Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. K., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir L. K. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartimi L. K., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o to paties teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis vėl pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuris tęsiamas iki šiol. Paskutinį kartą jis pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs L. K. skundą, pateiktą bylos medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė L. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Iš kartu su 2020 m. birželio 25 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos 2020 m. birželio 18 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad Komisija, rekomenduodama L. K. tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis nurodė, kad stebimuoju laikotarpiu L. K. būklė išlieka nestabili, buvo ligos paūmėjimas – psichozė su neadekvačiu elgesiu, pykčiu, psichomotoriniu susijaudinimu. Skyriuje jaučiasi teisi, apkalbinėja kitas pacientes. Komisijos metu aktyviai skundų neišsako. Ryškiai išsidažiusi, apsirengusi iššaukiančiai. Emocijos neadekvačios, lėkštos. Elgiasi betarpiškai, familiarokai. Mąstymas paralogiškas, nenuoseklus. Nekritiška. Socialinė adaptacija sutrikusi, gydoma trečią kartą, soc. globos namuose nesiadaptavo.

8. Taip pat iš Išvados matyti, kad maždaug gruodžio mėnesį stebėtas psichozinis epizodas – buvo sujaudinta, neadekvataus elgesio, pikta, priešiška. Tai tęsėsi maždaug 1,5 mėnesio, vėliau stebėta ryški hipochondrija, visur skaudėjo, maudė, ištisai reikalavo vidaus ligų gydytojo. Nebelankė užimtumo. Su ligonėmis bendravo. Ligonė linkusi apkalbinėti, savo destruktyvaus elgesio neįvertina. Visą laiką jaučiasi teisi. Kontaktą palaiko noriai, produktyvumas menkas. Nuotaika permaininga. Savo būsenai ir elgesiui nekritiška.

9. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog L. K. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol kas ją pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas neabejoja pateiktais įrodymais, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų. Nustatyta, kad stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis jai yra taikomas jau kiek daugiau nei 2,5 metų, tačiau, kaip matyti iš Komisijos išvadoje pateiktų duomenų, per šį laikotarpį L. K. būklė nepagerėjo tiek, jog jau būtų galima jai taikyti ambulatorinį stebėjimą, ji vis dar išlieka nestabili. Stebimuoju laikotarpiu buvo pastebėtas L. K. ligos paūmėjimas, kuris tęsėsi net 1,5 mėnesio. Ji nėra kritiška savo elgesiui. Nebelanko užimtumo užsiėmimų, socialinė adaptacija sutrikusi, nors ir bendrauja su kitomis ligonėmis, tačiau yra linkusi jas apkalbinėti, visuomet jaučiasi teisi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad L. K. priverstinis gydymas dar yra būtinas ir pratęsė jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, kad L. K. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs tiek, jog jai galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Be to, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad L. K. net 2 kartus buvo bandoma taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau toks gydymas nebuvo efektyvus ir abu kartus, po kurio laiko, jis būdavo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

10. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju yra tikrinamas tik Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 14 d nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl aukštesnysis teismas dėl L. K. keliamų klausimų, susijusių su prieš tai jos atžvilgiu priimtomis teismų nutartimis, nepasisako.

11. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

L. K., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.