Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. M., jos atstovui advokatui G. B., atsakovui A. M., jo atstovui advokatui M. S., išvadą byloje teikiančios Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Brigitai Gaižauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atsakovui A. M. ir atsakovo A. M. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ieškovei S. M., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-05-10 teisme gautas atsakovo A. M. priešieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Šakių savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje tarp jo ir S. M. buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. 32. Jiems būnant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. M., o (duomenys neskelbtini) dukra A. M.. Nurodė, kad 2016 m. kovo mėnesį, jis paėmė E. M. ir A. M. bei savo lyginamuosius pavyzdžius ir nusiuntė juos UAB „Purepro LT“ atlikti DNR tyrimą. 2016 m. kovo 18 d. gavau tyrimo rezultatus. Juose buvo pateikta kategoriška išvada, kad jis nėra A. M., biologinis tėvas, nes nesutampa jų genetiniai žymenys. Kadangi minėto tyrimo rezultatai neturi įrodomosios galios teisme, 2016 m. balandžio 25 d., kartu su atsakove ir E. M. bei A. M. nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją, kur buvo paimti jo, atsakovės, E. M. bei A. M. lyginamieji pavyzdžiai DNR tyrimui atlikti. 2016-05-06 Specialisto išvadoje Nr. S-m 11/2016(01) taip pat kategoriškai nurodyta, kad jis nėra A. M. biologinis tėvas. CK 3.149 str. l d. nurodyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 str. 1 d. nurodytas, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.151 str. 1 d. nurodyta pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko tėvas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo nuginčyti tėvystę ir pripažinti negaliojančiu Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014 m. kovo 17 d. įrašą Nr. 68 dalyje, kurioje nurodyta, kad jis yra A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad S. M. ir A. M. turi dvi nepilnametes dukras: E. M., gimusią 2012-08-14 ir A. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovė kartu su nepilnametėmis dukromis gyvena nuomojamame bute, adresu: V. Kudirkos g. 70-33, Šakių m. Moteris nurodė, kad buto savininkė yra G. B., už nuomą mokėti reikia 60 Eur. Ji teigė, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2015 m. spalio mėnesio. Tėvas aplanko, bendrauja su dukromis, tačiau išlaikymą teikia nepakankamą: kartais duoda po 10-20 Eur. Moteris teigė, kad vyras gauna tėvystės pašalpą, tačiau dukroms tų pinigėlių neskiria. Atsakovas gyvena kartu su tėvais adresu: Giedručių k., Šakių sen., Šakių r. sav. Vyras nurodė, kad rūpinasi savo dukromis ir teikia joms išlaikymą. Jis teigė, kad sutinka iš dalies su ieškiniu ir papildomai teiks teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo. Jis nurodė, kad gali teikti išlaikymą po 120 Eur. Vyras dirba UAB „Dojus agro“ - techniku, jo mėnesio darbo užmokestis yra apie 650 Eur. Taip pat vyras gauna tėvystės pašalpą 435,85 Eur. Abu sutuoktiniai nurodė, kad šią bylą galima išspręsti taikiai. Taigi, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad abu tėvai turi pareigą vienodai rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, E. ir A. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, kadangi yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, motina rūpinasi mergaitėmis, tam neprieštarauja ir tėvas. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, atitinkamai išlieka tėvo teisė maksimaliai bendrauti su dukromis, jei tai neprieštarauja vaikų interesams. Iš tėvo priteistinas išlaikymas vaikų naudai, proporcingai vertinant vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius gavęs duomenis, kad A. M. nėra A. M. tėvas, nurodė, kad nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti kokie santykiai yra susiklostę tarp dukros ir tėvo, kokie jų ryšiai, reikšmė ir perspektyvos. A. M. šiuo metu yra du metai, atsakovas mergaitės nebelanko, ryšių nepalaiko ir nori nuginčyti tėvystę. Motinos teigimu, mergaitė A. prisimena A. M., tik tuomet kai pati ieškovė užsimena apie tėtį, tačiau pati mergaitė tėčio nepageidauja matyti, taip pat ieškovė nurodė kitą asmenį, kurį įvardija tikruoju A. tėvu. Atsižvelgiant į visas byloje išdėstytas aplinkybes ir vaiko teisę žinoti kas yra tikrieji jo tėvai, skyrius neprieštarauja dėl pareikšto priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės S. M. ir atsakovo A. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (pagrindas: Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2012-05-19 išduotas santuokos liudijimas, įrašo Nr. 32). Santuokos metu jiems gimė dvi dukros: E. M., gim. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2012-11-06 išduotas gimimo liudijimas, įrašo Nr. 204) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-03-17 išduotas gimimo liudijimas, įrašo Nr. 68).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (Lietuvos Respublikos CK 3.142 str., 3.146 – 3.148 str., 3.150 str.).

Teismas vadovaudamasis Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, Nr. S-m 11/2016(01), kurioje nustatyta, kad A. M. nėra A. M. tėvas, ieškovės S. M. parodymais, kad tikrasis dukros A. M. tėvas yra kitas asmuo, kuris pripažįsta tėvystę, atsakovo A. M. parodymais, kad su A. M. šiuo metu bendrauja tik dalykiškai ir nors ji jį vadina tėčiu, tačiau artimo bendravimo tarp jų nėra, taip pat vadovaujantis Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir nuomone dėl tėvystės nuginčijimo bei byloje esančiais kitais įrodymais, priešieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas visiškai ir pripažintina, kad atsakovas A. M. nėra A. M., gim. 2014-03-11, biologinis tėvas bei naikintini 2014-03-17 Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje išduotame gimimo liudijime AA Nr. 950952, akto įrašo Nr. 68, įrašyti duomenys apie A. M. tėvą.

Atsižvelgiant į tai, jog pripažintina, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nėra A. M., dukra, ieškinys dalyje dėl A. M. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo iš atsakovo A. M., atmestinas.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo

Teismas, vadovaudamasis ieškovės, atsakovo bei Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus paaiškinimais, kad nepilnametė E. M. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jos namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir vystytis, atsakovui neprieštaraujant ir sutinkant, teismas sprendžia, jog nepilnametės E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieškove S. M., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Šioje byloje ieškovė ir atsakovas tarpusavio nuolaidų būdų susitarė, kad atsakovas teiks materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Laikytina, jog prašomas priteisti 120 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti nepilnametės E. M. poreikius, todėl iš atsakovo A. M. priteistinas 120 Eur dydžio išlaikymas dukrai E. M. iki jos pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė S. M..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (pagrindas: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-11-17 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. TP-2-(2.2)-15-T-4171-4790), į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priešieškiniu neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų bei nepateikė teismui įrodymų apie jo patirtas išlaidas, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str., 271 str., 282 str. 2 d. 1 p., 387 - 389 str., 392 str., 394 - 399 str., Lietuvos Respublikos CK 3.146 - 3.148 str., 3.149-3.153 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tekinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra ieškovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime, akto įrašo Nr. 68 (gimimo liudijimas AA Nr. 950952, išduotas 2014-03-17 Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje) nurodytus duomenis apie vaiko tėvą.

Nustatyti E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2016 m. sausio 26 d.) iki vaiko pilnametystės.

Ieškovę S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti dukros E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas, po sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui sprendimo nuorašą vykdymui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.