Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K E. H. (K E H) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K E. H. (K E H) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2018 m. spalio 18 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ Nr. 64.5.1.9.-45 (toliau – ir sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo (el. b. l.1-5 ).

Skunde nurodė, kad 2018-06-11 jis kreipėsi dėl vizos gavimo į Kauno apskrities VPK Migracijos skyrių, tačiau 2018-06-28 Migracijos departamento prie VRM Imigracijos skyriaus sprendime Nr.( 15/4-2) 171-340 nurodyta, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų - užsienietis yra laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (į valstybių narių duomenų bazes yra įvestas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi dėl šių priežasčių). 2018-10-02 jis kreipėsi į Lietuvos ambasadą Turkijoje prašydamas išduoti nacionalinę vizą, nurodydamas, kad yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto (anglų k.) studijų programos 3 kurso studentas, kad įstojo mokytis 2010-11-03, kad Migracijos tarnybos nurodyti pareiškėjo padaryti teisės aktų pažeidimai yra susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, praktiškai visas baudas yra sumokėjęs, tačiau 2018-10-18 Ambasada sprendimu atsisakė išduoti vizą. Teigia, kad vertinant pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų visumą yra akivaizdu, kad jis nekelia jokios realios grėsmės viešajai tvarkai, jis net sutinka, kad jam būtų atimta teisė vairuoti automobilį Lietuvoje, tuo tarpu Lietuvos ambasada Turkijoje priimdama sprendimą iš esmės rėmėsi tik 2018-06-28 Migracijos departamento prie VRM Imigracijos skyriaus sprendimu.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovė, Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 69-75 ).

Nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Egipte su prašymu išduoti nacionalinę vizą, nes ketina vykti studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Pareiškėjas, pokalbio-interviu su konsulu metu, nurodė, kad 2018 m. birželio mėn. negavo nacionalinės vizos, nes turėjo sumokėti keletą baudų, tačiau pranešimų apie tai nėra gavęs, teigė, jog jau yra sumokėjęs baudas, bet konsului įrodymų nepateikė. Konsulas nustatė, kad Departamento pateikiamoje informacijoje nurodyta, jog užsienietis sistemingai pažeidinėja viešąją tvarką ir daro kitus nusižengimus, poveikio priemonės jo nedrausmina. Paaiškino, kad konsulas, įvertinęs Departamento duomenis ir tai, kad užsienietis pateikė nepilną paso kopiją, kad draudimo polisas apima ne visos prašomos vizos laikotarpį, 2018 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą vykti į Lietuvą, kurio pareiškėjas neskundė.

Paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 2 d. pateikė prašymą Ambasadai nacionalinei vizai gauti, nurodęs vykimo tikslą – studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete, pateikė minėto universiteto 2018 m. rugsėjo 24 d. tarpininkavimo raštą ,,Dėl nacionalinės vizos išdavimo“, pateikė dokumentus apie baudų už eismo taisyklių pažeidimus sumokėjimą. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodė, kad jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. jis yra laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (į valstybių narių duomenų bazes yra įtrauktas dėl jo neįsileidimo dėl šių priežasčių), bei norėdamas gauti vizą užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie atvykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Nurodo, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą; Konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 92).

Paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, kadangi atsakovė sprendimu tinkamai pritaikė galiojančias teisės aktų normas ir Policijos departamento teiktą rekomendaciją, būtiną priimant sprendimą, todėl mano, jog sprendimas yra pagrįstas bei išsamus. Pažymėjo, jog palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2018 m. spalio 18 d. sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ Nr. 64.5.1.9.-45, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Libano Respublikos piliečiui K E H, teisėtumo ir pagrįstumo (el. b. l. 8-9).

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – ir Tvarka) ir Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę; 11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti.

Pagal Aprašo 3 punktą, viza išduodama vadovaujantis tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, Vizų kodekso, kitų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, aprašo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

Jeigu užsienietis atitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas nenustato nė vieno iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje, priimamas sprendimas išduoti nacionalinę vizą (Aprašo 84 punktas). Nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (Aprašo 87 punktas).

Pareigūnai, įgalioti išduoti vizas, nagrinėdami pateiktus prašymus dėl vizos išdavimo, įvertinę visas vizai išduoti reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl vizos išdavimo/neišdavimo.

Pareiškėjas yra Libano Respublikos pilietis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos fakulteto, Medicinos (anglų k.) studijų programos 3 kurso studentas (el.b.l. 10). Pareiškėjas studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete pradėjo 2010-11-03. 2014-11-12, pareiškėjui esant Medicinos (anglų k.) studijų programos 2 kurse, studijos buvo nutrauktos, dėl neįvykdyto studijų plano. 2015-05-20 pareiškėjas buvo priimtas studijuoti Medicinos (anglų k.) studijų programos 1 kurso dalykus - Anatomija, Žmogaus histologija ir embriologija bei Medicinos fizika, laisvo klausytojo statusu, kurios buvo nutrauktos jam pačiam prašant, išstudijavus minėtus 1 kurso dalykus, 2016-09-29. 2016-08-29 pareiškėjas buvo priimtas į Medicinos (anglų k.) studijų programos 1 kursą. 2016-09-29 jis buvo perkeltas į Medicinos (anglų k.) studijų programos 2 kursą, užskaičius dalykus išstudijuotus Lietuvos sveikatos mokslų universitete laikotarpiu iki 2016-08-29.

Byloje pateikta 2017-06-12 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijois išvada Nr. 5-S-5426 „Dėl K E H grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo“, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (el. b.l. 43-45). Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas 2017-02-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“ 2 dalį. Pareiškėjas gyvendamas Lietuvos Respublikoje 2012-2016 metais padarė 12 administracinių teisės pažeidimų, o 2017 metais – 4 administracinius nusižengimus, iš kurių dauguma susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Policijos departamentas 2015-12-09 raštu įspėjo pareiškėją, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi ateityje jam pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba jo turimas leidimas gyventi gali būti panaikintas, tačiau to nepaisydamas pareiškėjas toliau darė tos pačios rūšies šiurkščius pažeidimus bei padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2017-10-19 sprendimu „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos panaikinimo Libano Respublikos piliečiui K E H“ Nr. (15-011) 3I-861/ Nr. (15-01) 17I-42 buvo nuspręsta: Atsisakyti išduoti Libano Respublikos piliečiui K E H, gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi; Panaikinti Libano Respublikos piliečiui K E H, gim. (duomenys neskelbtini), išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003490659; Perduoti Libano Respublikos piliečiui K E H, gim. (duomenys neskelbtini), bylą Migracijos skyriui spręsti minėto užsieniečio tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą Įstatymo nustatyta tvarka (el. b.l. 34-42).

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyrius 2018-06-28 sprendimu „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Libano Respublikos piliečiui Karim El Haress“ Nr. (15/4-2) 17I-340 buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2018-06-11 prašymas išduoti nacionalinę vizą bei nuspręstas atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą (el. b. l. 11-13). Sprendime nurodyta, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų – užsienietis yra laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (į valstybių narių duomenų bazes yra įvestas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi dėl šių priežasčių).

Nustatyta, kad 2018-07-29 Lietuvos Respublikos ambasados Egipte konsulas atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nurodydamas, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų – užsienietis yra laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (į valstybių narių duomenų bazes yra įvestas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi dėl šių priežasčių), yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (el. b.l. 78-79). Iš minėto atsisakymo nustatyta, kad pareiškėjas pokalbio su konsulu metu, nuslėpė aplinkybes, dėl ko jam buvo atsisakyta Kaune išduoti nacionalinę vizą, nurodydamas, kad vizą buvo atsisakyta išduoti, nes turėjęs sumokėti keletą baudų, tačiau nebuvo gavęs pranešimų apie tai, nors faktinis vizos neišdavimo pagrindas buvo tai, kad yra laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai.

Ginčo atveju Sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą buvo priimtas, nustačius, kad pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, o būtent: Užsienietis yra laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (į valstybių narių duomenų bazes įvestas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi dėl šių priežasčių); Norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Priimant sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą buvo įvertinta Policijos departamento pateikta informacija, aplinkybės, kad pareiškėjui 2017-10-19 buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 2018-06-28 Migracijos departamento sprendimąišduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Konsulas, priimdamas sprendimą, įvertino aplinkybes, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-06-12 iki 2018-06-21 padarė 7 administracinius nusižengimus, o iki 2018-09-21 padarė dar 3 Kelių eismo taisyklių pažeidimus (el. b. l. 80-82). Policijos departamentas, atsakydamas konsului dėl vizos išdavimo pranešė, kad pareiškėjui naujai paskirtos administracinės baudos – 2018-09-03 paskirta 10 eurų bauda pagal LR (duomenys neskelbtini) srt. 1 d. (nesumokėta už automobilio stovėjimą), 2018-09-06 paskirta 10 eurų bauda pagal LR (duomenys neskelbtini) srt. 1 d. (nesumokėta už automobilio stovėjimą), 2018-09-21 paskirta 60 eurų bauda pagal LR (duomenys neskelbtini) srt. 2 d. (pastatė automobilį kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje), jos nesumokėtos. Konsulas įvertino, kad pareiškėjo elgesys nesikeičia, todėl jo buvimas ar gyvenimas Lietuvoje keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo 12.1 punkte nustatyta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 13.4 punkte įtvirtinta, jog užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei jis sistemingai daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos yra pateikęs išvadas, kad pareiškėjas kelią grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui.

Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių teisės pažeidimų, tame tarpe ir šiurkščių pažeidimų (greičio viršijimas, važiavimas per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui) darymas, kurie yra vieni iš pavojingiausių pažeidimų, keliančių pavojų ne tik saugiam eismui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei ir turtui. Šie pareiškėjo veiksmai rodo sistemingą polinkį nesilaikyti nustatytų elgesuio normų. Net ir raštiškai įspėtas, pareiškėjas nesiekė keisti savo elgesio ir toliau darė teisės pažeidimus, net padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad retrospektyviai žvelgiant į pareiškėjo veiksmus, yra tikimybė, kad jis ir ateityje gali daryti nusižengimus ar teisės pažeidimus, taigi nėra pagrindo paneigti, kad egzistuoja abstrakti grėsmės viešajai tvarkai galimybė.

Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, sudarantys pagrindą priimti ginčijamą sprendimą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundą dėl jo panaikinimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Ambasadą priimti naują sprendimą – išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti sprendimą. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K E. H. (K E H) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.