- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-03
- Bylos Nr.
- TS-2-990/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Nuteistasis
- A. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. gynėjo advokato V. P. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. RV-25-3035 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. sausio 18 d.
2. Komisija 2024 m. lapkričio 29 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė netaikyti A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Nutarime nurodoma, kad A. A. skirtos bausmės pradžia – 2022 m. vasario 4 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 4 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. lapkričio 27 d. – vienuolika mėnesių ir aštuonios dienos. A. A. vieną trečiąją skirtos bausmės atliko 2023 m. kovo 3 d. Lygtinio paleidimo metu A. A. planuoja gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). A. A. teistas ketvirtą kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, pirmą kartą teisėsaugos akiratyje atsidūrė būdamas pilnametis. Ankstesni A. A. teistumai yra išnykę, nuo jų yra praėjęs didelis laiko tarpas, t. y. daugiau nei 13 metų, tačiau stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika: A. A. sunkiai sutrikdė sveikatą, pirmas A. A. padarytas nusikaltimas taip pat susijęs su agresijos panaudojimu, tam tikra smurtinio elgesio raiška. A. A. nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje draugų aplinkoje. A. A. padarytos ankstesnės nusikalstamos veikos buvo orientuotos į pasipelnymą, finansinės naudos gavimą, atlikdamas nusikalstamas veikas jis veikė su kitais asmenimis. Kalbėdamas apie ankstesnius nusikaltimus A. A. jų nedetalizuoja, teigdamas, kad nepamena susiklosčiusių aplinkybių dėl savo jauno amžiaus ir praėjusio ilgo laiko tarpo. A. A. pripažįsta, kad aplinkinių įtaka susijusi su nusikalstamumu. A. A. turi nedidelę darbinę patirtį, bausmės atlikimo metu save realizuoja darbinėje srityje ir kaupia darbinę patirtį. A. A. pateikė formalius dokumentus, patvirtinančius įdarbinimo galimybę po paleidimo iš įkalinimo vietos (ši vertinimo sritis gali būti tiesiogiai susijusi su galima pakartotinio nusikalstamumo elgesio raiška, kadangi ankstesnės nusikalstamos veikos buvo orientuotos į pasipelnymą, A. A. neturėjo pastovaus ir gerai apmokamo darbo). A. A. geba įvardinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamam elgesiui – savitvardos praradimas, bendravimas su bloga kompanija, impulsyvūs veiksmai. Įprastai agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys A. A. nėra būdingas, tačiau šiuo metu bausmę jis atlieka būtent už agresyvų elgesį praradus savitvardą (A. A. pripažįsta apsižodžiavęs, stipriai supykęs ir sudavęs kelis smūgius). Analizuojant A. A. elgesį nusikaltimuose išryškėja ne iki galo pasvertų sprendimų priėmimo epizodai, orientuojantis į trumpalaikį poreikių patenkinimą. Stebima savo poelgių racionalizacija, kas rodo, jog praeityje A. A. ne visuomet pasirinkdavo konstruktyvius būdus spręsti turimoms problemoms. Pokalbio metu išryškėja, jog A. A. ne visuomet racionaliais būdais siekė įgyvendinti asmeninius tikslus, tačiau šiuo metu stebimi teigiami pokyčiai šiame gebėjime. A. A. turi tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius tikslus, žino žingsnius jiems pasiekti, tačiau pripažįsta, kad anksčiau jam ne visada pavykdavo įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Nors A. A. stengiasi valdyti šią sritį, tačiau socialinio tyrimo išvadoje paminėta, jog mąstymo ir elgesio sritis šiuo metu vis dar reikalauja papildomų intervencijos priemonių. Dabartinį savo nusikaltimą A. A. vertina neigiamai, gailisi, tačiau tuo pačiu ir minimalizuoja savo kaltę, išsako abejones teisingumu (vertinimo metu teigė, kad nukentėjęs asmuo jam pretenzijų nepareiškė, pareiškimo nerašė, nuteisė pagal faktą ir mano, kad neturėtų taip būti). Pokalbio metu stebima, kad A. A. neišreiškia neigiamų nuostatų į priežiūrą ir apribojimus, bausmės atlikimo laikotarpiu net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje geba savo elgesį koreguoti tinkama linkme. Bausmės atlikimo metu A. A. laikosi nustatytų taisyklių, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. A. A. pripažįsta, kad būdamas laisvėje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teigia, suprantantis, kam reikalingi įstatymai, tam tikros elgesio normos, bei teigia, jog būdamas laisvėje gebėjo pakankamai tinkamai jų laikytis. Šiuo metu A. A. deklaruoja poreikį tinkamai integruotis į visuomenę ir laikyti visuotinai priimtinų taisyklių bei elgesio normų. Socialinio tyrimo išvadoje paminėta, kad buvo gauta informacija iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų, jog A. A. yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos, jis laikosi nuteistųjų subkultūros. Vertinant tai, manytina, kad A. A. pakartotinis nusikalstamas elgesys yra siejamas su tam tikromis kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis bei nepakankamu kitų visuomenės narių teisių gerbimu bei moralinių vertybių ignoravimu. 2024 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. RV-25-1335 Komisija nutarė netaikyti A. A. lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos ir rekomendavo vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Rekomendacijų vykdymo laikotarpiu A. A. dalyvavo paskaitoje „Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir emocinio intelekto svarba“, seminare „Patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimas“. A. A. užsiima individualia veikla, elgiasi nepriekaištingai, sistemingai vyksta į trumpalaikes išvykas į namus (duomenų apie padarytus pažeidimus trumpalaikių išvykų metu nebuvo), savanoriauja labdaros ir paramos fonde (duomenys neskelbtini). A. A. pakartotinio elgesio rizika – vidutinė. A. A. deda tam tikras pastangas valdyti pakartotinio elgesio riziką, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad mąstymo ir elgesio nuostatų sritys dar reikalauja dalyvavimo intervencinėse priemonėse. Komisija, konstatavusi, kad yra stebimi tam tikri teigiamos rizikos valdymo aspektai, tačiau A. A. pažanga dar nėra tokia akivaizdi, jog būtų galima teigti, kad A. A. pasikeitė ir daugiau nenusikals, nutarė netaikyti A. A. lygtinio paleidimo. Nutarime nurodyta ir atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė, kuria siūloma A. A. taikyti lygtinį paleidimą, kadangi jo nusikaltimas padarytas po ilgo laiko tarpo, A. A. geba analizuoti savo elgesį, A. A. santykiai su šeima yra pozityvūs, jis vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, nepažeidinėja taisyklių, todėl manytina, kad tolesnę bausmę A. A. gali atlikti ir nestruktūruotoje aplinkoje.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 6 d. gautas A. A. gynėjo advokato V. P. skundas dėl Nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą ir taikyti A. A. lygtinį paleidimą. Pareiškėjas nurodo, kad A. A. šiuo metu yra faktiškai atlikęs daugiau kaip tris ketvirtadalius jam skirtos bausmės. Komisija atsisakymą A. A. taikyti lygtinį paleidimą grindžia tuo, kad: 1) A. A. padaryti nusikaltimai pasižymi sunkėjimo dinamika (nepaisant to, kad visi ankstesni teistumai yra seniai išnykę), tačiau paskutinis iš išnykusių teistumų (2010 m.) buvo už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Nusikalstama veika, už kurią A. A. atlieka bausmę, buvo atsitiktinė, padaryta spontaniškai, negalvojant apie tokių veiksmų pasekmes nukentėjusiajam, todėl pareiškėjas mano, kad Komisija visai nepagrįstai atsisakymą taikyti A. A. lygtinį paleidimą argumentavo jo padarytų nusikalstamų veikų sunkėjimo dinamika; 2) A. A. nedetalizuoja savo ankstesnių nusikaltimų aplinkybių, nes jų neprisimena. Per 13 metų ar ilgesnį laikotarpį pasikeitė A. A. pažiūros ir nuostatos. Pareiškėjas mano, kad Komisija pernelyg sureikšmino senus A. A. biografijos duomenis, kuriuos pats A. A. jau stengiasi ištrinti iš savo atminties; 3) A. A. turi nedidelę darbinę patirtį ir ši vertinimo sritis gali būti tiesiogiai susijusi su galima pakartotinio nusikalstamo elgesio raiška, kadangi ankstesnės nusikalstamos veikos buvo orientuotos į pasipelnymą, nes A. A. neturėjo pastovaus ir gerai apmokamo darbo. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos argumentu, kadangi ankstesnės nusikalstamos veikos buvo orientuotos į pasipelnymą (nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš 13 m.), o nusikaltimas, už kurį A. A. šiuo metu atlieka bausmę, niekaip nėra susijęs su pasipelnymu ar kitokiais turtiniais interesais. A. A. ir atlikdamas bausmę visomis išgalėmis stengiasi imtis darbinės veiklos, taip siekdamas užsitikrinti pragyvenimo šaltinį būnant laisvėje. (duomenys neskelbtini) A. A. su MB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti tam tikras darbines funkcijas. UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštu patvirtino, kad A. A. bus priimtas dirbti nuo paleidimo dienos. Tai rodo, kad A. A. siekė ir siekia teisėtų darbinių pajamų. (duomenys neskelbtini) A. A. su Labdaros ir paramos fondu (duomenys neskelbtini) sudarė savanoriškų darbų atlikimo sutartį, pagal kurią A. A. įsipareigojo padėti vaikų ir paauglių dienos centre organizuoti renginius, padėti išvykose. Fondas patvirtino, kad A. A. atlikdamas bausmę dalyvauja veikloje; 4) A. A. bausmę atlieka už agresyvų ar savitvardos stokojantį elgesį, tačiau Nutarime nurodyta, kad toks elgesys A. A. nėra būdingas, taip pat primenami ir seniai padaryti nusikaltimai kaip ne iki galo pasvertų sprendimų priėmimo epizodai, orientuojantis į trumpalaikį poreikių patenkinimą, ne visuomet pasirinkus konstruktyvius būdus spręsti savo problemas. Nors Komisija įžvelgė, kad A. A. stengiasi valdyti šią sritį, tačiau pabrėžė, jog socialinio tyrimo išvadoje paminėta, kad A. A. mąstymo ir elgesio sritis šiuo metu vis dar reikalauja papildomų intervencijos priemonių, bet nenurodė, kokių konkrečių veiksmų pats A. A. dar turėtų imtis ar kokios priemonės A. A. dar turėtų būti taikomos, kad būtų pakeisti jo mąstymas bei elgesys ir būtų pasiekti teigiami pokyčiai; 5) Komisija prieštaringai konstatavo, kad savo nusikaltimą A. A. vertina neigiamai, savo kaltę minimalizuoja, neišreiškia neigiamų nuostatų į priežiūrą ir apribojimus, tačiau bausmės atlikimo metu net ir būdamas subkultūruotoje aplinkoje geba savo elgesį koreguoti tinkama linkme, deklaruoja poreikį tinkamai integruotis į visuomenę ir laikytis visuotinai priimtinų taisyklių bei elgesio normų. Komisija akcentavo, kad pagal Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų informaciją A. A. yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos, jis laikosi nuteistųjų subkultūros ir jo pakartotinis nusikalstamas elgesys yra siejamas su tam tikromis kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis bei nepakankamu kitų visuomenės narių teisių gerbimu bei moralinių vertybių ignoravimu. Kriminalinė subkultūra laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose yra de facto nuo senų laikų egzistuojantis reiškinys. Nors bausmės atlikimo vietos administracija ir siekia mažinti kriminalinės subkultūros įtaką laisvės atėmimo bausmės vykdymo procesui, siekia išgyvendinti subkultūros lemiamus kriminalinio pobūdžio nuteistųjų tarpusavio santykius, tačiau nuteistųjų subkultūra laisvės atėmimo vietoje iki šiol egzistuoja objektyviai. A. A., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, siekdamas išvengti galimų konfliktų su kitais nuteistaisiais, nepatirti išnaudojimo, yra neišvengiamai priverstas laikytis tam tikrų nuteistųjų subkultūros tradicijų. Esant visoms kitoms sąlygoms taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tai neturėtų būti kliūtis tokį paleidimą taikyti. Lygtinai paleistas nuteistasis būtų eliminuotas iš galbūt neigiamai jį veikiančios aplinkos, sugrąžintas į socialiai teigiamą savo šeimos ir visuomenės aplinką; 6) A. A. daroma aplinkinių įtaka susijusi su nusikalstamumu. Nuosprendyje, pagal kurį A. A. atlieka bausmę, teismas pripažino, kad nuteistųjų bendri veiksmai galėjo atsirasti spontaniškai. Nėra paneigtas atsitiktinis A. A. dalyvavimas toje nusikalstamoje veikoje. A. A. atliekant bausmę nėra nustatyta jokių jo neteisėtų veiksmų, kuriuos galėtų įtakoti kiti aplinkiniai asmenys, nuteistieji. Pareiškėjas pažymi, kad lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime 2023 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 357-393 nutarė A. A. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos, tačiau komisijos nutarimo nepatvirtino teismas. Be to svarstant A. A. Lygtinio paleidimo komisijoje Alytaus kalėjime buvo konstatuota, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, o perkėlus A. A. į Vilniaus kalėjimą dėl neaiškių priežasčių ir nesant tam jokio pagrindo ši rizika tapo vidutinė. Nėra jokių duomenų, kad perkėlus A. A. į Vilniaus kalėjimą jo elgesys pasikeitė į neigiamą pusę. A. A. turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su sutuoktine, vaikais ir tėvais, atlikdamas bausmę mokosi, dalyvauja nuteistųjų užimtumo užsiėmimuose, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, per visą bausmės laiką nė karto nebaustas drausmine tvarka, įvykdė visas jam nustatytas resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones ir rekomendacijas. Po paskutinio Komisijos svarstymo A. A. papildomai dalyvavo „Nesmurtinės komunikacijos valdymo“ programos užsiėmimuose. Pareiškėjas mano, kad visa tai patvirtina nuoseklų A. A. siekį elgtis tinkamai, atitikti tokius elgesio reikalavimus, kad jam būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Nors A. A. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, A. A. padarė akivaizdžią pažangą, kas sudaro pagrindą tikėti, kad A. A. paleidus lygtinai laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atliekant bausmę niekada nebuvo užfiksuotas A. A. piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholio vartojimas ar smurtinis elgesys. Darytina išvada, kad šiuo metu nėra kriminogeninių veiksnių, kuriuos A. A. dar turėtų mažinti. Komisija iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių A. A. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Per atliktą bausmės dalį A. A. jau patyrė pakankamus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. A. A. yra atlyginęs nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, sumokėjo visas seniau jam skirtas administracines baudas, neturi jokių skolų. A. A. palaiko socialinius ryšius su savo šeimos nariais, paleidus jį lygtinai gyventų tėvams priklausančiuose namuose, kas būtų papildomas saugiklis nenusikalsti. A. A. turi du nepilnamečius vaikus, jaunesniajam nustatytas (duomenys neskelbtini) neįgalumas. Atsižvelgiant į A. A. teigiamai apibūdinančių duomenų visumą pareiškėjas mano, kad A. A. savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jo elgesį galima koreguoti jam būnant laisvėje, o Komisijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutarime Nr. RV-25-3035 išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, yra nepagrįstos, grindžiamos tik prieštaringomis ir abstrakčiomis prielaidomis, todėl nutarimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu ir turi būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 82-87 straipsniai.
5. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigų, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
6. A. A. skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 4 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 4 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. lapkričio 27 d. – vienuolika mėnesių ir aštuonios dienos, vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės A. A. atliko 2023 m. kovo 3 d., taigi A. A. atitinka minėtas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas.
7. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus – 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba 2) nuteistasis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
8. Vertindamas A. A. elgesio atitikimą šiems pagrindams teismas pažymi, kad, kaip matyti iš A. A. vertinimo pagal „OASys“ sistemą, A. A. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei, taigi A. A. elgesys neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos.
9. Vertinant A. A. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ yra išaiškinęs, jog pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtaką. Nustatydami asmens daromą pažangą, laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį, o naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia.
10. Vertindamas A. A. socialinio vertinimo išvadas teismas pažymi, kad:
11.1. 2022 m. balandžio 12 d. įvertinimo metu buvo nustatyta vidutinė A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo išskirtos kriminogeninės sritys ir veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (4 teistumai); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (nestabili darbinė istorija); gyvenimo stilius ir draugai (laisvalaikio praleidimo būdai sukuriantys situacijas teisės pažeidimams, draugų neigiama įtaka); mąstymas ir elgesys (impulsyvus elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, nusikaltimų neutralizavimas).
11.2. 2023 m. kovo 20 d. įvertinimo metu buvo nustatyta žema A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Rizika sumažėjo gyvenimo sąlygų srityje, kadangi gautas patvirtinimas, kad A. A. laisvėje turės gyvenamąją vietą, taip pat rizika mažėjo emocinės gerovės srityje, kadangi A. A. pradėjo dalyvauti intervencinėse programose, pradėjo atpažinti problemas ir kritiškiau save vertinti. Rizika išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje yra valdoma, kadangi A. A. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kreipėsi dėl darbo, pateikė pažymą dėl įsidarbinimo laisvėje. 2023 m. kovo 20 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyti dinaminiai veiksniai, didinantys A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti: nestabili darbinė istorija; gyvenimo stilius ir draugai: buvo daroma įtaka asocialios grupės; mąstymas ir elgesys: impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvardos problemos, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, empatijos stoka.
11.3. 2023 m. rugsėjo 19 d. įvertinimo metu pakartotinio A. A. nusikalstamo elgesio rizika išliko žema. Vertinimo metu stebėtas A. A. įsitraukimas į resocializacijos procesą, siekis vykdyti individualaus resocializacijos plane numatytas priemones, A. A. užsiima darbine veikla. 2023 m. rugsėjo 19 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyti dinaminiai veiksniai, didinantys A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti: nestabili darbinė istorija; gyvenimo stilius ir draugai: buvo daroma įtaka asocialios grupės; mąstymas ir elgesys: impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvardos problemos, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, empatijos stoka.
11.4. 2024 m. balandžio 3 d. įvertinimo metu buvo nustatyta vidutinė A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, ir nėra siejama su naujai pasireiškusiais kriminogeniniais poreikiais ar pablogėjusiu A. A. elgesiu - vertinimai atlikti remiantis asmens bylos duomenimis, interviu metu pateikta informacija ir vertinant objektyvius iki šiol neįvertintus faktus: ankstesnių vertinimų metu nebuvo užfiksuoti duomenys apie teistumą su įsibrovimo elementu, taip pat nebuvo pažymėtas modelio lūžis, kuris pereina į nusikaltimų sunkėjimo dinamiką. A. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. 2024 m. balandžio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyti dinaminiai veiksniai, didinantys A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką: nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; impulsyvumas; problemų sprendimų įgūdžių stoka; pasiekimų suvokimo stoka; siekia tikslų neteisėtais būdais.
11.5. 2024 m. balandžio 5 d. įvertinimo metu buvo vertinama A. A. smurtinio elgesio rizika ir nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika.
11.6. 2024 m. lapkričio 18 d. įvertinimo metu pakartotinio A. A. nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. A. A. atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus, t. y. geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardinti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą. Stebimos teigiamos nuostatos dėl darbinės veiklos: 2023 m. liepos 27 d. A. A. individuali veikla – (duomenys neskelbtini) prilyginta darbinei. A. A. yra sudaręs sutartį su MB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Taip pat A. A. pateikė sąskaitas faktūras, tinkamai pildo individualios veiklos ir išlaidų apskaitos žurnalą. 2024 m. spalio 28 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis, A. A. visiškai atsiskaitė pagal vykdomąjį dokumentą, kurio suma siekė 2 319,81 eurų. Stebimas disciplinuotas A. A. elgesys, A. A. laisvės atėmimo bausmės metu vykdė Komisijos jam paskirtas rekomendacijas. 2024 m. lapkričio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyti dinaminiai veiksniai, didinantys A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką: nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; impulsyvumas; problemų sprendimų įgūdžių stoka; pasiekimų suvokimo stoka; siekia tikslų neteisėtais būdais.
12. Vertinant A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad ji buvo ir liko vidutinė: nors iki 2024 m. balandžio 3 d. ši rizika buvo vertinama kaip žema, tačiau, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, anksčiau atliekant vertinimus nebuvo įvertintos tam tikros svarbios aplinkybės: duomenys apie teistumą su įsibrovimo elementu, taip pat nebuvo pažymėtas modelio lūžis, kuris pereina į nusikaltimų sunkėjimo dinamiką, taip pat, kad A. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą (kriminogeniniai statistiniai veiksniai). Visgi teismas įvertina ir paskutinę - 2024 m. lapkričio 18 d. socialinio tyrimo išvadą, kurioje konstatuota, kad A. A. atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus, taigi A. A. elgesys atitinka alternatyvų nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą – akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
13. Sprendimą netaikyti A. A. lygtinio paleidimo Komisija motyvavo tuo, kad A. A. padaryti nusikaltimai pasižymi sunkėjančia dinamika, šiuo metu jis atlieka bausmę už agresyvių elgesį praradus savitvardą, A. A. mąstymo ir elgesio sritys šiuo metu vis dar reikalauja papildomų intervencijos priemonių, A. A. turi nedidelę darbinę patirtį, o jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos buvo orientuotos į pasipelnymą.
14. Vertindamas Komisijos argumentus dėl A. A. padarytų nusikaltimų sunkėjimo ir jo agresyvaus elgesio, teismas pažymi, kad A. A. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dalyvavo programoje „Į problemų sprendimą orientuota trumpalaikė terapija“; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dalyvavo ir baigė programą „Pykčio ir agresijos valdymas); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dalyvavo nesmurtinės komunikacijos ugdymo grupėje; (duomenys neskelbtini) dalyvavo paskaitoje „Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir emocinio intelekto svarba“; (duomenys neskelbtini) dalyvavo seminare „Patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimas“, taigi A. A. stengiasi koreguoti agresyvias savo elgesio apraiškas, dalyvaudamas socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamuose renginiuose.
15. Komisija, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodė, kad A. A. turi nedidelę darbinę patirtį, o jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos buvo orientuotos į pasipelnymą. Teismo įsitikinimu, darbinės patirties stygių kompensuoja A. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu įgytos profesinės kvalifikacijos – siuvėjo, baldžiaus specialybės, taip pat oficialiai patvirtintos A. A. galimybės esant laisvėje įsidarbinti bei tai, kad šiuo metu A. A. vykdo individualią veiklą, kas reiškia, kad būdamas laisvėje A. A. turi pagrįstas galimybes pajamas gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, tokiu būdu tinkamai integruodamasis į visuomenę. Laisvės atėmimo metu A. A. visiškai sumokėjo antstolio išieškomą skolą, kurios dydis siekė 2 319,18 eurų, jis stengiasi užtikrinti finansinę savo gerovę. A. A. drausminėmis nuobaudomis nebaustas, bausmės atlikimo metu laikosi nustatytų taisyklių. Negalima nepastebėti ir to, jog A. A. trumpalaikių išvykų metu savanoriauja labdaros ir paramos fonde (duomenys neskelbtini), padeda vaikų ir paauglių dienos centre organizuoti renginius, padeda išvykose. Trumpalaikių išvykų metu duomenų apie padarytus pažeidimus nebuvo gauta, taigi teismas turi pagrindo spręsti, kad A. A. ne tik padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau parodė ir gebėjimą laikytis taisyklių.
16. Teismas įvertina ir tai, kad A. A. psichoaktyviomis medžiagomis nepiktnaudžiauja, bendrauja su sutuoktine, vaikais ir tėvais, jo santykiai su šeima yra pozityvūs, lygtinio paleidimo atveju jis gyventų tėvams priklausančiuose namuose, vykdytų sutartinius įsipareigojimus su MB (duomenys neskelbtini), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad A. A. sugebės save realizuoti socialiai tinkamoje aplinkoje, tokiu būdu valdydamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
17. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. A. likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu gali būti laisvėje, todėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. RV-25-3035 netaikyti A. A. lygtinio paleidimo naikintinas ir A. A. lygtinai paleistinas iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 2 punktu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. A. gynėjo advokato V. P. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. RV-25-3035 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. A., tenkinti:
Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. RV-25-3035 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. A. ir A. A. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.