Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorams Auksei Lipkevičienei, Vytautui Gataveckui, kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiesiems D. M., I. M., jų atstovams advokatams Ingridai Maldeikienei, Redvitai Mocevičienei, civilinei atsakovei V. B., VTAT atstovams Svetlanai Čumačenko, Sigitai Padrėzienei, M. Kapočiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-06-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai per 4 mėnesius išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. tyčia nužudė E. M., o būtent: 2014-08-17 apie 14.40 val., jis šalia adr. (duomenys neskelbtini) esančio namo, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. M. metu, tyčia ne mažiau kaip septynis kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą, krūtinę, nugarą, kairę ranką, tuo padarė aklas durtines pjautines žaizdas kairio žasto išoriniame paviršiuje, užpakaliniame paviršiuje ir nugaros kairėje, pjautinę žaizdą kairio žasto priekiniame-vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje, durtinę pjautinę žaizdą pilvo priekinėje sienoje su kepenų pažeidimu, kiaurymines durtines pjautines žaizdas krūtinės kairiame šone ir nugaroje su kairio plaučio ir širdies pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, šoku dėl nukraujavimo, nuo ko E. M. (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) klinikose mirė, t. y. nužudė E. M. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. )

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino, tačiau parodymus duoti atsisakė nurodydamas, kad nebepamena įvykio aplinkybių.

Iš teismo posėdyje pagarsintų ( LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka ) jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog dėl jam pareikšto įtarimo gali paaiškinti, kad 2014-08-17 apie antrą trečią valandą tame tarpe, susitiko su B. E. prie E. M. namo. Adreso net neįsivaizduoja, (duomenys neskelbtini) rajone. Su E. B. nebuvo susitarę susitikti iš anksto. E. ėjo susitikti su E. M. ir jis ėjo. B. su M. buvo susitarę susitikti, B. M. paskambino. Išėjus E. į kiemą visi šnekėjosi t. y. jis, M. ir B.. Jie ir kalbėjosi ir ginčijosi. Neatsimena kas pirmas pradėjo pokalbį. Ginčijosi jie t. y. M. ir B.. Kažkas paskambino B., B. nuėjo telefonu pašnekėti. Kur nuėjo, nežino. M. čiupo jį už striukės, dviem rankomis. Kodėl M. jį čiupo, nežino. Pokalbio tarp M. ir jo, nuėjus B. kalbėti telefonu, nebuvo. Tada jis išsitraukė peilį ir pradėjo badyti. Badė dešine ranka, kiek kartų, neįsivaizduoja. Į kurias kūno vietas pataikė – nematė. Pats smūgių negavo. Jis išsigando M., dėl to taip pasielgė. M. rėkė „Gaidy, užmušiu aš tave“. Išgirdęs šitą frazę jis pradėjo bėgti. Kur buvo B. tuo metu nematė. Nubėgo per takelį, negali paaiškinti į kurią pusę. Įvykis buvo dienos metu. Su E. M. ėjo susitikti nes seni pažįstami. Buvo apsirengęs džinsais, bateliais, maikute, striuke. Prieš tai jis su E. M. susipykę nebuvo. Jų su E. M. santykiai tarpusavio buvo jokie. Jis išsigando M., nes pastarasis jį griebė. Apie ką vyko pokalbis prieš jį subadant, neatsimena. Jis atėjo į policiją prisipažinti pats, į Žaliakalnio policijos komisariatą. Pabėgo iš įvykio, nes išsigando visko. Neatsimena, ar netoliese buvo pažįstamų asmenų, lygtais buvo, neatsimena. Neatsimena iš kur peilis, turėjo rankinėje. Jis buvo tuo metu su rankine. Jis eidamas susitikti su M. nežinojo, kad taip pasielgs. Gyvenime nieko neveikia. Niekur nedirba, nesimoko. Tėvus turi. Tėvai abudu dirba. Šeimos neturi. Teistas vieną kartą dėl vagystės. Neatsimena, ar patyrė kokį fizinį smurtą iš M.. Peilis paprastas su sidabrine rankena ir juodais taškiukais, peilis sulankstomas. Jį turėjo vyriškoje rankinėje, kurią turėjo su savimi. Peilis buvo jau atlenktas. Jis nežino, ar B. matė įvykį. Po to dar buvo sutikęs B., prasilenkęs, nekalbėjo. Peilį iš rankinės išsitraukė tikriausia kaip jį griebė. Po suduotų smūgių peiliu M. stovėjo, laikė jį. Kai M. jį paleido, jis pradėjo bėgti. Laikotarpyje nuo įvykio iki atėjimo į policiją jis nubėgo iki miško, Kleboniškio. Pamatė taksi ir pašaukė. Su taksi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas močiutę, kur tuo metu buvo jo mama. Pasakė taksi, kad palauktų, grįžo į taksi su motina ir su ja kartu važiavo taksi į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Motinai tada pasakė, kad subadė žmogų ir nori prisiduoti. Motina buvo išsigandusi, nieko nesakė. ( t. 2, b. l. 66-67 ).

V. B. 2015-03-05 apklaustas įtariamuoju parodė, kad kuo įtariamas supranta. Dėl pareikšto įtarimo visiškai prisipažįsta. Sutinka su pirmos apklausos metu duotais parodymais kuriuos davė 2014-08-18. Taip pat lieka prie savo parodymų, kuriuos davė parodymų patikrinimo metu kai važiavo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) prie namo kur gyveno E. M. ir jis detaliai papasakojo kaip įvyko konfliktas tarp jo ir E. M..

Klausimas: ar Jūs buvote iš anksto susiplanavęs susitikti su E. M. 2014-08-17?

Atsakymas: iš anksto susitarę susitikti su E,M. 2014-08-17 nebuvo.

Klausimas: kaip Jūs atsidūrėte 2014-08-17 prie namo, kuriame gyveno E. M. t. y. (duomenys neskelbtini)?

Atsakymas: neatsimena. Kažkaip susitiko su E. B. ir nuėjo pas M.. Kiek pamena su E. susitarę susitikti nebuvo. Bet kiek pamena, tai E. buvo susitaręs susitikti su M..

Klausimas: kuris iš Jūsų ar Jūs, ar E. M. pirmas pradėjo konfliktą 2014-08-17?

Atsakymas: kiek atsimenu, E,M. pirmas griebė rankomis už mano rūbų iš priekio. Dėl ko jis taip padarė, neatsimena. Lyg prieš tai M. kažką pasakė, jis M. atgal atkirto, apsižodžiavo, po to M. jam sugriebė už rūbų.

Klausimas: kokia buvo konflikto, ginčo priežastis tarp Jūsų ir E. M.?

Atsakymas: neatsimena.

Klausimas: ar iš anksto buvote susiplanavęs sužaloti ar nužudyti E. M.?

Atsakymas: ne.

Klausimas: kodėl, kiek kartų ir į kurias E. M. kūno vietas Jūs dūrėte peiliu?

Atsakymas: kodėl dūrė neatsimena, gal dėl to, jog buvo išsigandęs E. M., nes jis buvo sugriebęs už rūbų ir kažką tai rėkė. Ką rėkė – neatsimena. Kiek kartų dūrė neprisimena, bet kiek pamena, tai dūrė jam su dešine ranka į M. kairę kūno pusę. Kai jis M. dūrė peiliu, M. jį vis dar laikė už rūbų ir rėkė, lyg keikė.

Atsakymas: ne.

Klausimas: kaip atrodė peilis, kuriuo Jūs sužalojote E. M.? Kur Jūs jį padėjote po to, kai sužalojote E. M.?

Atsakymas: peilis buvo atlenkiamas su sidabrine rankena. Atlenkiamas mechaniškai. Ten yra dvi rankenėles. Rankena su taškiukais. Kiek žino toks peilis vadinasi plaštakė. Po to jis tą peilį numetė į krūmus kurie yra prie krepšinio aikštelės netoli įvykio vietos.

Klausimas: ar Jūs rūkėte būdamas 2014-08-17 prie namo kuriame gyveno E. M. (duomenys neskelbtini)? Jeigu taip, tai kokiu momentu, kiek cigarečių surūkėte ir kokios firmos?

Atsakymas: taip, rūkė. Rūkė iki to laiko, kai įvyko konfliktas. Rūkė beveik toje pačioje vietoje kur įvyko konfliktas. Rūkė kiek pamena „Marlboro“ firmos cigaretes, kiek pamena lyg dvi cigaretes.

Klausimas: ar kam nors po įvykio ką nors pasakojote apie tai ką padarėte? Jei taip, tai kam ir ką?

Atsakymas: pasakojo mamai. Jai sakė, kad sužalojo kitą žmogų.

Atsakymas: pažinojo M. nuo vaikystės. Jie buvo pažįstami. Dažnai konfliktuodavo. Dėl ko konfliktuodavo su E. M. jis neprisimena.

Dėl to ką padarė, nuoširdžiai gailisi. ( t. 2, b. l. 71-72 ).

Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis pareiškė, kad juos tvirtina. Taip pat pripažino, kad su E. M. konfliktuodavo, dėl kokių priežasčių, paaiškinti negali. Neigia, kad E. M. būtų kada nors grasinęs. Nežino kodėl pasiėmė rankinę eidamas į lauką. Joje buvo peilis. Iš kur jis atsirado, paaiškinti negali. Su Ligonių kasos ir I. M. civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka. Su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes jie, jo manymu, yra per dideli. Neneigia, kad juos privalėtų atlyginti, tačiau jų dydžio klausimą palieka spręsti teismui.

Nukentėjęs D. M. paaiškino, kad nužudytasis E. M. yra jo sūnus. Apie jo nužudymą jam pranešė jo buvusi žmona I. M.. Jis su ja santuoką yra nutraukęs, kartu nebegyvena. Sūnus gyveno su motina. Tai, kad sūnų nužudė kaltinamasis, jam pasakė tyrėja. Smulkesnių aplinkybių nežino. Nors kartu ir negyveno, tačiau su sūnumi bendraudavo telefonu. Kada nebūdavo išvykęs į užsienį, su sūnumi bendraudavo kiekvieną savaitgalį. Jis teturėjo vieną sūnų, kitos šeimos nėra sukūręs, daugiau vaikų neturi. Sūnaus nužudymas jam sukėlė didelius išgyvenimus, kuriuos jis jaučia iki šiol. Reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašo jį tenkinti.

Civilinė atsakovė V. B. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo V. B. mama. Pagal įstatymą ji duoti parodymus dėl padaryto sūnaus nusikaltimo ( nužudymo ) atsisakė. Kaip civilinė atsakovė paaiškino, kad su Ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Taip pat sutinka ir su pareikštu I. M. civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo. Su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes, jos nuomone, jie yra per dideli. Kokio dydžio padaryta ši neturtinė žala, ji paaiškinti negali. Šiuos klausimus palieka spręsti teismui.

Iš teismo posėdyje pagarsintų ( LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka ) liudytojo D. V. parodymų, duotų parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2014-08-17 apie pietus, kiek buvo valandų nežino, ėjo su M. G. į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę esančią (duomenys neskelbtini). netoli sankryžos kur eismas vyksta ratu. Eidami (duomenys neskelbtini)g. pro kiemus, kurioje tiksliai vietoje ėjo namų numerių neįsidėmėjo, bet parodyti galėtų, jis pamatė prie vieno namo kampo stovėjusius pažįstamus E. B. ir V. B.. Su E. jis kartu lanko sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“, jam yra 17 metų, o V. pažįsta nuo 2014 metų žiemos pabaigos, jam yra 16 metų. Su juo susipažino bendraudami kieme per jo draugus. Su jais stovėjo dar vienas vaikinas vardu E., jo praktiškai nepažįsta, tik žino, kad jis vardu E. ir jei su juo susitikdavo gatvėje, tai pasisveikindavo. Jo pavardės nežino, taip pat nežino, kur jis gyvena. Praeidamas su M. pro juos, jis jiems pakėlė ranką, tokiu būdu pasisveikindamas. Jie jį matė, pasakė „sveikas“. Dar jų trijų paklausė, „ką čia veikiat?“ Jie tuo metu trise kalbėjosi. Kalbėjosi kiek matė ramiai. Po to matė, kad E. nuėjęs į šoną nuo V. ir E., atsiliepė telefonu ir kalbėjosi telefonu. Kiek pamena, E. nuo V. ir E. buvo gal 5-6 žingsniu atstumu. Jis dar M. pasakė, palaukti, gal jie eis kartu į parduotuvę. Tuo metu jie sustojo ant šaligatvio netoli paskutinės namo, prie kurio dešinio kampo stovėjo E. V. ir E., laiptinės. Jis ruošėsi užsirūkyt „KENT“ cigaretę. Tuo metu pamatė kaip V. ir E. pradėjo stumdytis, ir E. V. padėjo ant pečių abi rankas. Tuo pat metu pamatė, kaip V. dešine ranka sudavė vieną smūgį E. į kairę pusę kur yra šonkauliai. Po to pamatė, kaip V. dešine ranka sudavė antrą smūgį E. į kairės kojos šlaunies sritį. Po antro suduoto smūgio jis pamatė pas V. dešinėje rankoje smailų daiktą, kuris sužibėjo. Kas vyko toliau, nematė, nes labai išsigando ir iš karto pabėgo su M. ( t. 1. b. l. 157-158 ).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. B. patvirtino duotus savo parodymus ( t. 2, b. l 73-75 ).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) 2014-08-17, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini)- yra penkių aukštų penkių laiptinių mūrinis namas. Namo dešinėje, ties penkta laiptine, ant šaligatvio prie takelio vedančio už namo, matyti keli lašai raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują. Paimtos minėtos dėmės nuoplova. ( t. 1, b. l. 5-7 ).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2014-08-17 (duomenys neskelbtini) už penkiaaukščio namo yra krepšinio aikštelė. Už aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę yra dideli krūmai. Vidurinio krūmo dešinės pusės pakrūmėje, maždaug 3 metrų nuo aikštelės atstumu guli atlenkiamas sidabro spalvos metalinis peilis su mėlynais taškeliais ant rankenos. Peilio rankenos atlenktos. Paimtas foninis bei peilio kvapas. Taip pat paimtas ir peilis (t. 1, b. l. 18-20 ).

Iš VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. M. mirties priežastis - kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje ir pilvo priekinėje sienoje su kairio plaučio, širdies ir kepenų pažeidimais. Tai komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, šoku dėl nukraujavimo. E. M. mirtis įvyko (duomenys neskelbtini)val.

E. M. kūne konstatuoti šie sužalojimai: kiauryminė durtinė pjautinė žaizda pilvo priekinėje sienoje (Nr. 1) su kepenų pažeidimu; kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinės kairiame šone (Nr. 2, Nr. 3) ir nugaroje (Nr. 7) su kairio plaučio ir širdies pažeidimais. Šios žaizdos padarytos duriančių-pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo, storą gerai išreikštomis briaunomis pentį, neaštrius smaigalio zonos ašmenis, tai patvirtina makroskopinis žaizdų pobūdis bei Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada. Šie sužalojimai, vertinant juos kiekvieną atskirai ar visumoje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas) ir šiuo konkrečiu atveju tapo E. M. mirties priežastimi. Aklos durtinės pjautinės žaizdos kairio žasto išoriniame paviršiuje (Nr. 5) užpakaliniame paviršiuje (Nr. 6) ir nugaros kairėje (Nr. 8, Nr.9). Šios žaizdos padarytos duriančių-pj aunančių savybių vienašmeniu įrankiu, tai patvirtina autopsijos metu konstatuotas žaizdų pobūdis. Sveikatos sutrikdymo mastas dėl šių sužalojimų būtų vertinamas pagal sveikatos sutrikdymo laiką nuo nežymaus iki nesunkaus (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 arba 7.1 punktai). Pjautinė žaizda kairio žasto priekiniame-vidiniame paviršiuje (Nr. 4). Žaizda padaryta pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, labiausiai tikėtina žaizdos Nr.2 padarymo metu, to paties įrankio ašmenims paveikus ir kairį žastą. Tai patvirtina abiejų žaizdų pobūdis ir lokalizacija. Ši žaizda paviršinė, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktas) ir įtakos mirčiai neturėjo. Odos nubrozdinimai krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje padaryti buku (-ais), riboto paviršiaus daiktu (-ais) ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktas) ir įtakos mirčiai neturėjo. Visi konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku, t.y. (duomenys neskelbtini)apie 14:30 vai., tam neprieštarauja autopsijos metu nustatytas sužalojimų pobūdis ir histologinio tyrimo duomenys. Neatmestina galimybė, kad odos nubrozdinimus krūtinėje E. M. galėjo pasidaryti ir pats, tačiau daugybinės durtinės pjautinės žaizdos savęs žalojimui nebūdingos. Sužalojimai galėjo būti padarytos ir ginantis nuo užpuoliko, bei kovojant su juo. Po padarytų durtinių pjautinių žaizdų E. M. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, gintis, šaukti), kol dėl nukraujavimo prarado sąmonę. Tai patvirtina ir medicininių dokumentų duomenys, nurodantys, kad E. M. (duomenys neskelbtini)15:10 vai. į ligoninę buvo pristatytas sąmoningas ir sąmonės neteko po 1 min. E. M. ligoninėje mirė po 2 vai. 35 min. taikyto chirurginio gydymo, masyvių skysčių ir kraujo komponentų infuzijų, atliekamų gaivinimo procedūrų. Nesuteikus medicininės pagalbos, pagal sužalojimų pobūdį, E. M. būtų miręs minučių -valandos bėgyje. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, pobūdį ir darant prielaidą jog užpuolikas buvo dešiniarankis, tikėtina, kad E. M. stovėjo ir jo padėtis galėjo kisti (būti atsisukęs j užpuoliką veidu, kairiu šonu bei nugara). E. M. kūne konstatuotos 9 (devynios) žaizdos, tačiau, sprendžiant pagal lokalizaciją ir pobūdį, pjautinė žaizda kairio žasto priekiniame-vidiniame paviršiuje (Nr. 4) galėjo būti padaryta kartu su žaizda Nr.2, t. y. to paties smūgio metu duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu. Remiantis tuo konstatuojama, jog visos žaizdos padarytos 8 (aštuoniais) smūgiais vienašmeniu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu. Odos nubrozdinimai 3 (trys), padaryti 3 (trimis) trauminiais poveikiais, bukais, riboto paviršiaus daiktais. Sprendžiant pagal makroskopinį žaizdų vaizdą - jos galėjo būti padarytos vienu įrankiu. E. M. mirtį lėmusios žaizdos paimtos ištyrimui Medicinos kriminalistikos laboratorijoje, šios laboratorijos specialisto išvadoje nurodoma, jog žaizdose užsifiksavo grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai, kurie gali būti panaudoti, žalojusio įrankio nustatymui. Literatūros duomenimis, durtinėms pjautinėms žaizdoms padaryti nereikalinga didelė jėga. Sužalojimų vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku, jų sekai nustatyti medicininių duomenų nėra (t. 1, b. l. 27-35 ).

VTMT prie LR TM Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2014-09-22 specialisto išvadoje Nr., (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tikėtina, jog tirtos E. M. žaizdos padarytos tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. ( t. 1, b. l. 47-52 ).

VTMT prie LR TM Kauno skyriaus 2014-08-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. B. kūne išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas ( t. 2, b. l. 77 ).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 969 nurodyta, kad V. B. 2014-08-17, 19:47 val. nustatytas 0.00 promilių girtumas.( t. 2, b. l. 80 ).

VTMT prie LR TM Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2300/14(01) nurodyta, kad V. B. šlapime opijatų, amfetaminų ir etilo alkoholio nerasta. imuninės analizės duomenimis šlapime kanabinoidų ir kokaino bei jo metabolitų nerasta. ( t. 2, b. l. 78-79 ).

VTPT prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šiuo metu V. B. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuojamas socializuotas elgesio sutrikimas (psichikos būsenoje nurodomi jo psichikos pakitimai), kuris jam netrukdo suprasti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus. V. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikinoje psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, visiškai (pilnai) galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus. V. B. dėl psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. V. B. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose, būti teisiamas ( t. 2, b. l. 105-108 ).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. B. kaltė padarant jam inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Kaip jau minėta, kaltinamasis V. B. teismo posėdyje parodymus duoti atsisakė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas savo kaltę pripažino. Iš pagarsintų jo parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog minėtą dieną sutiko E. B.. Sužinojęs, kad šis eina susitikti su E. M. nuėjo kartu. Sutikę E. M. kalbėjosi ir ginčijosi. Po to E. M. sugriebė jį už striukės. Tada jis išsitraukė peilį ir ėmė smūgiuoti. Taip padarė, nes išsigando E. M.. Kokiu tikslu ėjo kartu su E. B. pas E. M., paaiškinti negalėjo. Taip pat negalėjo paaiškinti ir kaip jo rankinėje atsirado peilis, kuriuo buvo nužudytas E. M.. Tokius kaltinamojo paaiškinimus teismas iš dalies vertina kritiškai.

Kaip jau minėta, nukentėjusioji I. M. teismo posėdyje paaiškino, kad anksčiau jos sūnus ir kaltinamasis mokėsi vienoje mokykloje. Kaltinamasis jos sūnaus nemėgo, jis yra sakęs, kad jos sūnų nužudys. Apie tai žino visas rajonas. Liudytojai E. B., M. G., L. K. paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjęs konfliktavo dar nuo mokyklos laikų. Tarpusavio konfliktų priežasčių jie nežino. Liudytojas L. K. taip pat paaiškino, kad iš vakaro jis su E. M. bendravo. Jiems besėdint automobilyje paskambino E. B. ir nukentėjęs su juo susiginčijo. Vėliau telefono aparatą iš E. B. paėmė kaltinamasis ir nukentėjusiajam ėmė grasinti, kad jį subadys peiliu. Be to, liudytojai L. G., E. B., M. G., D. V. nurodė, kad matė kaip kaltinamasis ir nukentėjęs buvo uždėję rankas vienas kitam ant pečių ir lyg tai stumdėsi. Po to kaltinamasis ėmė nukentėjusiajam smūgiuoti kažkur į kūno sritį. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad kažkokio rimtesnio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nebuvo. Tokiu būdu kaltinamajam nebuvo ir priežasties išsigąsti nukentėjusiojo.

Iš specialisto išvados matyti, kad E. M. mirties priežastis – kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje ir pilvo priekinėje sienoje su kairio plaučio, širdies ir kepenų pažeidimais. Tai komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, šoku dėl nukraujavimo ( t. 1, b. l. 27-35 ).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko veiksmų ir atsiradusių padarinių (mirties) yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. B. sąmoningai sudavė smūgius peiliu E. M. į krūtinės ir pilvo sritį. Taip pat nustatyta, kad E. M. niekaip V. B. fiziškai negrasino, nekėlė jam jokio pavojaus ir nesiekė fiziškai jį sužaloti. Kaltinamasis, suduodamas smūgius peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbius kūno organus suprato, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį ir tokių padarinių jis norėjo ir jų siekė. Tokiu būdu jis veikė tiesiogine tyčia. Šiuos veiksmus jis padarė dėl ankstesnių konfliktų su nukentėjusiuoju. Taigi, tarp kaltinamojo veiksmų, suduodant smūgius nukentėjusiajam peiliu ir nukentėjusiojo mirties priežasčių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Esant visoms išvardintoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad V. B. veiksmai turi visus Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies numatytos sudėties požymius.

Dėl civilinių ieškinių.

Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo – 7185,80 Lt ( 2081,15 Eur ) t. 1, b. l. 107-109 )). Kaip nustatyta, nukentėjęs E. M. 2014-08-17 LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose buvo gydytas dėl krūtinės ląstos organų sužalojimų kartu su pilvo ertmės ir dubens organų sužalojimais. Už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktos paslaugos kaina – 7185,50 Lt. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis šią žalą privalo atlyginti pilnai.

Be to, nukentėjusioji I. M. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo – 3 186,62 Eur. Šios žalos dydis yra paremtas pateiktais rašytiniais įrodymais, jis yra realus ir pagrįstas. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis šią žalą privalo atlyginti pilnai.

Be to, nukentėjusieji D. M. ir I. M. yra pareiškę ir civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. D. M. – 90 000 Eur, o I. M. – 84 606 Eur ( t. 3, b. l. 65-67, 68-73 ).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Kaip nustatyta, nužudytasis E. M. buvo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. sūnus. Jo nužudymas nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą. Kartu teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį ( jis realiai jokio turto neturi ), į D. M. ir E. M. bendravimo intensyvumą ( D. M. su E. M. motina yra išsituokę, gyvena atskirai, jie dažniausiai bendraudavo telefonu, susitikdavo savaitgaliais) bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 25 000 Eur.

Nužudytasis E. M. buvo ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės I. M. sūnus. Iki jo nužudymo jie gyveno kartu, juos siejo stiprus emocinis ryšys. Sūnaus nužudymas nukentėjusiajai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nužudymo metu nukentėjusioji laukėsi kūdikio, negalėjo vartoti raminančių vaistų, kas dar labiau didino jos dvasines kančias. Kartu teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį ( realai jis jokio turto neturi ). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais teismas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 50 000 Eur.

Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.276 str. 1 d. ir 2 d. numatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o tais atvejais, kai jis neturi turto ar uždarbio – atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ( šiuo konkrečiu atveju civilinė atsakovė V. B. ).

Be to, kaltinime yra nurodyta, kad kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Su tokiu vertinimu teismas nesutinka.

Kaip jau minėta, kaltinamasis teismo posėdyje nors ir pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau parodymų nedavė, įvykio aplinkybių neaiškino. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad jis savo kaltę pilnai pripažino. Taip pat jis yra pareiškęs, kad dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti, kaltinamasis nei iki teismo posėdžio, nei paties teismo posėdžio metu net neatsiprašė nukentėjusiųjų, neparodė jokio noro nors iš dalies atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Tokiu būdu jo aiškinimą, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto teismas paprasčiausiai vertina tik kaip deklaratyvaus pobūdžio.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. B. teistas 1 kartą: Kauno apylinkės teismo 2014-06-19, pagal LR BK 178 str. 1 d., paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ( t. 2, b. l. 151-160 ); Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas ( t. 2, b. l. 110 ); psichikos sveikatos centre neužregistruotas ( t. 2, b. l. 114 ); 2013-2014 m. (duomenys neskelbtini) mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip prastai besimokęs, prastai lankęs mokyklą, komunikabilus, turėjęs blogą savybę pasišaipyti, pasityčioti, pažeminti. ( t. 2, b. l. 135 ), Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų charakteristikoje charakterizuojamas neigiamai, turi 11 galiojančių drausminių nuobaudų ( t. 3, b. l. 14-144 ).

Kaip jau minėta, kaltinamasis V. B. anksčiau yra teistas, paskirtosios bausmės neatliko ir turėdamas neišnykusį teistumą vėl padarė naują nusikaltimą. Vertinant pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas jis padarė labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 129 str. 1 d. ), kurio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – ilgalaikis laisvės atėmimas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dėl įvykdyto nesigaili, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino, charakterizuojamas itin neigiamai, nerodo noro pasitaisyti ir pasikeisti.

Atsižvelgiant į tai, kad V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis ir nėra nustatyta aplinkybių, numatytų LR BK 92 str., 93 str., jam, vadovaujantis LR BK 90 str. 5 d., 91 str. 3 d. nuostatomis skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ne didesnė nei 10 metų. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, jo ankstesnį teistumą, padarytos veikos pobūdį, kitas svarbias aplinkybes daro išvadą, kad V. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima LR BK 91 str. 3 d. numatytai maksimaliai bausmei.

Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. M. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinkta advokatė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 228,71 Eur (du šimtai dvidešimt aštuonis Eur 71 ct). LR BPK 55 str. 4 d. numatyta, kad įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tokiu būdu ankščiau nurodytos išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu ir priteistinos iš kaltinamojo.

Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę I. M. teisme atstovavo advokatė R. M.. Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusioji advokatei už darbą iš viso sumokėjo 900 Eur ( t. 4, b. l. 12-14 ). LR BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas sprendimą, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, anksčiau nurodytos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti taip pat priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-308 str., 313 str. teismas

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1d. ir nuteisti jį 9 ( devynerių ) metų laisvės atėmimo bausme.

Remiantis LR BK 64 str. 1 d., 4 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2014-06-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 ( devynerius ) metus laisvės atėmimo, ją paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Remiantis LR BK 65 str. 1 d., 66 str. į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t. y. nuo 2014-08-17 iki 2015-12-30.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą V. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, pradėjus nuosprendį vykdyti, ją panaikinti.

Priteisti iš V. B. 2081,15 Eur ( du tūkstančius aštuoniasdešimt vieną eurą, 15 cnt ) už Privalomojo sveikatos draudimo fondo ( PSDF ) biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. B. 228,71 Eur ( du šimtus dvidešimt aštuonis eurus, 71 cnt ) už advokato paslaugas valstybės naudai bei 900 Eur ( devynis šimtus eurų ) už advokato paslaugas nukentėjusiosios I. M. naudai.

Priteisti iš V. B. 3 186,62 Eur ( tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus, 62 cnt ) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. M. naudai bei 25 000 Eur ( dvidešimt penkis tūkstančius eurų ) D. M. ir 50 000 Eur ( penkiasdešimt tūkstančių eurų ) I. M. naudai neturtinės žalos atlyginimui.

V. B. neturint turto ar uždarbio, priteistinos sumos išieškotinos iš jo motinos ( civilinė atsakovės – V. B. ) iki jo pilnametystės, t. y. iki 2016-04-17.

2014-11-03 Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą ( 2015-10-08 ir 2015-10-23 Kauno apygardos teismo nutartimis pakeistas ir patikslintas šio laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas ) į civilinei atsakovei V. B. nuosavybės teise priklausantį turtą - pinigines lėšas, išskyrus lėšas, gaunamas kaip darbo užmokestis, kurį per mėnesį sudaro vidutiniškai 300,00 eurų, bei lėšas - 3186,62 eurus, skirtus atlyginti I. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, valdyti ir naudotis, išskyrus lėšų gavimą į sąskaitą bei atsiskaitymą su civiline ieškove I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus pilnai atlyginti civiliniai ieškiniai civiliniams ieškovams, išieškotos priteistos išlaidos už advokatų paslaugas arba iki nuteistojo V. B. pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus raudonos spalvos dėmės nuoplovą, nuorūką, grunto pavyzdį, blizgančio metalo spalvos peilį, paimtus šio peilio bei foninį kvapą, nuoplovas nuo peilio geležtės ir rankenos, V. B. seilių ( DNR ) pavyzdį, abiejų rankų nagų nuokarpas, dėžutę su kvapo pėdsakais, likusiais po odorologinio tyrimo, iš LSMUL Kauno klinikų paimtus E. M. drabužius: sukarpytą džemperį, sukarpytus marškinėlius, šortus, trumpikes, kojines, antklodę – sunaikinti, kaip realios turtinės vertės neturinčius daiktus;

- V. B. 2014-08-18 apklausos ir 2014-08-27 parodymų patikrinimo vietoje metu darytus vaizdo ir garso įrašus kompaktiniame diske, kompaktinį diską, kuris buvo pridėtas prie 2014-10-21 atsakymo, gauto iš Šiaulių banko, palikti prie bylos.

Iš V. B. paimtą sūnaus V. B. MRT „Samsung“ su SIM kortele grąžinti V. B..

Iš I. M. paimtą sūnaus E. M. MRT „LG“ su SIM kortele grąžinti I. M..

2014-08-17 asmens kratos metu iš V. B. paimtus drabužius: marškinėlius, striukę, džinsines kelnes, batelius grąžinti nuteistajam V. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ( saugomą tome su pažymomis apie asmenų anketinius duomenis, b. l. 21 ) perduoti jo bausmės atlikimo vietos administracijai.

Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, ( nuteistajam V. B. – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.