- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- II-171-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00860-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pirm.)
- Nukentėjusysis
- P. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius
- Advokatai
- Aivaras Gilys
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. vasario 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-390-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. vasario 11 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 150 Eur bauda. A. T. nubaustas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. 19.00 val., (duomenys neskelbtini), jo kinų kuoduotojo veislės šuo, būdamas be pavadėlio ir be antsnukio, įkando P. B. į kairės kojos blauzdą (VšĮ Antakalnio poliklinikos 2019 m. lapkričio 29 d. medicinos dokumentų išrašas). Šuns savininkas A. T. neužtikrino, kad šuo nekeltų grėsmės, nedarytų žalos žmonių sveikatai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 30-2001 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkto reikalavimus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ 4.3 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. T. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja I. S. vadovavosi Antakalnio poliklinikos gydytojos L. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma 2x1 cm žaizda, tačiau 2019 m. lapkričio 29 d. medicinos dokumentų išraše ši žaizda pakinta iki 4x5 cm. Nei viena iš žaizdų neatitinka jo šuns anatominių parametrų. Dar po apsilankymo minėtoje poliklinikoje pavyko sužinoti, kad medicininėje pažymoje nurodomas šuns įkandimas yra įrašytas remiantis tik P. B. teigimu. Poliklinikos administracija ir gydytoja kategoriškai atsisako teigti, kad tai jo šuns įkandimas, nes įkandimų ar nubrozdinimų jie neidentifikuoja. P. B. 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškime policijai rašoma, kad šuo jį užpuolė sodininko A. T. sklype, tuo tarpu 2019 m. rugsėjo 13 d. paaiškinime rašoma, kad šuo P. B. įkando gatvėje. Jis (A. T.) niekada nebuvo baustas už šuns nepriežiūrą, kaip melagingai praneša P. B.. Į juos nesikreipė dėl menamo įkandimo joks asmuo. Niekas jokių žaizdų jiems nedemonstravo. Jo šuo nuolat būna šalia jo arba žmonos, nuklysti gali tik į artimiausių kaimynų sklypus. Šuo tikrai prižiūrimas, kasmet vakcinuojamas. Aplinkiniai kaimynai gali paliudyti, kad šuo nėra agresyvus. Byloje yra trijų asmenų raštiški parodymai (A. N., V. T., I. G.). Šuo buvo atvesdintas į policijos komisariatą Vileišio g. 20C, kur M. B. ir dar bent penketas policijos pareigūnų galėjo įsitikinti šuns elgesio adekvatumu bei tinkama socializacija. Tą patį galėtų paliudyti ir net du kartus į namus atvykę policijos ekipažai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti, kadangi administracinio nusižengimo byloje yra visi institucijos pateikti įrodymai, A. T. pripažintas kaltu teisėtai, byloje nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, darančių administracinio nusižengimo bylos teiseną negalimą.
Šalies argumentai
A. T. teismo posėdyje palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. buvo išvykęs, kai jo šuo kažką sužalojo. Tuo metu turbūt buvo sodyboje arba pakeliui. Sužinojo apie įvykį po kelių dienų, kai pas jį atėjo aplinkiniai kaimynai, kurie sakė, kad atėjo T. ir visiems paaiškino, kaip žiauriai jo šuo sužalojo tris žmones. Jis atsakė, kad negali taip būti, nes šuo yra per mažas sužaloti žmogų. Jis tą dieną buvo sodyboje. Jis save laiko šuns savininku, nepaisant to, kad šuo yra registruotas žmonos vardu. Jo šuo paprastai laikomas palaidas. 2019 m. rugsėjo 8 buvo lauke, prie namo. Įvykio dieną sodo sklypas nebuvo aptvertas. Šuo nelaikomas su antsnukiu, nes tokio dydžio šuniui nėra antsnukio. Jis nematė, iš kurios vietos jo žmona pasiėmė šunį. Žmona šunį pasiėmė iš bendro naudojimo keliuko. Prieš jį yra nusiteikę T., V. ir B.. Žino, kad B. gyvena (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusysis P. B. teismo posėdyje parodė, kad ėjo iš B. V. pas A. T. keliu, maždaug 10-15 m iki T. sklypo pradžios staiga skausmas kojoje, šuo klastingai pripuolė ir įkando į koją. Šuo jam matytas ne pirmą kartą. Galėjo identifikuoti savininkus, t. y. skundą padavęs asmuo. Ir ankščiau keldavo rūpestį. Jam šuo įkando, jis imitavo grumstą, šuo bėgo tolyn. Atėjo T., jis pasakė, kad šuo įkando, ji paėmė šunį ant rankų, jis jai parodė žaizdą. Jam įkando į kairės kojos blauzdą. 10 cm nuo žemės žaizda. Kai T. pasiėmė ant rankų šunį, jis pasakė, kad jam įkando šuo. Tuo metu buvo apsirengęs su kelnėmis, kojinėmis, įkando virš kojinių. Kelnės dengė kojinės. Šuo įkando per kelnes. Jo kelnės nebuvo sugadintos. T. pasiėmė šunį ir nuėjo. Jis užėjo pas T. ir parodė kraujuojančią žaizdą. T. jam perrišo žaizdą, grįžo pas V. ir nuėjo pas pirmininkę rašyti pareiškimą. V. rodė sutvarkytą žaizdą. Nuėjęs pas pirmininkę, jai rodė subintuotą koją. Žaizda buvo užklijuota 6x8 dydžio pleistru. Pleistras uždengė visą žaizdą. Žaizda buvo kruvina, bet kraujas nebėgo. Pirmininkė pasakė, kad žino apie problemas dėl šuns, kad jis yra agresyvus ir trukdo. Šuo buvo be antsnukio ir be pavadėlio. Buvo 18.30 val., neatsimena, kokia savaitės diena. T. perrišo jam žaizdą, nuėjo pas pirmininkę, po to, apie 20.00 val. nuvažiavo į Antakalnio greitosios pagalbos punktą. Jam pasakė, kad reikia važiuoti į Lazdynus arba pas šeimos gydytoją. Kitą dieną nuvažiavo pas šeimos gydytoją. Gavo nurodymą, jokių dokumentų negavo. Tą pačią dieną pas šeimos gydytoją nevažiavo, nes buvo per daug emocijų. Važiavo kitą dieną į Antakalnio polikliniką, pas savo šeimos gydytoją. Parodė koją. Gydytoja paklausė, ar šuo skiepytas. Gydytoja jam perrišo žaizdą ir suleido vaistus. Reguliariai visą mėnesį vaikščiojo persirišti žaizdos, taip pat pas šeimos gydytoją. Su T. nebandė kalbėti apie įvykį. Prieš porą dienų iš T. kaimynės ėmė vandenį. Nėra smurtavęs prieš T. šunį.
Liudytoja B. V. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m., galimai rugsėjo mėnesį, atvažiavo B. padėti. Sužinojo, kad B. įkando į koją, T. sutvarstė koją. Sėdo į automobilį ir važiavo parodyti pirmininkei įkandimą. Tas šuo jai kelia rūpesčių. Įvykio dieną sužinojo, kad B. užpuolė šuo. B. atvažiavo pas ją padėti dirbti sode. Ji paprašė, kad B. nueitų pas T. paimti vandens. Tai buvo pavakarys. B. atėjo po kurio laiko ir sako: „Man įkando šuo“. Pakėlęs kelnes B. parodė, kad pastarojo koja užbintuota. Ji atsimena, kad B. jai rodė kairę koją. Žaizda buvo 30 cm nuo žemės. Įkandimas buvo virš kojinių, į blauzdą. Ji pamatė, kad koja užklijuota pleistru 15 ml x 25 ml. Pirmininkė sakė, kad su šiuo šunimi yra daug problemų. B. parodė koją, pirmininkė apžiūrėjo koją. Pirmininkė pasakė, kad šuo yra problematiškas. Ji ir B. norėjo važiuoti į polikliniką, bet poliklinika buvo uždaryta. Po pirmininkės važiavo namo. Kartu su B. išvažiavo iš sodo namo. Į medicinos įstaigą B. kreipėsi pirmadienį. Jie kartu su B. nebuvo važiavę į medicinos įstaigą. Jie norėjo važiuoti į Lazdynus, B. pasiliko laukti pirmadienio. Jie nebuvo nuvažiavę į Antakalnį.
Liudytojas P. A. T. teismo posėdyje parodė, kad tą dieną, kai B. įkando T. šuo, jie buvo su žmona sodo name. Atėjo B., pasakė, kad jam įkando T. šuo ir parodė kruviną koją, kairę blauzdą. Įkandimas buvo ryškus ir matėsi kraujas. Žmona žaizdą plovė su peroksidu, uždėjo pleistrus. Jis nematė įkandimo momento. Nekreipė dėmesio, kurioje vietoje buvo įkandimas. Šuo yra labai agresyvus, yra problemų, tenka padėti kitiems žmonėms. Jis yra gynęsis nuo šuns. Niekada neteko matyti šuns su antsnukiu arba pririštą.
Liudytoja I. L.-G. teismo posėdyje parodė, kad ji įvykio nematė, bet apie jį sužinojo, kai ponas B. su ponia B. atėjo ir pranešė apie įvykusį įvykį, tuo metu ji buvo namie. Ponia B. su ponu atėjo dviese į jos sklypo kiemą ir pristatė, kad juos tą dieną užpuolė pono A. šuo ir parodė užklijuotą žaizdą ant kojos. Pačios žaizdos jis nematė. Koja buvo užklijuota pono B.. Sakė, kad įvykis buvo ant kalno sodų bendrijoje. Jos nenustebino, nes žinojo, kad šuo nebūna pririštas. Dėl nepririštų šunų nusiskundimų teko girdėti ir iš kitų gyventojų.
Liudytoja R. T. teismo posėdyje parodė, kad nuo pat mažens, kai šuo buvo mažas, T. jos akyse kirto jį su kirviu. Tai buvo prieš 5 metus. Ponia B. mėtydavo akmenimis į šunį, puolė su grėbliu. Pas poną T. ėjo susitaikyti, sakė, kad yra viena priemonė šuniui. Šuo buvo skriaudžiamas. Įvykis buvo turbūt po pietų. Šuo sulojo, nubėgo pas šunį, pamatė pono B. padus, kuris nueidinėjo pas poną T.. Buvo namie, išgirdo šuns lojimą ir pamatė nueinantį B.. Ji buvo namuose, jos vyro nebuvo. Ji teigia, kad tą dieną jos vyro apskirtai nebuvo sodų bendrijos teritorijoje. Vyras buvo išvažiavęs. Šuo yra jų bendras. Šuns pasas išduotas jos vardu, nes ji labiau norėjo šuns. Nebuvo žodinio kontakto su B., kai pasiėmė šunį. Nepažįstamas žmogus buvo B.. Į lauką išėjo, nes lojo šuo. Ji išeina kiekvieną kartą, kai šuo loja. Ji visais atvejais, kai šuo suloja, išeina į lauką. Ji išeina pasižiūrėti, kodėl šuo loja. Mažiems šunims antsnukiai nėra reikalingi.
Teismas paskelbė V. T. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad vasaros metu gyvena sode (duomenys neskelbtini). Kaimynas A. T. turi mažą šuniuką. Negirdėjo ir nematė, kad A. T. šuo ką nors užpultų ir apkandžiotų (b. l. 21).
Teismas paskelbė A. N. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad gyvena name (duomenys neskelbtini). Kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) name, turi mažą šuniuką, kuris bėgioja aplink savo namą. Jiems minėtas šuo nekliudo, niekada jų nepuldinėjo. Problema yra ne šuniuke, o tuose žmonėse, kurie bando visokiais būdais apkaltinti kaimyną A. T.. Kaip šuo apkandžiojo kažkokį praeivį, jis nematė ir nežino apie tai. Apie tai, kad A. T. ne vieną kartą erzino kaimyno šunį, girdėjo iš kitų asmenų (b. l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 30-2001 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ 4.3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi užtikrinti, kad viešoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu teismui kilo abejonių dėl tinkamo atsakomybės subjekto nagrinėjamu atveju. Dar pažindinantis su bylos medžiaga, buvo pastebėta, kad gyvūno pase šuns savininke nurodyta R. T., t. y. skundą padavusio asmens sutuoktinė. Duodamas teismui paaiškinimus A. T. patvirtino, kas jis taip pat save laiko šuns savininku. Be to, patvirtino, kad įvykio dieną galėjo būti sode, nebent neilgam galėjo būti išvažiavęs į parduotuvę. Pats apie įvykį sužinojo po poros dienų iš kaimynų. Tačiau apklausiant A. T. sutuoktinę, ši parodė, kad įvykio dieną jos sutuoktinio nebuvo sode ir ji nesupranta, kodėl būtent jos sutuoktinis traukiamas administracinėn atsakomybėn. Iš jos pačios ir nukentėjusiojo P. B. parodymų taip pat matyti, kad būtent R. T. buvo priėjusi ir pasiėmė šunį, kai šis galimai įkando P. B.. Byloje nėra duomenų, kad įvykio dieną kas nors iš kaimynų būtų bendravęs su A. T..
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl šuns savininko atsakomybės būtent dėl vieno konkretaus įvykio, kai T. šuo galimai įkando P. B., o ne kaip apskirtai prižiūrimas T. šuo kitu laiku (į ką dėmesį buvo atkreipę ir teisme apklausti kaimynai). Todėl labai svarbu nustatyti, kas būtent šuo momentu turėjo ir galėjo prižiūrėti šunį, t. y. laikytis skundžiamame nutarime nurodytų taisyklių, reglamentuojančių gyvūnų priežiūrą.
A. T. negalėjimas tiksliai pasakyti, ar jis įvykio metu buvo sode, R. T. kategoriškas tvirtinimas, kad jos sutuoktinio įvykio metu nebuvo sode, P. B. nurodytos aplinkybės, kad po šuns įkandimo šunį pasiėmė R. T., sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad A. T. nėra tinkamas subjektas šiuo konkrečiu atveju, t. y. jis negali atsakyti dėl jo su sutuoktine bendro šuns galimo įkandimo P. B. 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 19.00 val., nes nurodytu laiku jo nebuvo sode (įvykio vietoje).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas, nes A. T. susiklosčiusioje faktinėje situacijoje nelaikytinas tinkamu subjektu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. vasario 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-390-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną A. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 346 straipsnio 4 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.