Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. A. ir R. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjai atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nustatęs, jog pareiškėjų skundo nagrinėjimas yra priskirtinas ne Vilniaus apygardos administracinio teismo, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų kompetencijai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnis), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklių.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad nurodytoje teisės normoje yra aiškiai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai teritorinio administravimo subjekto priimtas administracinis aktas buvo tikrinamas aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to teritorinio padalinio, kurio administracinio akto teisėtumas buvo tikrinamas, buveinės vietą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-1062/2017; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-816-492/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-525/2018; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-259-552/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai ginčija ne NŽT, o NŽT struktūrinio padalinio sprendimą, kuriuo atsisakyta keisti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2734.

Iš skundo turinio bei pateiktų priedų nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į NŽT su 2021 m. vasario 8 d. skundu, kuriame nurodė, kad nesutinka su NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr.12SD-5312-(14.12.104.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2004 m. balandžio 30 d. žemėtvarkos projekto sprendinių pakeitimo“. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjų 2021 m. vasario 8 d. skundą, surašė Raštą. Taigi, nors pareiškėjai skundžiamu aktu įvardijo NŽT raštą ir jokių reikalavimų NŽT teritoriniam padaliniui nereiškė, tačiau įvertinus skundo turinį, darytina išvada, jog byla yra susijusi būtent su NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. spalio 9 d. raštu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo veiklos teritorija apima Kauno apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Panevėžio apygardos teismo ir Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijas. Regionų apygardos administracinio teismo konkrečių rūmų veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardos teismų įsteigimo, apygardos teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorija apima: Klaipėdos apylinkės teismo, Plungės apylinkės teismo ir Tauragės apylinkės teismo veiklos teritorijas.

Remiantis viešai prieinamais duomenimis Tarnybos interneto svetainėje, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus buveinė yra Klaipėdos mieste. Taigi, byla dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus sprendimo panaikinimo teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Papildomai pastebėtina, jog kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla (ABTĮ 31 straipsnio 5 dalis).

Taigi atsižvelgus į tai, kad 2020 m. spalio 9 d. raštą Nr.12SD-5312-(14.12.104.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2004 m. balandžio 30 d. žemėtvarkos projekto sprendinių pakeitimo“ priėmė NŽT Klaipėdos skyrius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, išaiškindamas pareiškėjams jų teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus dėl minėto Rašto panaikinimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisingai nustatė teritorinį administracinės bylos teismingumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų O. A. ir R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.