Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-299-674/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-01-26
Bylos Nr.
e1-299-674/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42766-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Kaltinamasis
D. M.
Baudžiamoji byla Nr. e1-299-674/2022(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42766-2021-3)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 26 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, nedirbantis, teistas 2 kartus, paskutinį kartą 2015 m. kovo 30 d. pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį 25 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. M. 2021 m. gruodžio 9 d. apie 21:45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas svečiuose, bendrų išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,15 promilės) kilus žodiniam konfliktui, smurtavo prieš artimą savo giminaitį – brolį K. M., tai yra tyčia peiliu dūrė į kairės kojos šlaunį ir tuo sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą ir dėl durtinės-pjautinės kairės šlaunies žaizdos nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

2. Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad K. M. yra jo brolis. Jie kartu negyvena, bet santykiai geri. 2021 m. gruodžio 9 d. vakare su broliu K. M. nuėjo pas pažįstamą B. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir ten būdami svečiuose visi vartojo alkoholinius gėrimus. Begerdami su broliu susipyko dėl alkoholio, apsižodžiavo svetainėje ir konflikto metu jis susinervinęs, kad brolis jam neduoda alkoholio, šiam stovinčiam ir pats stovėdamas, čiupo nuo stalo užkandai pjaustyti padėtą B. V. neperlenkiamą peilį ir smeigė jam į kairės kojos šlaunį. Norėjo šiek tiek sužaloti supykęs, kad jis jam nedavė alkoholio. Brolis po konflikto, kai jau buvo sužalotas nieko nesakė ir išėjo lauk. Grįžęs po akimirkos į kambarį, kur jie gėrė, atsinešė kažkokį pagalį ir jam stovinčiam nieko nesakęs trenkė staiga vieną kartą tuo pagaliu per galvą ties viršugalviu į plaukuotą dalį. Jis iškart pajuto stiprų skausmą galvoje ties sutrenkta vieta ir pastebėjo, kad šiek tiek bėgo kraujas. Trenkęs pagaliu brolis numetė sulūžusį pagalį tame pačiame kambaryje ir išėjo lauk. Išeidamas pasakė, kad iškvies policiją. Galvojo, kad nieko jis nekvies, o tik pagąsdino, kad kvies policiją, nors iš tikrųjų iškvietė. Jis policijos broliui nekvietė. Atvykus policijai ir medikams jie pareiškė abu su broliu pretenzijas vienas kitam ir po medikų apžiūros buvo abu uždaryti į areštinę, kaip padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Brolis jo atsiprašė, o jis jo, ir jie vienas kitam dėl sužalojimų atleido. Dabar susitaikė. Pažada prieš brolį daugiau nesmurtauti. Žino, kad broliui nežymiai sužalojo sveikatą ir labai gailisi jį sužalojęs bei padaręs nusikalstamą veiką. (b. l. 85-87)

3. Nukentėjusysis K. M. parodė, kad D. M. yra jo brolis. Jie kartu negyvena, bet santykiai geri. 2021 m. gruodžio 9 d. vakare su broliu D. M. nuėjo pas B. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir ten būdami svečiuose visi vartojo alkoholinius gėrimus ir dar buvo B. V. kažkoks kaimynas. Begerdami su broliu susipyko dėl alkoholio, apsižodžiavo svetainėje ir konflikto metu jam stovinčiam brolis čiupo nuo stalo užkandai pjaustyti padėtą B. V. peilį ir smeigė jam į kairės kojos šlaunį. Jis po konflikto ėjo lauk, kad daugiau nevyktu konfliktas ir kampe, koridoriuje pamatė kažkokį pagalį. Čiupo tą pagalį ir nutarė broliui atkeršyti, kad jis jam sužalojo peiliu koją. Grįžęs į kambarį kur buvo brolis su kitais sugėrovais rado jį stovintį ir nieko nesakęs trenkė jam vieną kartą pagaliu per galvą ties viršugalviu į plaukuotą dalį. Sudavęs brolio reakcijos nestebėjo ir išėjo į lauką. Išėjęs išsikvietė pagalbą per 112. Sulaukus policijos ir medikų jie abu su broliu pareiškė pretenzijas vienas kitam ir po medikų apžiūros buvo abu uždaryti kaip padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Brolis jo atsiprašė ir jis jam atleido. Brolio jis taip pat atsiprašė ir su juo taikysis. Civilinio ieškinio nereikš. (b. l. 48)

4. Liudytojas B. V. parodė, kad D. M. ir K. M. pažįsta asmeniškai. Jie vienas kitam yra broliai ir yra jo draugai. Broliai 2021 m. gruodžio 9 d. vakare buvo atėję pas jį į namus (duomenys neskelbtini), ir ten visi vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant broliai susipyko tarpusavyje dėl alkoholio, svetainėje konflikto metu dėl to, kad K. nedavė alkoholio D., D. stovinčiam K. čiupęs nuo stalo užkandai pjaustyti padėtą neperlenkiamą peilį, smeigė jam į kairės kojos šlaunį. Kraujo nematė, bet K. po konflikto, kai jau buvo sužalotas, nieko nesakė ir išėjo lauk. Grįžęs po akimirkos į kambarį, kur gėrė, atsinešė kažkokį pagalį ir juo nieko nesakęs staiga trenkė stovinčiam D. vieną kartą pagaliu per galvą, ties viršugalviu į plaukuotą dalį. D. iš karto susiėmė už galvos ir jis suprato, kad jam dėl to skaudėjo. Paskui pamatė, kad bėga kraujas. K., trenkęs broliui per galvą, numetė sulūžusį pagalį tame pačiame kambaryje ir išėjo lauk. Išeidamas pasakė, kad iškvies policiją. Galvojo, kad nieko jis nekvies, nors iš tikrųjų iškvietė. Atvykus policijai ir medikams, broliai grįžo. K. ir abu broliai parašė vienas ant kito pareiškimus. Jis pats įvykio metu nuo jų nenukentėjo ir apgint jų negalėjo, nes brolių veiksmai buvo staigūs ir nenuspėjami. Kiek žino, broliai susitaikė. (b. l. 57-60)

5. Įvykio vietos apžiūros protokolas - nustatyta, kad D. M. prieš savo brolį K. M. smurtavo 2021 m. gruodžio 9 d. apie 21:45 val., (duomenys neskelbtini). (b. l. 13-23)

6. Įvykio metu D. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nustatyta 3,15 promilės. (b. l. 31)

7. Objekto apžiūros protokolas - D. M. buvo sužalotas peiliu, kuris yra 25,2 cm ilgio ir jo rankena įvairiaspalvio plastiko. Rankeną nuo geležtės skiria balto metalo, ovalo formos 4,9x3 cm dydžio ribotuvas. Geležtės, kuri balta, ilgis 13,8 cm, ašmenys iš abiejų pusių, penties nėra. Ašmenys galandami iš abiejų pusių įstrižai. Smaigalys išreikštas gerai, galandamas iš abiejų pusių. Geležtės plotis, matuojant kas 1 cm nuo smaigalio, yra: 0,8-1,5-1,9-2,4-2,4-2,3-23-2,2-2,1-2,05-2,05-2-2 cm. (b. l. 40)

8. Asmens apžiūros protokolas - nustatyta, kad K. M. įvykio metu buvo sužalota kairė šlaunis. (b. l. 24-28)

9. Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo – nustatyta, kad K. M. įvykio metu buvo sužalota kairė šlaunis, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. (b. l. 29-32)

10. VTMT Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 443/2021(10) nurodoma, kad K. M. padaryta durtinė-pjautinė kairės šlaunies žaizda ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu smūgiu, galimai ekspertui pateiktu peiliu (jo ašmenimis). (b. l. 40)

11. Įrodyta, kad D. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis būdamas svečiuose, bendrų išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui, smurtavo prieš artimą savo giminaitį – brolį, tai yra tyčia peiliu dūrė į kairės kojos šlaunį ir tuo sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą ir dėl durtinės-pjautinės kairės šlaunies žaizdos nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

12. Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)

13. Prokuroras siūlo D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 45 parų areštą, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 30 parų areštą. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą.

14. Teismas, skirdamas D. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, teistas du kartus ir visus už smurtą artimoje aplinkoje, teistumas išnykęs (b. l. 88-90, 92-93), administracine tvarka nebaustas (b. l. 94), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 96, 97), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas neblaivus prieš savo šeimos narį – brolį panaudodamas fizinį smurtą jo atžvilgiu ir sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, į tai, kad kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme, areštu, ir jos dydžiu sutinka (b. l. 102-104).

15. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam D. M. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma arešto bausmė ir jos dydis yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir tinkami. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 9 d. 22 val. 40 min. iki 2021 m. gruodžio 10 d. 13 val. 45 min. (viena para).

Iki bausmės vykdymo pradžios D. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį (1 vnt.) pagal pakvitavimą grąžintą B. V., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti B. V..

D. M. išaiškinti, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Aurelija Petkevičienė