Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2017 m. kovo 28 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui V. J. D. dėl piniginės socialinės pašalpos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta šaukimu. Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso dalyviams nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 75,38 Eur socialinės pašalpos permokos grąžinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas V. J. D. 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. rugsėjo 30 d. teikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti, kuriuose nurodė, kad su darbo santykiais susijusių pajamų neturi, nedirba, išmokų ir pašalpų negauna. Prašymais-paraiškomis atsakovas įsipareigojo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą. Atsižvelgiant į atsakovo prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti, atsakovui nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. išmokėta 35,78 Eur dydžio socialinė pašalpa per mėnesį, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo išmokėta 44,72 Eur dydžio socialinė pašalpa, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. išmokėta 29,55 Eur dydžio socialinė pašalpa per mėnesį, t. y. per minėtus laikotarpius iš viso atsakovui išmokėta 175,38 Eur socialinės pašalpos.

Socialinės paramos skyrius, siekdamas įvertinti socialinės paramos pagrįstumą, 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-8500 atsakovui buvo nurodyta atvykti į Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį pas vyresniąją specialistę bei pateikti visų turimų banko sąskaitų išrašus už 2015 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius. Nurodė trūkstamus dokumentus (duomenis) pateikti iki 2015 m. lapkričio 9 d. Atsakovui pateikus savo ir kitų šeimos narių bankų sąskaitų išrašus, Socialinės paramos skyrius nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu, atsakovas pateikė netikslius duomenis apie gaunamas šeimos pajamas, todėl siekiant patikslinti duomenis apie permokos laikotarpį, 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-9753 atsakovui nurodyta iki 2015 m. gruodžio 9 d. pateikti šeimos turto (įskaitant gaunamas pajamas) deklaraciją, paaiškinimą apie kiekvieną piniginių lėšų įnešimą į žmonos ir dukters bankų sąskaitas 2015 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais, siekiant išsiaiškinti pajamų rūšį (gautos skolon, dovanų ar kitos faktiškai gautos piniginės lėšos), visų šeimos narių visų turimų bankų sąskaitų išrašus nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., išskyrus pateiktus ir kt. Atsakovas 2016 m. gruodžio 17 d. raštu Socialinės paramos skyrių informavo, kad nepateiks trūkstamų duomenų (dokumentų) ir, kad sutinka su permokėta socialine pašalpa nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.

Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. SP1-91 atsakovui nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. nustatyta permokėta 175,38 Eur socialinės pašalpos suma. Minėtu įsakymu atsakovui nurodyta iki 2016 m. balandžio 1 d. grąžinti permokėtą 175,38 Eur socialinės pašalpos sumą. Minėtas įsakymas atsakovui išsiųstas kartu su 2016 m. sausio 22 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-697, kuriuo atsakovas informuotas apie susidariusią permoką ir raginama ją grąžinti iki 2016 m. balandžio 1 d. Nustatyta, jog atsakovas pareiškėjai grąžino 100 Eur socialinės pašalpos sumos, tačiau likusios 75,38 Eur sumos negrąžino iki šiol. Socialinės paramos skyrius 2016 m. gegužės 19 d. priminimo raštu Nr. (23.45.)-SP13-4401 atsakovą paragino iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. grąžinti likusią 75,38 Eur socialinės pašalpos sumą, tačiau atsakovas į prašymą nereagavo ir permokėtos socialinės pašalpos likusios sumos negrąžino.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. IX-1675, redakcija galiojusi nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. Socialinės paramos skyriaus 2016 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. SP1-91 priėmimo metu, kuriuo atsakovui buvo nustatyta permoka) (toliau – ir Įstatymas) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kt.), paskirta socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos: <...> 2) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; 3) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui; 4) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka ir kt. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Byloje nustatyta, jog atsakovas 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. rugsėjo 30 d. prašymu-paraiška dėl socialinės pašalpos gavimo kreipėsi į Socialinės paramos skyrių nurodydamas, kad su darbo santykiais susijusių pajamų neturi, nedirba, išmokų ir pašalpų negauna. Socialinės paramos skyrius, siekdamas patikslinti duomenis apie atsakovo turtą ir gaunamas atsakovo ir jo šeimos narių pajamas, įpareigojo atsakovą pateikti šeimos turto (įskaitant gaunamas pajamas) deklaraciją, paaiškinimą apie kiekvieną piniginių lėšų įnešimą į žmonos ir dukters bankų sąskaitas 2015 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais tikslu išsiaiškinti pajamų rūšį (gautos skolon, dovanų ar kitos faktiškai gautos piniginės lėšos), visų šeimos narių visų turimų bankų sąskaitų išrašus nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., išskyrus pateiktus ir kt. Atsakovas nurodytų dokumentų nepateikė ir Socialinės paramos skyrių 2016 m. gruodžio 17 d. raštu informavo, kad sutinka su permokėta socialine pašalpa nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjos byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovas 100 Eur socialinės paramos sumą grąžino, tačiau likusios 75,38 Eur sumos iki šiol nėra grąžinęs.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog atsakovas nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodytos pareigos – pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Pareiškėja nustačiusi, kad atsakovas Socialinės paramos skyriui pateikė netikslius duomenis ir vėliau juos atsisakė patikslinti, dėl to teisėtai ir pagrįstai Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. SP1-91 nustatė atsakovui socialinę permoką ir įpareigojo atsakovą ją grąžinti. Minėtame įsakyme aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta įsakymo apskundimo tvarka. Minėtas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte įtvirtintos pareigos pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus nevykdymo bei konstatavus, kad atsakovas iki šiol nėra grąžinęs likusios 75,38 Eur permokėtos socialinės pašalpos sumos, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo priteistina 75,38 Eur permokėtos socialinės pašalpos suma.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš V. J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 75,38 (septyniasdešimt penkis eurus ir 38 centus) piniginės socialinės pašalpos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.