- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- 1-897-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34140-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Advokatai
- Kornelijus Pivoriūnas, Aleksandras Morozovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas;
1. 2017 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 300 litų pinigine bauda;
2. 2009 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3. 2011 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
4. 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. pažeidė viešąją tvarką. Jis 2018 m. liepos 17 d. apie 20.30 val. važiuodamas taksi automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. Juozapavičiaus gatve, link Rinktinės gatvės, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,68 promilių etilo alkoholio), viešoje vietoje, įžūliu ir agresyviu elgesiu, vandališkais veiksmais, bandė ištraukti automobilio užvedimo raktą, o nepavykus ištraukti rakto vieną kartą kumščiu sudavė taksi vairuotojai I. P. į veidą ir nemažiau, kaip du kartus į galvą, tuo sukėlė I. P. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus dešiniame skruoste su poodine kraujosruva dešinio skruosto-žando srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Taksi vairuotojai I. P. pradėjus šaukti, sudavė per automobilio valytuvo rankenėlę ir ją nulaužė, po ko kojomis spardė priekines keleivio pusės dureles, išbėgo iš taksi automobilio. Tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis V. K. apklaustas teisme savo kaltę pripažino. Parodė, kad dėl buvusio girtumo nelabai viską prisimena. Dalį aplinkybių jam papasakojo draugas, nes jis buvo blaivas. Kaltinime nurodytas laikas ir vieta yra teisingi. Su draugu V., jo pavardės nežino, gali būti M., išsikvietė taksi. Įsėdo į mašiną ir nuvažiavo. Draugas pasakojo, kad jis (V. K.) paprašė muzikos, moteris kažką pasakė, o jis pradėjo ją mušti, spardytis. Nežino, kodėl taip pasielgė, būdamas blaivas taip nebūtų pasielgęs. Dabar alkoholio nevartoja, dirba naujame darbe, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas 500 EUR. Sutiko, kad nukentėjusioji dėl jo veiksmų patyrė žalą, tačiau mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis. Su Ligonių kasų pareikštu ieškiniu sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko gynėjas ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2018 m. liepos 17 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę, alų ir viskį. 2018 m. liepos 17 d. apie 15.30 val. paskambino telefonu savo draugui V. M. susitikti ir pasikalbėti. Jis sutiko ir po valandos jie susitiko prie jo namų (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje. Po to jie nuėjo į kirpyklą, nes jis norėjo apsikirpti. Kadangi kirpėja nurodė laukti, jis su V. nuėjo į šalia esančią kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kur jie pavalgė. Kavinėje jis vartojo degtinę, išgėrė apie 200 gramų, o V. alkoholio nevartojo, nes yra abstinentas. Vėliau jie susitarė nuvažiuoti pas jo dėdę J. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino), nuėjo į PC „Mada“, kur jis nupirko 0,7 litro talpos butelį viskio „Red Lebel“. V. telefonu iškvietė taksi ir jie nuvažiavo pas jo dėdę J.. Kartu su dėde J. vartojo minėtą viskį, o V. negėrė. Paskutinį momentą jis pamena, kai išėjo į dėdės namo kiemą parūkyti. Nuo to momento nieko nepamena, atsipeikėjo tik areštinėje. Iš policijos tyrėjo sužinojo, kad sumušė taksi vairuotoją, moterį. Šių smurtinių veiksmų jis nepamena, tačiau mano, kad alkoholinių gėrimų poveikyje, galėjo atlikti smurtinius veiksmus minėtos moters atžvilgiu, kadangi apsvaigęs nuo alkoholio nekontroliuoja savo veiksmų ir tampa neadekvatus. Dėl savo smurtinių veiksmų labai gailisi ir savo kaltę pilnai pripažįsta. Jis norėtų atsiprašyti minėtos moters (taksi automobilio vairuotojos), atlyginti jai padarytą žalą ir su ją susitaikyti (b. l. 92, 101).
Nukentėjusioji I. P. parodė, kad dirba pagal individualią veiklą ir teikia pavežėjo paslaugas. Darbui naudoja jai priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 17 d. apie 20.20 val. per programėlę ji gavo iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus prie automobilio atėjo du jai nepažįstami vyrai, ji iš karto matė, kad vienas iš jų, kuris buvo kūdesnis už kitą ir kuris atsisėdo priekyje, šalia jos, buvo labai neblaivus. Antras vyras buvo mažiau išgėręs. Tik įsėdus, priekyje sėdėjęs vyras nurodė vežti adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Antras vyras atsisėdo automobilio gale, už keleivio. Automobiliui pajudėjus, priekyje sėdėjęs vyras pradėjo reikalauti pagarsinti muziką, atsisakė užsisegti saugos diržą, elgėsi chamiškai, keikėsi, įžeidinėjo ją, bandė sukelti konfliktą. Kadangi ji nenorėjo konfliktuoti, nusprendė atsisakyti klientų ir paprašė išlipti. Konfliktą vyras pradėjo tik įsėdęs į automobilį, tuo metu kelionė buvo per Mindaugo tiltą, Rinktinės gatve, po ko ji pasuko į Šeimyniškių gatvę, kur sustojusi paprašė vyrų išlipti, nes matė, kad klientas agresyvus. Vyrai nesutiko išlipti, priekyje sėdėjęs vyras keikdamasis liepė jai vežti toliau. Ji vyrą įspėjo, kad iškvies policiją, tačiau jis tik atsakė: „kviesk“. Kadangi važiuojant Rinktinės gatve, netoli Sporto rūmų ji matė stovintį policijos ekipažą, nusprendė kreiptis į juos pagalbos. Telefonu kviesti pagalbą bendruoju pagalbos telefono numeriu ji nenorėjo, bijodama, kad tai gali sukelti dar didesnį konfliktą. Iš Šeimyniškių gatvės ji pasuko į Sluckio gatvę, po ko iš jos į A. Juozapavičiaus gatvę bei privažiavo prie Rinktinės gatvės stovinčio policijos ekipažo, į kurį kreipėsi pagalbos. Jau važiuojant A. Juozapavičiaus gatve link pareigūnų, sustojus prie raudonos spalvos šviesoforo, priekyje sėdėjęs vyras pradėjo bandyti ištraukti automobilio užvedimo raktą, tačiau ji jam to padaryti neleido, laikė raktą. Vyrui rakto ištraukti nepavyko, tačiau tuo metu išsitraukė užvedimo spynelės apdailos žiedas (ar jis yra sugadintas dabar nurodyti negali). Vyrui nepavykus paimti raktelio jis kumščiu sudavė jai vieną kartą į dešinį skruostą, po ko du kartus sudavė kumščiu į galvą, virš smilkinio dešinėje pusėje, į plaukuotąją galvos sritį. Nuo smūgių ji užsidengė veidą ir pradėjo cypti. Tuo metu priekyje sėdėjęs vyras ranka sudavė per valytuvų valdymo rankenėlę ir ją nulaužė, po ko pradėjo spardyti priekines keleivio dureles. Spardydamas duris vyras pamatė priekyje, kitoje gatvės pusėje stovintį policijos automobilį, todėl išbėgo iš mašinos ir nubėgo į kiemus Mindaugo tilto pusėn. Antras važiavęs keleivis taip pat iššoko iš automobilio ir nubėgo paskui pirmą priekyje sėdėjusį vyrą. Ji privažiavo prie policijos pareigūnų, trumpai papasakojo įvykio aplinkybes, o po kurio laiko policijos pareigūnai abu vyrus sulaikė. Ji matė, kad buvo sulaikytas ir jos vežtas ją užpuolęs vyras bei antras vyras, važiavęs kartu ant galinės automobilio sėdynės. Įvykio metu gale sėdėjęs vyras iš pradžių dar žodžiais ramino savo pažįstamą, tačiau vėliau į konfliktą nelindo, jos neužstojo, negelbėjo. Dėl jai suduotų smūgių ji patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol (b. l. 46). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir I. P. 2018 m. liepos 17 d. skunde (b. l. 13) bei protokole-pareiškime (b. l. 14)..
Specialisto išvadoje Nr. G 2404/2018(01) nurodoma, kad I. P. nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame skruoste su poodine kraujosruva dešinio skruosto-žando srityje. Sužalojimai padaryti trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 17 d.). Sužalojimai kvalifikuojami visumoje, nes jų padarymas ir nuo vieno trauminio poveikio į dešinio skruosto-žando sritį – nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 41, 42).
Liudytojas V. M. parodė, kad V. K. yra jo pažįstamas, kažkada kartu dirbo. 2018 m. liepos 17 d. apie 15.30 val. jis jam paskambino ir pasiūlė susitikti. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje. Tuo metu jis buvo blaivus. Jie kartu su juo nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje, ten jis gėrė degtinę, jis alkoholio nevartoja. Iš kavinės jie nuėjo į kirpyklą, kur V. K. apsikirpo, po ko nuėjo pas jį namo, namas yra adresu: (duomenys neskelbtini), tiksliai buto nežino, butas yra aštuntame aukšte, tiesiai priešais liftą. Namuose jis paėmė pinigus, alkoholio nevartojo, po ko jie kartu nuėjome į prekybos centrą „Mada“, kur jis paėmė butelį viskio 0.7 litro talpos, iš jo mobiliojo ryšio telefono paskambino, kaip sakė, savo dėdei. Tada jis paprašė jo iškviesti taksi bei kartu su juo nuvažiuoti pas jo dėdę. Jis sutiko, iškvietė taksi automobilį, kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten jie užėjo pas jo dėdę, namas buvo adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus buto numerio nurodyti negali, butas antrame aukšte, laiptais pakilus po dešinę pusę. V. K. kartu su dėde išgėrė atsineštą viskį, tačiau viso butelio neišgėrė. Jis nevartojo. Dėdės vardas minėtas nebuvo. Jokių konfliktų nebuvo, tačiau V. K. skambino kaip suprato jo brolis, kuris kalbėjo su dėde, o po to padavęs V. K. jo telefoną, jis jį paėmė ir numetęs ant žemės sudaužė. Tai pamatęs jis nusprendė, kad jau laikas važiuoti namo, pasakė apie tai V. K., iškvietė savo telefonu taksi automobilį adresu: (duomenys neskelbtini). V. K. jau buvo pergėręs, matėsi neadekvatumas. Atvykus taksi automobiliui jis atsisėdo priekyje, o jis gale už jo. Taksi automobilį vairavo moteris, juos vežė per Mindaugo tiltą, Rinktinės gatve, Šeimyniškių gatve. Važiuojant V. K. tai užsisegė saugos diržą, tai atsisegė, reikalavo pagarsinti muziką. Jau būnant Šeimyniškių gatvėje, taksi vairuotoja sustojo ir paprašė išlipti, atsisakydama juos toliau vežti ir įspėjo, kad nuveš pas pareigūnus. Dar važiuojant Rinktinės gatve jis matė ten stovintį policijos automobilį. Jiems vežant jis prašė V. K. apsiraminti, bet jis į tai nereagavo. V. K. išlipti atsisakė ir tada jis pamatė, kad vairuotoja pradėjo važiuoti pas policijos pareigūnus. Jis jai to daryti nedraudė, manė, kad ji elgiasi teisingai. Jau automobiliui būnant prie sankryžos A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių, V. K. atidarė dureles, padėjo ant jų koją, greičiausiai dešinę. Vairuotoja padarė jam pastabą, į ką jis ją užpuolė, atrodo paėmęs už rūbų pradėjo tampyti. Jis bandė jo ranką patraukti nuo vairuotojos, bet jam nepavyko. Po kurio laiko V. K. išlipo iš automobilio, stipriai trenkė durelėmis ir nuėjo į Mindaugo tilto pusę, jis išlipęs nuėjo jam iš paskos. Jis supranta, kad taksi vairuotoja kreipėsi į policijos pareigūnus, pamatė juos privažiuojant ir sustojo jų laukti. Tai pamatęs V. K. taip pat sustojo ir pakėlė rankas. Juos pareigūnai sulaikė bei pristatė į policijos komisariatą. Taksi automobilyje V. K. dėl alkoholio poveikio elgėsi neadekvačiai, tačiau gali pasakyti, kad tokį jo elgėsi galėjo įtakoti ir taksi vairuotojos elgesys, ypač žodžiai, nes ji girtam žmogui kalbėjo įžeidžiančius žodžius: „tu sėdi čia smirdi ir dar aiškinsi“. Jis nematė, kad V. K. būtų sudavęs smūgius taksi vairuotojai, taip pat nematė, kad jis būtų ką nors sulaužęs ar sugadinęs taksi automobilyje (b. l.48).
Liudytoja R. V. parodė, kad 2018 m. liepos 17 d. ji dirbo Vilniaus aps. VPK Patrulinės rinktinės vyriausiosios patrulės pareigose, naktinėje pamainoje, kartu su vyriausiuoju patruliu R. S.. Apie 21 val. jų patrulinis ekipažas AP-1743 stovėjo Rinktinės gatvėje, Vilniuje, prie Vilniaus technikos muziejaus. Tuo metu prie jų automobilio privažiavo taksi automobilis, iš kurio išlipo jį vairuojanti moteris. Ji prisistatė, kad yra taksi vairuotoja ir paaiškino jiems, kad ją sumušė jos taksi automobiliu vežtas klientas, bei nurodė, kad jie nubėgo į Rinktinės gatvės kiemus. Taip pat ji nurodė dviejų klientų požymius, pagal kuriuos jie kieme sulaikė du vyrus, kur vėliau paaiškėjo, kad tai yra V. K. ir V. M.. Abu minėti asmenys jiems nesipriešino ir buvo pristatyti į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Jiems būnant Rinktinės gatvėje, Vilniuje ji su tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu nufotografavo I. P. veidą, kadangi ant jos dešinio skruosto matėsi paraudimas ir taksi automobilio priekinių keleivio durelių vidinę pusę, nes ant jų matėsi bato pado pėdsakas (b. l. 52).
R. V. darytose nuotraukose matyti paraudimas ant I. P. dešinio žando, taip pat purvo žymės ant priekinių keleivio durelių vidinės apdailos, nulaužta valytuvų valdymo svirtis (b. l. 11).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 17 d. 21.15 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, kad į patrulį V 1743 kreipėsi taksi vairuotoja, kuri pranešė, kad bevežant klientus vienas iš jų sudavė kelis kartus jai į veidą. Pareiškėjas I. P. (b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. V. 2018 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. liepos 17 d. apie 21 val. patruliuojant po 1 PK teritorija kartu su vyriaus. patruliu R. S. Vilniuje, Rinktinės g. prie jų privažiavo taksi automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. P.. Moteris paaiškino, kad vežė du vyrus į (duomenys neskelbtini). Venas iš vyrų buvo neblaivus ir automobilyje pradėjo elgtis agresyviai, šaukti, kad vairuotoja per lėtai važiuoja, keikėsi, tada vyras nulaužė automobilio valytuvo rankenėlę, kojomis bandė išspirti priekinės keleivio pusės dureles, ko pasakoje vyras kumščiu trenkė apie penkis kartus I. P. į galvą ir vieną kartą į veido sritį. Moteris sustojo prie šviesoforo, ir vyrai išlipo iš automobilio nuėjo link Rinktinės g. Minėti asmenys buvo pagauti ir pristatyti į 1 PK. Kaip vėliau paaiškėjo, I. P. mušė V. K., su juo kartu automobilyje buvo ir V. M. (b. l. 10).
Iš 2018 m. liepos 17 d. automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo ir prie jo esančių fotonuotraukų matyti, kad jis yra techniškai tvarkingas, pastoviai eksploatuojamas. Kėbulas su informaciniais lipdukais „Taksi NET 1833“. Automobilio salone ant priekinės keleivio sėdynės guli užvedimo spynelės plastikinis apdailos žiedas bei valytuvų valdymo rankenėlė su laužymo pėdsakais. Apdailos žiedas be matomų pažeidimų. Ant priekinių keleivio pusės durelių vidinės pusės (apdailos) matomas purvas. Prie vairo, dešinėje pusėje, aplink užvedimo spynelę nėra apdailos, matomas viduje spynos korpusas, virš spynelės matomas valytuvų valdymo rankenėlės tvirtinimas su laužymo pėdsakais (b. l. 19-22).
2019 m. sausio 28 d. daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta valytuvų valdymo rankenėlė, kuri yra juodos spalvos, pagaminta iš plastmasės ir gumos. Ilgis 10 cm., Žiūrint į rankenėlės vidinę dalį, matosi plastmasinis keturių briaunų strypelis, kurio galas nulaužtas (b. l. 23). Prie apžiūros protokolo pridėtos fotonuotraukos (b. l. 25-26).
Iš 2018 m. liepos 17 d. 21.09 val. alkotesterio duomenų kvito matyti, kad V. M. buvo blaivas (b. l. 50).
Iš 2018 m. liepos 17 d. 21.11 val. alkotesterio duomenų kvito matyti, kad V. K. buvo nustatytas 2,68 prom. girtumas (b. l. 84).
Dėl kvalifikavimo.
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne (kasacinė nutartis 2K-6702/2002). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal nurodytą straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016). Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).
Byloje iš nukentėjusiosios I. P. ir liudytojos R. V. parodymų, specialisto išvados Nr. G 2404/2018(01), tarnybinio pranešimo, I. P. pareiškimų ir pranešimo bendrajam pagalbos centrui nustatyta, kad kaltinamasis taksi automobilyje smurtavo prieš nukentėjusiąją, suduodamas jai vieną smūgį kumščiu į veidą ir ne mažiau kaip du kartus į galvą, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas bei daiktų apžiūros protokolai su fotonuotraukomis patvirtina, jog 2018 m. liepos 17 d. automobilyje „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nulaužta valytuvų valymo rankenėlė, spardomos priekinės keleivio durys. Nors liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nematė, kad kaltinamasis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajai, sulaužęs ar sugadinęs ką taksi automobilyje, šie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti savo draugui išvengti atsakomybės. Juo labiau, kad ir pats V. K. duodamas parodymus teisme patvirtino, kad būtent iš V. M. pasakojimų žino, jog jis mušė taksi vairuotoją ir spardėsi automobilyje.
Teismų praktikoje taksi automobilis BK 284 straipsnio prasme pripažįstamas viešąja vieta (kasacinė nutartis 2K-146-511/2016). Kaltinamasis ir nukentėjusioji anksčiau nebuvo pažįstami, V. K. konfliktą pradėjo, smurtavo ir nukentėjusiosios turtą gadino dėl menkavertės priežasties – I. P. atsisakė pagarsinti muziką, jam elgiantis agresyviai (keikiantis, ją įžeidinėjant, liepė išlipti iš mašinos. Tokia neadekvati kaltinamojo reakcija ir elgesys viešoje vietoje parodo, kad jo tyčia pirmiausia buvo nukreipta ne į kito asmens sveikatos sutrikdymą ar turto sugadinimą, bet į nepagarbos visuomenei rodymą, visuomenės tvarkos sutrikdymą. Smurtaudamas viešoje vietoje prieš nukentėjusiąją, gadindamas jos automobilį kaltinamasis elgėsi įžūliai, atliko vandališkus veiksmus, kuriais sukėlė pasekmes, t. y. sutrikdė ne tik tiesiogiai nuo jo nukentėjusios viešąsias (taksi) paslaugas teikiančios I. P. darbą, nulaužė jos automobilio valytuvų valdymo rankenėlę, užvedimo spynelės apdailą, bet sutrikdė ir patruliuojančio policijos ekipažo darbą, pareigūnai turėjo ieškoti kaltinamojo, jų vytis. Konflikto pobūdis, vieta, kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajai kiekis taip pat ir automobilio apgadinimų kiekis neabejotinai patvirtina, kad V. K. turėjo numatyti ir numatė, kad savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ir tvarką bei to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis viešoje vietoje smurtaudamas prieš I. P., apgadindamas jos mašiną neabejotinai rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas, Dėl kaltinamojo veiksmų padaryta turtinė ir neturtinė žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. K. nekartą teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 111-114, 128-130), eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 115-127, 131-141). Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad po 2018 m. liepos 17 d. kaltinamasis būtų padaręs naujus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, dėl kurių būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. V. K. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 186), augina du mažamečius vaikus, vienam jų nustatytas sunkus neįgalumas, specialusis nuolatinis slaugos poreikis (b. l. 187-192). Taigi, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, tai, jog iš kaltinamojo ankstesnių teistumų ir administracinių nusižengimų matyti, jog jam nėra būdingi smurtiniai ar viešosios tvarkos trikdymo veiksmai, t. y. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, siekiant išsaugoti V. K. darbinius santykius ir sudaryti galimybę išlaikyti šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai (1 m. ir 2 m. amžiaus), taip pat įvertinus jo pajamas (344,55 EUR per mėn.) ir tai, jog administracine tvarka paskirtų baudų nemoka, spręstina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktai).
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir V. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. liepos 17 d., 21.10 val., iki 2018 m. liepos 18 d. 15.30 val., t. y. vieną dieną (b. l. 86, 96), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinių ieškinių.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 55,42 EUR I. P. gydymo išlaidų priteisimo, pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai – gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 72-74). Nustatyta, kad nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta dėl V. K. nusikalstamų veiksmų, todėl jos gydymo išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo padarytu nusikaltimu ir priteistinos visa apimtimi.
I. P. taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš V. K. priteisti 217,20 EUR turtinę žalą ir 5 000 EUR neturtinę žalą (b. l. 55). Nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji civilinį ieškinį patikslino, kadangi suklydo nurodydama turtinės žalos dydį, bei prašė priteisti 271 EUR turtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė didelį šoką, bei skausmą. Sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, ypatingai darbo dienos pabaigoje, nes transporto priemonės vairavimas susijęs su nuolatiniu aplinkos stebėjimu. Jai atsirado baimės jausmas, dėl kurio nebegali kokybiškai dirbti, ypač vežioti keleivių. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti nuo 2018 m. liepos 17 d., iki 2018 m. rugpjūčio 4 d., viso 18 dienų. Jos dienos vidutinės pajamos sudaro 12,02 EUR, todėl ji neteko 216 EUR pajamų. Be to, už valytuvo perjungimo rankenėlės remontą ji sumokėjo 55,20 EUR. Teisme I. P. civilinį ieškinį palaikė, prašė tenkinti visa apimtimi, parodė, kad patyrė didelį šoką, kartojasi galvos skausmai, bijo girtų klientų ir nebegali dirbti ankstesniu grafiku vakarais. Dirba tik dieną. Dėl sužalojimų buvo patinęs veidas, matėsi mėlynės, padraskymai. Patinimas laikėsi gal dvi savaites.
Iš kartu prie civilinio ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad I. P. nuo 2015 m. kovo 24 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 62), pagal pateiktą metinę pajamų už 2017 m. deklaraciją per metus iš individualios veiklos nukentėjusioji gauna 3 028,80 EUR (b. l. 63-65). UAB „Kemi service“ PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusioji už priekinio lango valytuvo perjungimo rankenėlę ir jos keitimą sumokėjo 55,20 EUR (b. l. 66-67). 2017 metuose buvo 252 darbo dienos (dirbant 5 dienas per savaitę), vadinasi nukentėjusioji teisingai apskaičiavo 12,02 EUR vienos darbo dienos vidutinį atlyginimo dydį (3 028,80 / 252 = 12,02). Pagal VšĮ Naujininkų poliklinikos 2019 m. kovo 7 d. raštą (b. l. 179), I. P. nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. y. 17 dienų, per šį laikotarpį buvo 12 darbo dienų, skaičiuojant 5 darbo dienų savaitę, kaip nurodyta skunde, vadinasi būtent už šį laikotarpį negautas 144,24 EUR (12x12,02=144,24) darbo užmokestis sudaro nukentėjusiosios tiesioginius nuostolius, t. y. turtinę žalą, kuri priteistina iš kaltinamojo. Teismo vertinimu nukentėjusioji į netekto darbingumo laiką nepagrįstai įskaičiavo ir 2018 m. liepos 17 d., t. y. sužalojimo dieną, kadangi pagal bylos duomenis ji tą dieną dirbo ir gavo pajamas. Nukentėjusioji taip pat nepagrindė, kodėl reikalauja netekto darbo užmokesčio ir už 2018 m. rugpjūčio 4 d., nors nedarbinga buvo iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis nulaužė nukentėjusiosios automobilio valytuvo perjungimo rankenėlę. Už naują rankenėlę ir remonto darbus I. P. sumokėjo 55,20 EUR, todėl šie nuostoliai kaip tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo veiksmais, ir priteistini iš V. K. nukentėjusiajai.
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018 m. liepos 18 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad I. P. kreipėsi dėl galvos plaukuotos dalies paviršiaus sužalojimo, sumušimo. Nustatytas dešinės veido pusės patinimas, nežymios kraujosruvos, skausmas balais – 1. Pacientas nedarbingas, rekomenduota tęsti gydymą, ramybė, skirtas medikamentinis gydymas, kompresai (b. l. 180). VšĮ Naujininkų poliklinikos 2019 m. kovo 7 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. liepos 18 d. apžiūrėjus I. P. nustatyta: skausminga dešinė veido pusė ir didelė dešinės veido pusės kraujosruva (b. l. 179). Nurodyti duomenys iš gydymo įstaigų patvirtina, kad dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų I. P. jautė skausmą, sumušimas matėsi vizualiai, o tai neabejotinai kėlė nepatogumų išeinant į lauką, pasirodant kitų žmonių akivaizdoje. Pasak I. P., patinimas laikėsi apie dvi savaites, taigi, išvaizdos pokyčiai buvo gan ilgalaikiai. Be to, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji turėjo eilę kartų lankytis pas gydytojus, vykti į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinę ligoninę, VšĮ Naujininkų polikliniką, UAB „Kemi service“ dėl automobilio remonto, t. y. patyrė papildomas laiko sąnaudas. Aplinkybė, jog I. P. buvo užpulta vėliu paros metu, atliekant darbines funkcijas, teismo vertinimu taip pat gali objektyviai kelti jai baimę toliau dirbant vakarais, nerimą dėl į taksi automobilį įlipančių keleivių. Kaip nurodė nukentėjusioji teisme, baimės ir nerimo jausmus ji išgyvena iki šiol, net sutriko jos miegas. Tai rodo, kad dėl nusikaltimo nukentėjusioji patiria ir ilgalaikį psichologinį diskomfortą. Kita vertus, įvertinus I. P. nedarbingumo laikotarpį ir jai padaryto sužalojimo mastą, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį – gauna 344, 55 EUR darbo užmokestį, teismas laiko, kad 5 000 EUR neturtinė žala yra per didelė. Neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 500 EUR. Viso iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 199,44 EUR (144,24+55,20=199,44) turtinė ir 500 EUR neturtinė žala, likusi civilinio ieškinio dalis atmestina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktais, V. K. įpareigoti: 1) per visą bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 17 d., 21.10 val., iki 2018 m. liepos 18 d. 15.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. K. 55,42 EUR (penkiasdešimt penkis eurus, keturiasdešimt du centus) turtinę žalą.
I. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. K. 199,44 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus, keturiasdešimt keturis centus) turtinę žalą bei 500 EUR (penkis šimtus eurų) neturtinę žalą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Išaiškinti V. K., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalis jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.