Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties I. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2007 m. spalio 2 d. nutarimu (b.l.15) I. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda - 200 Lt bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį – 100 Lt bauda, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį– 150 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus nuobaudas, skirta galutinė administracinė nuobauda - 200 Lt bauda. I. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2007 m. rugsėjo 15 d., 19.10 val. Vilniaus g. ir Daukanto g. sankryžoje, Šiauliuose, vairuodamas automobilį Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuriam neatlikta techninė apžiūra, sukdamas į kairę, nepraleido sankryžoje tiesiai važiavusio automobilio Lexus, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė ir jį apgadino. Šiais veiksmais I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 61.2, 61.3 ir 199 punktų reikalavimus.

II.

Institucija, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių miesto VPK VP Eismo priežiūros skyrius prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti galioti.

III.

Kadangi I. S. 2007 m. spalio 2 d. nutarimo dalyje dėl veikų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 6 dalyje inkriminavimo neginčija, teismas taip pat nenustatė, kad nutarimas šioje dalyje būtų nepagrįstas ir neteisėtas, todėl padarė išvadą, kad šioje dalyje nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

2007 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių miesto VPK VP EPS pareigūno surašytame protokole (b.l.14) nurodyta, kad I. S. pažeidė ir kelių eismo taisyklių 199 punktą, kuris reglamentuoja važiavimą per sankryžas ir jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir jam inkriminuota veika, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, numatanti administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 15 d. 19.10 val. Vilniaus g. ir Daukanto g. sankryžoje, Šiaulių mieste, įvyko dviejų automobilių: Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo I. S., ir Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. M. susidūrimas, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 14), tarnybinių pranešimų (b.l. 16, 17), eismo įvykio vietos schemos (b.l. 18), nukentėjusiojo paaiškinimo (b.l. 19), eismo įvykio liudytojo V. R. paaiškinimo (b.l.20), bei teismo papildomai pareikalautų eismo įvykio vietos schemos duomenų, bei fotolentelės, teismas nustatė, kad A. M. vairuojamas automobilis važiavo Daukanto gatve, dešiniąja kraštine eismo juosta, link Vytauto gatvės nuo Aušros al. link Pietinio rajono tiesia kryptimi ir kirto sankryžą degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui. Kaip nustatyta iš eismo įvykio schemos (b.l.18) ir 2007 m. lapkričio 10 d. teismo prašymu pateiktos išsamios eismo įvykio schemos, A. M. į sankryžą įvažiavo iš dešinės kraštinės eismo juostos, iš kurios pagal kelio ženklinimą galimos važiavimo kryptys tiesiai Daukanto gatve arba į dešinę Vilniaus gatve. Aplinkybes, kad A. M. važiavo sankryžoje tiesiai, leidžiama judėjimo kryptimi patvirtino ir įvykio liudytojas V. R., pateikęs paaiškinimą iš karto po eismo įvykio (b.l. 20). Iš bylos medžiagos ir aukščiau paminėtų eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, taip pat nustatyta, kad I. S. važiavo Daukanto gatve, kryptimi nuo Vytauto gatvės ir Daukanto/Vilniaus gatvių sankryžoje iš vidurinės eismo juostos suko į kairę, į Vilniaus gatvę, kryptimi link Kudirkos gatvės ir sankryžoje nedavė kelio tiesiai važiuojančiam automobiliui Lexus, automobilių važiavimo trajektorijos kirtosi ir įvyko susidūrimas. Kelių eismo taisyklių XVIII skyriaus „Važiavimas per sankryžas“ 199 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi teisiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje. Teismas padarė išvadą, kad I. S. veiksmai važiuojant per Daukanto/Vilniaus gatvių sankryžą prieštaravo kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimams ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.

IV.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyrius prašo netenkinti I. S. apeliacinio skundo. Manome, kad nagrinėjant apelianto skundą pirmosios instancijos teisme buvo pasinaudota visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo pripažintas kaltu jis, o ne kitas eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl kaltės nustatymo grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas. Apelianto nurodytas įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas

Nuobauda I. S. yra paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuria nustatyta atsakomybė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo). Apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad I. S. nesutinka dėl jam inkriminuoto šio pažeidimo.

Šio pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas tai priežastinio ryšys tarp veikos ir pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad susidūrimą nulėmė I. S. padarytas KET 199 punkto reikalavimų pažeidimas, nes jis, sukdamas į kairę, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio. Eismo įvykio schema patvirtina, kad susidūrimas įvyko reguliuojamoje sankryžoje. Todėl I. S. skundo teiginys, kad važiuojant per sankryžą turėjo būti vadovaujamasi ir kelio ženklais, nustatančiais važiavimo per sankryžą tvarką, yra nepagrįstas. Ginčo dėl šviesoforo signalų nėra, todėl eismo įvykio faktinės aplinkybės yra nustatytos tinkamai. Kito vairuotojo, dalyvavusio eismo įvykyje, kaltė, tikrinant nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą nenustatinėjama. Kito vairuotojo kaltė gali būti reikšminga sprendžiant žalos atlyginimo dydį, tai yra gali būti nustatyta ar kitas eismo dalyvis nepažeidė Kelių eismo taisyklių formalių reikalavimų, tai yra ar jo vairavimas atitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jo šio ginčo apimtyje pirmosios instancijos teismas eismo įvykio dalyvio, sukėlusio žalą, kaltę nustatė tinkamai.

I. S., keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai yra saugu, privalėjo įsitikinti jog tai nesukliudys kitiems eismo dalyviams. Kito vairuotojo veiksmai prieš jam įvažiuojant į sankryžą negalėjo įtakoti važiavimo per sankryžą tvarkos, kuri nustatyta Kelių eismo taisyklių 199 punktu.

I. S. sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties dalimi, kuria teismas pripažino I. S. pažeidus ATPK 123 straipsnio 1 ir 6 dalis, todėl ginčo dėl šios nutarties dalies nėra.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.