomas neįgaliesiems skirtoje parkavimo vietoje.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog jis pasistatęs automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje automobilyje prie lango vairuotojo pusės paliko asmens su negalia pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog D. P. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Institucijos pateiktoje nuotraukoje pavadinimu „420250812_211023.jpg“ matyti (spalvotoje nuotraukoje pro automobilio galinį stiklą matosi, kad prie vairo kolonėlės yra padėtas baltos spalvos daiktas, panašus į kortelę), jog daiktas panašus į neįgaliojo pažymėjimą yra paliktas prie vairuotojo pusės priekinio lango. Visgi teismas pažymi, jog galiojantis teisinis reguliavimas imperatyviai numato, jog pagal KET 150.16 punktą sustoti ir stovėti draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Nagrinėjamu atveju D. P. turimas pažymėjimas nėra priskiriamas skiriamajam ženklui „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelei. Todėl aplinkybė, kad jis prie automobilio vairo buvo palikęs neįgaliojo pažymėjimą, nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo ir neturi reikšmingos įtakos sprendžiant dėl jo atsakomybės.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis neturi asmens su negalia automobilio statymo kortelės. Pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, asmuo su negalia yra asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis. Asmens neįgalumo lygio nustatymas yra speciali procedūra, reguliuojama minėto įstatymo IV skyriaus nuostatomis bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 „Dėl Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašas. Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22 straipsnis nustato, kokie asmenys turi teisę gauti asmens su negalia automobilio statymo kortelę – 1) asmenys, kuriems nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; 2) asmenys, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis; 3) asmenys, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis; 4) asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų dalyvumo lygis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvąjį automobilį, ir dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: vežimėliu, skirtu asmeniui su negalia, ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne ar kita vaikščiojimui palengvinti skirta priemone). Asmens su negalia automobilio statymo kortelės formą tvirtina ir šios kortelės pagaminimą ir išdavimą organizuoja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra įgijęs asmens su negalia statusą, tačiau nebuvo kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimo, suteikiančio teisę statyti transporto priemonę specialiai tam pažymėtose vietose. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal jo turimas sveikatos problemas ir taikomus apribojimus galėtų būti išduota asmens su negalia automobilio statymo kortelė, visgi pats pareiškėjas nesikreipia dėl šios kortelės išdavimo, kadangi yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir nenorėtų viešinti aplinkybių, jog yra neįgalus.
Teismas pažymi, kad KET yra imperatyvios ir nustato visiems kelių eisme dalyvaujantiems asmenims privalomos saugaus elgesio dalyvaujant eisme taisykles. Šių taisyklių taikymas ir galiojimas nepriklauso ir negali priklausyti nuo subjektyvaus ir individualaus šių taisyklių interpretavimo. Lygiai taip pat ir asmens su negalia statusas yra specialusis, teisės aktais reglamentuotas statusas, su iš to sekančiomis teisėmis ir pareigomis. Teismas sprendžia, jog nagrinėjau atveju D. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 417 straipsnio 2¹ dalyje teisėtai ir pagrįstai, todėl nutarimo naikinti dėl skunde nurodomų motyvų nėra teisinio pagrindo.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo asmenybę charakterizuoti kaip itin teigiamą, kadangi Administracinių nusižengimų registro duomenimis D. P. ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiuo atveju, nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas ir paskirta bauda – lygi sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkiui (120 Eur).
Įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę, skundžiamu nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje, padarymą D. P. paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga padarytam nusižengimui, tuo pačiu, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. P. skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.