- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-288-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02995-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- K. R.
- Ieškovas
- A. B.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. R. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties atmesti prašymą atnaujinti procesinį terminą civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui K. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje ieškovės A. B. ieškinį atsakovui K. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies – nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 231 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovo 5 082 EUR išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, padalinti šalių santuokoje įgytą turtą ir paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendime (dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo).
Šalies argumentai
Atsakovas K. R. 2015 m. liepos 2 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir apeliacinį skundą, kuriuo prašo minėtą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Prašyme nurodė, kad byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) siųsti teismo procesiniai dokumentai nebuvo jam įteikti, o buvo grąžinti teismui su žyma „neatsiėmė“, tačiau per visą bylos nagrinėjimo laiką jis nerado savo pašto dėžutėje jokių registruotos pašto siuntos pranešimų. Galimai, jei tokie pranešimai ir buvo, jie galėjo dingti dėl pašto dėžutės nepakankamos apsaugos, arba dėl to, jog paštininkas negalėjo patekti į namo laiptinę, kadangi įėjimas į ją rakinamas kodine spyna. Atsakovo pašto dėžutė yra sulaužyta ir joje paliktus pranešimus galėjo išimti bet kas. Šias aplinkybes patvirtina prie prašymo pridėtos foto nuotraukos. Dėl šių priežasčių atsakovas neturėjo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, taip pat laiku pateikti teismui apeliacinio skundo. Be to nurodė, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo procesinius dokumentus jam įteikti ir apie teismo posėdį pranešti viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnio tvarka, nes jo gyvenamoji vieta tiek ieškovei, tiek teismui buvo žinoma. Byloje nėra jokių duomenų, kad, nepavykus įteikti dokumentų žinomu adresu, teismas būtų bandęs juos įteikti per antstolius ar paskirti kuratorių. Apie priimtą teismo sprendimą jis sužinojo tik 2015 m. birželio mėnesį, kai 2015 m. birželio 4 d. jis pats nuvyko į teismą ir pasiėmė sprendimą. Mano, kad nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimo priežastimis ir teismas turėtų praleistą terminą atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi atmetė atsakovo K. R. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą. Teismas nurodė, jog 2015 m. balandžio 10 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gegužės 19 d., atsakovas apeliacinį skundą, išsiųstą 2015-06-30, teismui pateikė 2015 liepos 2 d., t.y. 72 praleidęs įstatymo nustatytą teismo sprendimo apskundimo terminą. Teismas nustatė, kad, ieškovei patikslinus atsakovo gyvenamosios vietos adresą, šiuo adresu siųsti procesiniai dokumentai buvo grąžinti į teismą su pašto darbuotojo žyma, kad atsakovas jų neatsiėmė. Atlikus asmens duomenų užklausas, buvo nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota ieškovės nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini); pagal Sodros duomenis atsakovas yra K. R. individualios įmonės, registruotos (duomenys neskelbtini), savininkas; nusiuntus procesinius dokumentus atsakovui pakartotinai jo gyvenamosios vietos, o taip pat – ir darbo vietos adresais, jie taip pat buvo grąžinti teismui su pašto darbuotojų žymomis, kad atsakovas jų neatsiėmė. Teismas sprendė, jog iš byloje esančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. vasario 13 d. išvados bei 2015 m. vasario 9 d. akto matyti, kad atsakovas iš tiesų gyvena aukščiau nurodytu adresu bei, kad bent jau nuo 2015 m. vasario 9 d. jis privalėjo žinoti apie teisme nagrinėjamą ginčą dėl šalių santuokos nutraukimo. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog atsakovas ignoravo procesą, juo visiškai nesidomėjo ir, teismo vertinimu, nebuvo tiek rūpestingas, atidus ir apdairus, kiek, esant nurodytoms aplinkybėms, turėjo ir galėjo būti rūpestingas, atidus ir apdairus. Be to apelianto nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis galimai negavo teismo procesinių dokumentų, teismo vertinimu, negali būti pripažintos svarbiomis, nes ir šiuo aspektu apeliantas neveikė kaip rūpestingas asmuo ir nepasirūpino, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas jam siunčiamos korespondencijos pristatymas ir įteikimas. Nesant galimybės įteikti apeliantui procesinių dokumentų jo gyvenamosios ar darbo vietos adresais, ieškovei nepareiškus prašymo leisti įteikti procesinius dokumentus per antstolį ar kuratorių, teismas pasinaudojo įstatymo nustatyta galimybe įteikti procesinius dokumentus ir apie teismo posėdį pranešti apeliantui viešo paskelbimo būdu. Be pakankamo pagrindo, t.y. dėl atsakovo nerūpestingumo, atsakovui atnaujinus ženkliai praleistą įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priėmus apeliacinį skundą, būtų pažeisti kitos šioje byloje dalyvavusios šalies, o taip pat ir šalių nepilnamečių vaikų, kuriems minėtu teismo sprendimu priteistas išlaikymas bei nustatyta jų gyvenamoji vieta, teisės ir teisėti interesai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas K. R. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Nurodo, jog jis apie vykusį teismo procesą nebuvo tinkamai informuotas, kadangi jam siųsti procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti. Pašto dėžutėje jis nerado jokių registruotos pašto siuntos pranešimų. Iš prie pašymo pridėtų nuotraukų matyti, jog įėjimas į laiptinę yra rakinamas kodine spyna, o pašto dėžutė sulaužyta, dėl ko, galimai, tokie pranešimai galėjo būti ir nepalikti. Jokios teisinės ir faktinės reikšmės neturi tai, kad teismas procesinius dokumentus siuntė ir atsakovo individualios įmonės adresu, nes ji nuo 2002 m. nevykdo veiklos ir yra likviduojama. Be to ir jos adresas buvo nurodytas neteisingai. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu buvo tinkamas, kadangi byloje nėra įrodymų, jog būtų bandyta juos įteikti per antstolius ar paskiriant kuratorių. Teismas byloje nebuvo toks aktyvus, koks turėjo būti, nagrinėdamas iš šeimos teisinių santykių kilusią bylą.
Ieškovė A. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taip pat CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per CPK nustatytą terminą.
CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t.y., ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010).
Bylos duomenys tvirtina, jog Trakų rajono apylinkės teismas sprendimą šalių santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių civilinėje byloje priėmė 2015 m. balandžio 10 d., todėl šis sprendimas, remiantis CPK CPK 307 straipsnio 1 dalimi, galėjo būti apskųstas apeliaciniu skundu iki 2015 m. gegužės 11 d. įskaitytinai. Tačiau Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendime (dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo). Ši nutartis yra sudėtinė 2015-04-10 sprendimo dalis (CPK 276 str.) ir ji per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos galėjo būti apskųsta atskiruoju skundu (CPK 276 str. 4 d., 335 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gegužės 19 d., vadinasi, ir apeliacinis skundas dėl jo galėjo būti paduotas iki nurodytos datos. Apeliantas (atsakovas) apeliacinį skundą teismui padavė 2015 m. liepos 2 d., t.y. praėjus 44 dienoms nuo termino apeliaciniam skundui paduoti pasibaigimo dienos, o ne parėjus 72 dienoms kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Toks apeliaciniam skundui paduoti nustatyto termino praleidimas nėra du kartus didesnis už įstatymo nustatytą terminą, ką nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ir gali būti vertinamas kaip praleistas pakankamai nedaug, tačiau, bet kokiu atveju, sprendžiant dėl jo atnaujinimo, reikia įvertinti tokio praleidimo priežastis.
Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-548/2004). Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1486/2002).
Bylos duomenys tvirtina ir tą iš esmės teisingai nustatė bei konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu išsiųsti procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti su atžyma „neatsiėmė“. Atlikus asmens duomenų užklausas, buvo nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota ieškovės nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini); pagal Sodros duomenis atsakovas yra K. R. individualios įmonės, registruotos (duomenys neskelbtini), savininkas; nusiuntus procesinius dokumentus atsakovui pakartotinai jo gyvenamosios vietos, o taip pat – ir darbo vietos adresais, jie taip pat buvo grąžinti teismui su pašto darbuotojų žymomis, kad atsakovas jų neatsiėmė. Tai, kad atsakovas tikrai gyvena nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), neneigia ir apeliantas bei patvirtina Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų aktas, surašytas, apsilankius ir pabendravus su atsakovu šioje jo gyvenamojoje vietoje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pagrįstais laikyti apelianto atskirajame skunde pateikiamų samprotavimų, neva jis šiuo adresu gyvena, tačiau negavo jokių pašto darbuotojų pranešimų, galimai dėl to, kad įėjimas į laiptinę yra rakinamas kodine spyna, o pašto dėžutė sulaužyta ir tokie pranešimai galėjo būti ir nepalikti. Šiai aplinkybei patvirtinti, nors apeliantas ir pateikia foto nuotraukas apie tai, kad įėjimas į laiptinę yra rakinamas kodine spyna, o pašto dėžutė sulaužyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus vertina kritiškai, kadangi iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti jų pagaminimo laiko. Kitų šias aplinkybes objektyviai pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė.
Nepaisant to, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra reikšmingos, kadangi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovui nėra įteikiami, 2015 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovui K. R. įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau, priėmęs 2015-04-10 sprendimą ir 2015-05-08 nutartį, šios nuostatos teismas jau nesilaikė ir nė vieno iš nurodytų procesinių dokumentų atsakovui viešo paskelbimo būdu neįteikė. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aplinkybė, jog atsakovui tinkamai nebuvo išsiųsta teismo sprendimo kopija, yra pakankama priežastis konstatuoti, jog tokio sprendimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties.
Vertindamas praleistą terminą, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog apeliacinis skundas paduodamas byloje iš šeimos teisinių santykių, kurioje buvo sprendžiami ne tik pačių sutuoktinių, bet ir jų nepilnamečių vaikų interesus lemiantys klausimai. Tuo tarpu byla buvo išnagrinėta, nors ir tinkamai pranešus atsakovui viešo paskelbimo būdu, atsakovui nedalyvaujant, neišklausius jo pozicijos nagrinėtais klausimais, kuri konkrečiu atveju yra reikšminga. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra reikšminga sudaryti galimybę atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei bendriesiems civilinio proceso principams. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apelianto prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo buvo atmestas, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui išspręsti kitiems klausimams, susijusiems su apeliacinio skundo priėmimu (CPK 315 str.) ir paruošimu nagrinėjimui apeliacine tvarka.
Dėl kitų apelianto atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui K. R. terminą apeliaciniam skundui dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo paduoti.
Bylą grąžinti Trakų rajono apylinkės teismui paruošti ją nagrinėjimui apeliacine tvarka.