Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-21 · Administracinė byla Nr. A-822-142-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-21
Bylos Nr.
A-822-142-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Antanas Ablingis
Suinteresuotas asmuo
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del tarnybinio
Atsakovas
Taurages
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracines byla Nr. A822-142/2010
Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Antano Ablingio, Dainiaus Rai˛io (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailes ˇalimienes (pranešeja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimo administracineje byloje pareiškejo M. A. skunda atsakovui Taurages apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, treciajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

pareiškejas M. A. kreipesi i teisma prašydamas:

1) panaikinti Taurages rajono policijos komisariato 2008-09-04 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-33 ir nustatyti, kad 2007-12-13 M. A. atsitikes nelaimingas atsitikimas darbe yra susijes su padidejusiu pavojumi ir padidejusia rizika jo sveikatai;

2) ipareigoti Taurages apskrities vyriausiaji policijos komisariata (toliau – ir Taurages apskrities VPK) išduoti M. A. siuntima i Centrine medicinos ekspertizes komisija (toliau – ir CMEK) sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

Nurode, jog 2007-12-13 apie 20²⁰ val. Vytauto g., Taurageje, 76 namo 215 bute, tarnybos metu, kirviu bandant atidaryti mineto buto duris ir iejus i buta nutraukti isisiautejusiu jaunuoliu neteisetus veiksmus, trikdancius visuomenes rimti ir tvarka, atsidarancios durys kliude kirvi, kuris nukrito ant pareiguno dešines rankos plaštakos tuo su˛alodamas M. A.. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog nelaimingas atsitikimas yra susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu, taciau ivertintas kaip draudiminis ivykis, nes su˛alojimas nera susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika, o veikiau su pacio M. A. neatsargumu. Pareiškejas nesutinka su tokia tarnybinio patikrinimo išvada. Teigia, kad jis elgesi nepa˛eisdamas Policijos veiklos istatymo nuostatu, samoningai neleido šiam nelaimingam atsitikimui kilti, nenumate ir negalejo numatyti, kad jam bandant atidaryti duris R. K. paleis kirvi, kuris su˛alos pareiguno ranka. Pa˛ymi, kad Taurages rajono policijos komisariatas buvo paruošes kita Tarnybinio patikrinimo išvada, kurios data ir numeris galutinai buvo nenurodytas, taciau pasiuntus šia išvada suderinimui su Lietuvos Policijos departamento Vidaus tyrimo valdybos specialistu N. G. buvo nurodyta, kad nera pagrindo teigti, jog M. A. su˛alojimo atveju ivykis buvo susijes su padidejusiu pavojumi ir rizika pareiguno sveikatai, todel buvo surašyta kita, priešinga pirmajai Tarnybinio patikrinimo išvada. N. G. pats netyre M. A. atsitikusio nelaimingo atsitikimo, neapklause asmenu, maciusiu su˛alojimo atveji. Mano, kad 2008-09-04 Tarnybinio patikrinimo išvada dalyje, kurioje pripa˛intas M. A. neatsargumas del atsitikusio nelaimingo atsitikimo turi buti pripa˛inta negaliojancia, nustatant, kad M. A. padarytas su˛alojimas yra susijes su padidejusiu pavojumi ir rizika jo sveikatai, todel Taurages apskrities VPK turi buti ipareigotas išduoti siuntima i CMEK sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymui.

Atsiliepimas

Atsakovas Taurages apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu praše netenkinti M. A. skundo. Atsikirtima grind˛ia tuo, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta pacio pareiškejo veiksmuose neatsargumo po˛ymiu. Administracines teises pa˛eidejas neatliko tiesioginiu aktyviu veiksmu prieš policijos pareiguno sveikata ar gyvybe. O kai M. A. kirviu bande atidaryti duris ir pajutes, kad stipriau darant duris galima atsidaryti, tuomet turejo galimybe apsaugoti savo sveikata nuo pacio nekoordinuotu veiksmu, padave kirvi šalia stovinciam vyriškiui, neperspejas, staiga dare duris ir kliude vyriškio, laikancio kirvi, ranka, iš vyriškio ranku išsprudes kirvis perkirto M. A. plaštaka. Šiuo atveju nebuvo nei vieno asmens tiesioginiu aktyviu veiksmu M. A. at˛vilgiu, todel konstatuotina, kad yra pacio M. A. neatsargumo po˛ymiai ir su˛alojimas nera susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika sveikatai, todel neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies reikalavimu ir kompensacija neišmoketa (b.l. 22-23).

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepimu praše M. A. skundo netenkinti, nes jis yra neteisetas ir nepagristas. Pa˛ymi, kad pareiškejas susi˛alojo dešines rankos plaštaka, bandydamas atidaryti duris, panaudojant kirvi. Nurode, kad Policijos veiklos istatyme nera nurodyta, kad policijos pareigunas reaguodamas i pilieciu pareiškimus del triukšmo gyvenamajame name turi teise panaudojant duru atidarymui nepritaikyta instrumenta (kirvi) prieš buto savininko valia ieiti i buta. Toks policijos pareiguno elgesys prieštarauja nustatytam policijos pareiguno elgesio modeliui, todel visos pasekmes ir atsakomybe del tokio elgesio tenka pareiškejui. Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai konstatuota, kad pareiškejo veiksmuose yra jo paties neatsargumo po˛ymiai. Pareiškejas turejo numatyti, kokias pasekmes galejo sukelti jo veiksmai atidarant duris kirviu. Nenustates aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, kad pareiškejo patirtos traumos prie˛astis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leid˛ianciu teigti, kad pareiškejas buvo su˛alotas del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso, atsakovas negalejo atlikti kitu veiksmu, susijusiu su kompensacijos išmokejimu nustatyta tvarka (b.l. 29-31).

II.

Klaipedos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškejo skunda tenkino. Pakeite 2008-09-04 Taurages apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-33 dali, kuria pripa˛inta, kad M. A. su˛alojimas tarnybos metu nera susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika sveikatai, ir nurode, kad pareiškejo M. A. sveikata buvo sutrikdyta tarnyboje del tarnybiniu pareigu atlikimo.

Nustate, kad Taurages apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliktas tarnybinis patikrinimas del M. A. traumos, kurio metu nustatyta, kad 2007-12-13 KP ONTP vyr.tyrejas M. A. dirbo operatyvineje grupeje nuo 8 val. iki 20 val. Esant tarnybiniam butinumui, viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas Algirdas Vaitkus nurode M. A. testi budejima toliau. Apie 20²⁰ val. buvo gautas telefoninis pranešimas kad Vytauto g. 76, bute Nr. 215 Taurageje, visa diena triukšmauja jaunuoliai, išgerineja alkoholinius gerimus ir garsiai klausosi muzikos. I ivyki išvyko KP ONTP vyr. tyrejas M. A. ir viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkes inspektoriu veiklos grupes (toliau – AIVG) tyrejas M. A.. Nuvykus minetu adresu informacija pasitvirtino, policijos pareigunai bande su jaunuoliais susitarti, praše isileisti i buta ir nutraukti triukšma. Jaunuoliai ir buto savininkas nepakluso policijos pareigunu reikalavimams, pludo policijos pareigunus ir koridoriuje esancius kaimynus necenzuriniais ˛od˛iais. Itikinejimas su jaunuoliais tesesi apie pusvalandi. AIVG tyrejas M. A. išejo i kiema stebeti, kad jaunuoliai nepabegtu pro antro aukšto langa, o M. A. liko prie buto duru su antro aukšto gyventojais. Viena iš kaimyniu M. A. padave kirvi, kad galetu atidaryti duris, nes visos itikinimo priemones jau buvo išnaudotos. KP ONTP vyr. tyrejas M. A. perspejo buto savininka, kad bus bandoma atidaryti duris prieš jo valia ir dare duris, u˛kišdamas kirvio ašmenis tarp duru ir duru staktos. M. A. suprates, kad durys neu˛rakintos, o tik laikomos iš vidaus, staiga padave kirvi šalia stovejusiam vyriškiui ir stipriai dare duris. Atsidarancios durys kliude kirvi ir krito M. A. i dešines rankos plaštaka. Jaunuoliai buvo sulaikyti. M. A. buvo iškviesta mediku pagalba, nes kirstine ˛aizda pradejo smarkiai kraujuoti bei pareigunui daresi silpna. Tarnybinio patikrinimo 2008-05-15 išvadoje Nr. 30-IS-71 konstatuota, jog Taurages r. PK KP ONTP vyr.tyrejo M. A. su˛alojimas tarnybos metu nera susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika jo sveikatai (b.l. 7-9).

Konstatavo, kad tarp šaliu nera ginco del pareiškejo su˛alojimo patyrimo faktiniu aplinkybiu. Šaliu pozicijos skiriasi klausimu, ar šis su˛alojimas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme buvo susijes su pareiškejo tarnybiniu pareigu atlikimu, susijusiu su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso.

Pa˛ymejo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) (2007 m. gruod˛io 4 d. istatymo Nr. X-1344 redakcija, isigaliojusi nuo 2008 m. sausio 1 d., ˇin., 2007, Nr. 132-5352) 40 straipsniu siekiama suteikti papildomas garantijas pareigunams, kurios yra didesnes u˛ numatytas privalomojo valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojanciuose teises aktuose. Taciau tuo pat metu Statuto 40 straipsnyje yra itvirtintos salygos, kurios riboja tokiu kompensaciju mokejima. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog pareigunui, išmokama nuo vieneriu iki penkeriu metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija, jeigu jis buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta esant trims alternatyvioms salygoms: 1) atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, 2) arba kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, 3) arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Taigi istatymu leidejas išskyre tris salygas, kuriu trecioji yra prie˛astinis ryšys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Trecioji salyga, skirtingai nei pirmosios, nesieja tarnybiniu pareigu atlikimo, kuris butu susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Atsakovas tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek atsiliepime i skunda nurodo, kad nustatytais duomenimis teigtina, kad šiuo atveju nera pagrindo teigti, jog M. A. susi˛alojimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ir rizika pareiguno sveikatai. M. A. su˛alojimas tarnybos metu neatitinka išvardintu Statuto 40 str. 3 d. salygu, todel esant tokiom faktinem aplinkybem jam kompensacija neišmoketina teises aktu nustatyta tvarka, taip pat teigiama, kad yra pacio M. A. neatsargumo po˛ymiai ir susi˛alojimas nera susijes su padidejusiu pavojumi (b. l. 8).Taurages apskrities vyriausiojo policijos komisariato teiginiai, jog kompensacija pareigunui del su˛alojimo, susi˛alojimo ar ne˛ymaus sveikatos sutrikdymo išmokama tik tuo atveju, kai tai ivyko del padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei, nepagristi.

Mineta, jog kompensacija pareigunui turi buti mokama ir kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso (Statuto 40 str. 3 d.). Del šios prie˛asties byloje svarbi savoka „atliekant tarnybines pareigas“.

Atsiliepimas

Iš pareiškejo paaiškinimo, atsakovo, treciojo suinteresuoto asmens pateiktu atsiliepimu ir bylos med˛iagos nustate, kad kriminalines policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo poskyrio vyresniojo tyrejo pareigybes aprašymu nustatyta, kad i valstybes tarnautojo pareigas ieina tirti gautus pilieciu ir organizaciju, imoniu pareiškimus, skundus, atsako u˛ tai, kad laiku ir kompetentingai butu vykdomos pavestos u˛duotys, PK vadovybes nurodymu vykdo nusikaltimu bei kitokiu teises pa˛eidimu prevencija, nusikaltimu atskleidima ir tyrima, viešosios tvarkos, visuomenines rimties bei saugumo, pilieciu teisiu, laisviu ir turto apsauga, vykdo kitus PK vadovybes nurodymus ir pavedimus (b. l. 73-77). Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2008-05-29 aktu Nr. 2 nustatyta, kad 2007-12-13 vyr. tyrejas M. A. dirbo operatyvineje grupeje nuo 8 val. ryto iki 20 val. Esant tarnybiniam butinumui, viešosios policijos operatyvaus valdymo skyriaus specialisto A. V. nurodymu M. A. tese budejima ir apie 20 val. 20 min. kartu su tyreju M. A. išvyko i ivykio vieta Vytauto g. 76 bt. 215, Taurage, kur visa diena triukšmauja jaunuoliai, išgerineja alkoholinius gerimus. Kadangi jaunuoliai nepakluso policijos pareigunu reikalavimams, M. A., noredamas patekti i buta, buto duris bande atidaryti kirviu. Paaiškejus, kad durys neu˛rakintos, o tik stipriai laikomos iš vidaus. M. A. kirvi padave šalia stovejusiam vyriškiui R. K. ir stipriai dare duris. Atsidarancios durys kliude kirvi ir kirto M. A. i dešines rankos plaštaka. Nelaimingo atsitikimo prie˛astimis pripa˛inta, kad M. A. atliekamos funkcijos susi˛alojimo o atveju buvo susijusios su padidejusia rizika pareiguno sveikatai, nes pa˛eidejas nepaklusdamas teisetiems policijos pareiguno reikalavimams, toliau tese teises pa˛eidima bei priverte pareigunus imtis visu kraštutiniu priemoniu prieš pa˛eidejo valia, kad nutrauktu daroma pa˛eidima (b. l. 53-54). Taurages raj. PK, vadovaudamasis 2008-05-23 nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu Nr. 2, suraše nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada, kuria pripa˛ino, kad M. A. patyre trauma vykdydamas tarnybines pareigas ir buvo siuloma jam del sveikatos sutrikdymo CMEK nustacius su˛alojimo masta ir vadovaujantis Statuto 40 str. 3 d. reikalavimais išmoketi pagal su˛alojimo masta jo darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija (b. l. 47-48). Taurages rajono policijos komisariato personalo poskyrio vidaus tyrimo grupe 2008-07, vadovaujantis nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados 2008-05-29 Nr. 85-IS-22 siulomos dalies 5 p. atliko tarnybini patikrinima del M. A. sveikatos sutrikdymo, nustatant prie˛astini ryši tarp tarnybiniu pareigu atlikimo ir sveikatos sutrikdymo. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad atsi˛velgiant i faktines aplinkybes, M. A. buvo su˛alotas vykdant tarnybines funkcijas ir 2008-07 tarnybinio patikrinimo išvada pasiulyta Taurages r. PK KP ONTP vyr. tyrejo A. sveikatos sutrikdyma pripa˛inti ivykusiu tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas ir jam del sveikatos sutrikdymo CMEK nustacius su˛alojimo masta ir vadovaujantis Statuto 40 str. 3 d. reikalavimais išmoketi pagal su˛alojimo masta jo darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija (b. l. 10-12, 43-45, 52). Kadangi tarnybinio patikrinimo išvada turi buti suderinama su Policijos departamentu prie LR VRM Finansu, Vidaus tyrimu ir teises valdybomis, todel 2008-07 tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo patvirtinta. Taurages rajono policijos komisariato personalo poskyrio vidaus tyrimu grupe atliko kita tarnybini patikrinima, kuri baige 2008-09-04 surašius tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-33, kuria konstatavo, kad nebuvo nei vieno asmens tiesioginiu aktyviu veiksmu M. A. at˛vilgiu, todel teigtina, kad yra pacio M. A. neatsargumo po˛ymiai ir su˛alojimas nera susijes su padidejusiu pavojumi ir siulytina pripa˛inti, kad Taurages r. PKKP ONTP vyr. tyrejo M. A. su˛alojimas tarnybos metu nera susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika sveikatai, todel neatitinka Statuto 40 str. 3 d. reikalavimu ir kompensacija neišmokama ( b.l. 7-9, 38-40 ). 2008-09-04 tarnybinis patikrinimas atliktas ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-33, vadovaujantis tuo paties 2008-05-29 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 85-IS-22, kuria buvo nustatyta, kad M. A. patyre trauma vykdydamas tarnybines pareigas ir jam del sveikatos sutrikdymo CMEK nustacius su˛alojimo masta ir vadovaujantis Statuto 40 str. 3 d. reikalavimais išmoketi pagal su˛alojimo masta jo darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija (b. l. 47-48). Iš pateiktos tarnybinio patikrinimo med˛iagos del M. A. su˛alojimo matyti, kad nelaimingas atsitikimas ivyko M. A. atliekant tarnybines pareigas, tai patvirtina nelaimingo atsitikimo tyrimas ir jo pagrindu surašyta išvada, nelaimingo atsitikimo aktas (b. l. 47-48, 53-54), M. A. tarnybinis pranešimas (b.l. 59), Taurages rajono apylinkes teismo 2008-05-06 nutarimas, kuriuo nustatyta, kad M. V. savo veiksmais nevykde teiseto policijos pareigunu reikalavimo ir i˛eide policijos pareigunu garbe ir oruma. Iš to seka, kad pareigunas privalejo imtis priemoniu, kad nuraminti isisiautejusius jaunuolius. Atsakovas irodymu paneigianciu, kad M. A. susi˛alojo atlikdamas tarnybines pareigas nepateike.

Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu pripa˛ino, kad M. A. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Byloje nera duomenu, leid˛ianciu manyti, jog M. A. minimaliai nesilaike atsargaus elgesio taisykliu, todel kirvio, kuriuo buvo prakirsta pareiguno dešines rankos plaštaka, kritimo ir patirto su˛alojimo negalima vertinti kaip jo paties didelio neatsargumo pasekmes. Darytina išvada, kad nagrinejamu atveju egzistavo visos salygos, leid˛iancios pareiškejo patirta trauma laikyti ivykiu, atitinkanciu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibre˛ta kompensaciju pareiguno sveikatos sutrikimo atvejais mokejimo salyga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracineje byloje Nr. A15–327/2005 konstatavo, jog savoka „eidamas tarnybines pareigas“ reiškia, kad kompensacija pareigunui turi buti mokama, kai jis su˛alojamas, susi˛aloja ar sutrikdoma jo sveikata tuo metu, kai pareigunas ejo tarnybines pareigas arba, kad pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybos, tai yra butina nustatyti, jog egzistavo prie˛astinis ryšys tarp pareiguno tarnyboje atliktu ar atliekamu pareigu ir su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo. 2006 m. vasario 1 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A15 – 740/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurode, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies savokos „su˛alotas“ turini sudaro ir nelaimingi atsitikimai, kuriu metu pareigunai patiria su˛alojimus. Teismas pa˛ymejo, kad jei taip nebutu, istatymo leidejas, veikdamas protingai, nebutu Statuto 40 straipsnio 7 dalyje numates atveju, kai kompensacija gali buti nemokama ar suma˛inama del to, jog pareigunas susi˛alojo del savo paties didelio neatsargumo. Teismas 2005 m. bir˛elio 14 d. sprendime administracineje byloje Nr. A11 – 735/2005 pa˛ymejo, kad tai reiškia, jog aplinkybes, kurioms esant su˛alojimas buvo patirtas, atsirado ne del pareiguno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos (kurioje tarnauja) nurodymus arba patvarkymus.

Nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose taikyta Statuto originalioji redakcija (2003 m. baland˛io 29 d., isigaliojusi 2003 m. gegu˛es 1 d.), kurios 40 straipsnio 3 dalis formuluojama sekanciai „pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos, išmokama nuo vienu iki penkeriu metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija“. Nurodyta teises norma savo lingvistiniu ir loginiu turiniu visiškai atitinka nagrinejamoje byloje taikytina Statuto 40 straipsnio 3 dalies 2007-12-04 redakcija, kuri isigaliojo nuo 2008-01-01. Tokios pat Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo nuostatos išdestytos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-29 nutartyje administracineje byloje Nr. A-438-1641/2008. Pa˛ymetina, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkricio 22 d. nutarime Del Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto II skyriaus 8 skirsnio „Pareigunu sveikatos prie˛iura ir su tuo susijusios socialines garantijos“ (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija) 40 straipsnio (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija), atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530 „Del asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar ˛uvus ryšium su tarnyba salygu“ patvirtintu asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu (2002 m. gruod˛io 23 d. redakcija), 14, 15 punktu (2002 m. gruod˛io 23 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniui (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija), akcentavo tarnybos santykiu testinumo principa ir pa˛ymejo, kad Statuto 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog „pagal teisetu lukesciu ir pagarbos igytoms teisems principa preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnyba, yra isitikine, kad valstybe u˛tikrins savo pacios nustatytas pareigunu teises ir socialines garantijas, todel pagal ši Statuta bei kitus istatymus pareigunu teisetai igyta teise i tam tikras socialines garantijas turi buti taikoma visam ju tarnybos laikui“.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Del Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsniu (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pa˛ymejo, jog Konstitucijoje itvirtinta teismu instancine sistema turi funkcionuoti taip, kad butu sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismu praktikai – butent tokiai, kuri butu grind˛iama su Konstitucijoje itvirtintais teisines valstybes, teisingumo, asmenu lygybes teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš ju kylancia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat, t. y. jos turi buti sprend˛iamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojancius su esamais, bet paisant jau itvirtintu. Konstitucinis Teismas pabre˛e, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamu teises nuostatu (normu, principu) turinio, taip pat šiu teises nuostatu taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnese bylose, tai yra tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat, nepaisymas reikštu ir Konstitucijos nuostatu del teisingumo vykdymo, konstituciniu teisines valstybes, teisingumo, asmenu lygybes teismui principu, kitu konstituciniu principu nepaisyma, todel remimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismu praktikos, kartu ir Konstitucijoje itvirtinto teisingumo principo, igyvendinimo salyga. Teismas pa˛ymejo, jog teismu precedentai negali buti nemotyvuotai ignoruojami, todel šioje byloje remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

Ivertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškejo M. A. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Gincijamos Taurages apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-09-04 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-33 dalis, kuria siulyta pripa˛inti, kad Taurages r. PK KP ONTP vyr.tyrejo M. A. su˛alojimas tarnybos metu nera susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika sveikatai, kaip neteiseta ir iš esmes savo turiniu prieštaraujanti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 daliai, todel naikintina.

Atsakovas ipareigotinas išduoti pareiškejui siuntima i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Centrine medicinos ekspertizes komisija (CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti, remiantis Statuto 40 straipsnio 8 dalimi.

Pagal Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsni skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto (veiksma arba neveikima) su˛inojimo dienos. Kadangi pareiškejas tarnybinio patikrinimo pirmines išvados kopija su Policijos departamento rezoliucija ir tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-33 kopija gavo 2008-09-18, o skundas Klaipedos apygardos administraciniame teisme gautas 2008-10-16 (b.l. 18), todel laikytina, kad M. A. nepraleido istatymo nustatyto termino skundui del Taurages apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvados „Del M. A. su˛alojimo“ paduoti.

III.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima.

Apeliacini skunda grind˛ia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika – 2007 m. gruod˛io 14 d. nutartimi, priimta administracineje byloje Nr. A9–1123/2007. Minetoje nutartyje, išanalizavus Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. bei 41 str. 1 ir 2 d. nuostatas, konstatuota, kad draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius ivykius), o kompensacijos – tik tais atvejais, kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas (susi˛aloja) tarnybiniu pareigu vykdymo metu, jei tarnybiniu pareigu vykdymas susijes su padidejusiu pavojumi pareigunu gyvybei ar sveikatai, arba kai yra nu˛udomas, jo sveikata buvo sutrikdoma del tarnybiniu pareigu vykdymo ar pareiguno statuso. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, prie˛astini ryši tarp pareiškejo su˛alojimo ir pareiškejo veiksmu, del kuriu buvo gauta trauma, del to netinkamai pritaike Vidaus tarnybos statuto nuostatas del kompensacijos mokejimo pareigunams u˛ sveikatos sutrikdyma, be to, nukrypo nuo suformuotos administraciniu teismu praktikos. Mano, kad pareiškejas praleido ABTI 33 straipsnyje nustatyta termina skusti Taurages apskrities vyriausiojo policijos komisariato personalo poskyrio vidaus tyrimo grupes pareigunu veiksmus ir tarnybinio patikrinimo išvada „Del M. A. su˛alojimo“.

Atsiliepimas

Pareiškejas M. A. atsiliepimu prašo apeliacini skunda atmesti. Nurodo, kad treciojo suinteresuoto asmens minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 14 d. nutartis administracineje byloje Nr. A9–1123/2007, priimta byloje, kurios faktines aplinkybes skiriasi. Pa˛ymi, kad jo su˛alojimas ivyko vykdant tarnybines funkcijas. Nesutinka, kad praleido termina kreiptis i teisma – skund˛iama tarnybinio patikrinimo išvada M. A. teigia gaves 2008-09-18, o skunda teismui pateikes 2008-10-16.

Atsakovas Taurages apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu palaiko Policijos departamento apeliacini skunda jame išdestytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstat uoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš bylos med˛iagos matyti, kad pareiškejas kreipesi i teisma, prašydamas apginti jo teise gauti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija susi˛alojus del tarnybos.

Pareiškejas susi˛alojo, o atsakovas jo susi˛alojimo aplinkybiu tyrima atliko galiojant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 daliai (bylai aktualios 2006-07-19 istatymo Nr. X-804 redakcijos), pagal kuria pareigunui, kuris buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, išmokama nuo vienu iki 5 metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija. Iš šios teises normos matyti, kad joje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokejimo atvejai: 1) kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 8 dali pareiguno sveikatos sutrikdymo sunkumo masta nustato Centrine medicinos ekspertizes komisija Vyriausybes nustatyta tvarka.

2004 m. baland˛io 23 d. Vidaus reikalu ministro isakymu Nr. 1V-138 patvirtintu Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykliu (toliau – Taisykliu) 3 punkte yra nustatyta, kad pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnyba, kai tarp jo mirties ar jo sveikatos sutrikdymo ir tarnybos šiu taisykliu nustatyta tvarka yra nustatytas prie˛astinis ryšys. Pagal Taisykliu 4 punkta esant pareiguno sveikatos sutrikdymui atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas yra nustatyti prie˛astini ryši tarp pareiguno sveikatos sutrikdymo ir tarnybos. Pagal Taisykliu 10.5 punkta tarnybinio patikrinimo išvadoje turi buti pa˛ymima, koks yra paties pareiguno neatsargumo laipsnis. Taisykliu 14 punkte nustatyta, kad pareiguno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsni bei prie˛astini ryši tarp mirties ir sveikatos sutrikdymo nustato Centrine medicinos ekspertizes komisija. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 6 dalyje nurodyti atvejai, kai nustatytos kompensacijos nemokamos.

Nagrinejamai situacijai yra aktualus Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios iš nurodytu alternatyvu (kompensacijos išmokejimas, kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai) aiškinimas.

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybiniu pareigu atlikimo sasaja su padidejusiais pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai yra skirtos konkreciai tarnybos pareigu atlikimo situacijai, kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad, kiekvienu konkreciu atveju sprend˛iant aptariamos nuostatos (tuo paciu ir Statuto 40 str. 3 d.) taikymo klausima, yra butina išaiškinti: pirma, ar pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ejo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareiguno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo lydimas padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai.

Byloje nustatyta, kad pareiškejas, kuris yra statutinis valstybes pareigunas, Taurages rajono policijos komisariato kriminalines policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo poskyrio vyr. tyrejas, 2007 m. gruod˛io 13 d. dirbo operatyvineje grupeje nuo 8 val. iki 20 val., o esant tarnybiniam butinumui, viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriaus specialistui A. V. nurod˛ius M. A. testi budejima toliau, tese darba operatyvineje grupeje ir išvykes i ivykio vieta, susi˛alojo 2007 m. gruod˛io 13 d. po 20 val. Fakto, kad pareiškejas susi˛alojo vykdydamas tarnybines pareigas atsakovas neneigia. Vadinasi, pirmoji salyga, kad pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ejo savo tarnybines pareigas, yra nustatyta.

Del antrosios salygos, kad pareigu atlikimas buvo lydimas padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, pa˛ymetina, kad šiuo atveju butina nustatyti, ar situacija susi˛alojimo metu pagal pareiguno atliekamu (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos su˛alojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigu pobudi pripa˛intina iprasta atitinkamoms pareigoms, ar, priešingai, ji susijusi su susijusi su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Teiseju kolegija laikosi nuostatos, kad pareiškejo pareigu atlikimas operatyvineje grupeje, išvykus i ivykio vieta, laikytinas susijusiu su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, nes pareigunas jau nebegalejo numatyti visu išoriniu nuo pareiguno valios nepriklausanciu veiksniu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje M. A. susi˛alojimas ivertintas kaip draudiminis ivykis, nes su˛alojimas nera susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika, o veikiau su paties M. A. neatsargumu, taciau ši išvada nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teisme nebuvo pagrista ir irodyta. Neatsargumo savokos Vidaus tarnybos statutas neapibre˛ia. Didelis neatsargumas teisine prasme apibre˛iamas kaip paprasciausiu, kiekvienam asmeniui suvokiamu atsargumo taisykliu ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmu ˛alingas pasekmes, taciau lengvabudiškai tikisi ju išvengti. I byla nepateikta irodymu, kad pareiškejas dirbdamas operatyvineje grupeje ignoravo atsargaus elgesio tarnyboje standartus. Todel tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškejas susi˛alojo del savo neatsargumo yra nepagrista. Toks faktiniu aplinkybiu vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. bir˛elio 18 d. nutartis administracineje byloje A556 – 263/2009, 2008 m. rugsejo 29 d. nutartis administracineje byloje Nr. A438–1641/2008). Tarnybinio patikrinimo metu atsakovas Statuto 40 straipsnio 6 dalies 1–6 punktuose išvardytu atveju, kuriuos nustacius šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, taip pat nenustate.

Remdamasi išdestytais argumentais teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai pakeite tarnybinio patikrinimo išvada ir nustates, jog yra pagrindas siusti pareiškeja i CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pagristai ipareigojo atsakova pasiusti pareiškeja i CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nusprende, jog pareiškeja i CMEK turi siusti ne teismas, bet atsakovas.

Apibendrindama išdestytus argumentus teiseju kolegija konstatuoja, kad tenkinti treciojo suinteresuoto asmens apeliacini skunda, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nera pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda atmesti. Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Antanas AblingisDainius Rai˛ysSkirgaile ˇalimiene