Kauno apygardos teismo nutartis

2010-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-197-395/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-17
Bylos Nr.
2A-197-395/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
Pareiškėjas
A. B., L. G.
Išvadą teikia
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-197-395/2010
Pirmosios instancijos teismoteisėjas Vitalijus Krivičius
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1;128.16.1;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1962-831/2009 pagal pareiškėjų A. B. ir L. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo patvirtinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1172-482/2005 pareiškėjų A. B. ir L. G. santuoką bendru jų sutarimu nutraukė ir patvirtino jų 2005 m. rugsėjo 5 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2 punkte pareiškėjai susitarė, kad „dėl nepilnamečio L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo susitariame, kad A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), mokės kas mėnesį po 200,00 Lt dydžio išlaikymą savo nepilnamečio sūnaus naudai iki jam sukaks pilnametystė arba iki 24 metų, jei jis mokysis vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje (LR CK 3.194 str.)“

Šalies argumentai

2009 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti jų 2005-09-05 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punkto pakeitimą, jį išdėstant taip: „Šalys susitarė, kad išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. B. tėvas A. B. teiks po 300 litų (indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) kas mėnesį iki jo pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise valdant vaiko motinai L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Pinigai skirti sūnaus išlaikymui iki kiekvieno mėnesio 20 dienos bus pravedami į L. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nauja išlaikymo teikimo tvarka taikoma nuo teismo sprendimo, kuriuo bus pakeista sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo dienos“. Pareiškime nurodė, kad praėjus keturiems metams po santuokos nutraukimo, šalys pripažįsta, kad toks išlaikymas nepilnamečiui sūnui yra akivaizdžiai per mažas, todėl, norėdamos nustatyti didesnį teikiamo išlaikymo dydį, bendru pareiškimu kreipėsi į teismą, kad minėtas sutarties punktas būtų pakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 6 d. sprendimu patvirtino pareiškėjų A. B. ir L. G. 2005 m. rugsėjo 5 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punktą (teismo sprendime 4 punktas), kuriame nurodyta: „Šalys susitarė, kad išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. B. tėvas A. B. teisk po 300 litų [indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka (LR Vyriausybės 2008-07-09 nutarimas Nr.684) atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.)] kas mėnesį iki jo pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise valdant vaiko motinai L. G. a. k. (duomenys neskelbtini) Pinigai skirti sūnaus išlaikymui iki kiekvieno mėnesio 20 dienos bus pravedami į L. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Nauja išlaikymo teikimo tvarka taikoma nuo teismo sprendimo, kuriuo bus pakeista sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo dienos“. Taip pat teismas minėtu sprendimu priteisė iš pareiškėjų po 6,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Sprendime teismas nurodė, kad nors pareiškėjai nepateikė argumentų, kaip pasikeitė aplinkybės per 4 metų laikotarpį, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad augant vaikams didėja jų poreikiai, taip pat į besikeičiančią valstybės ekonominę situaciją (nuolat didėjančias kainas), teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti sutarties sąlygą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Šios sąlygos pakeitimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, neprieštarauja viešajai tvarkai, įstatymams, nepažeidžia pareiškėjų, o taip pat ir trečiųjų asmenų interesų. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškimą pripažino pagrįstu ir 2005-09-05 dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punktą patvirtino CK 3.53 str. 3 d. numatyta tvarka.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. B. prašo Vilkaviškio rajono 2009 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - sūnaus L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš tėvo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečio sūnaus naudai iki jam sukaks pilnametystė, taip pat priteisti iš pareiškėjos L. G. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą padidinti vaiko išlaikymo dydį, neišsiaiškino kokia yra tėvų turtinė padėtis, ar jie geranoriškai ir savo noru pasirašė ant pareiškimo, ar nebuvo pažeistos jų teisės, ar tikrai iš esmės padidėjo tėvų turtinė padėtis ir ar padidėjo vaiko poreikiai. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti ir į esamą šalies ekonominę padėtį. Nurodo, kad jis šiuo metu yra bedarbis, negauna jokių pajamų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Sūnumi rūpinasi pagal galimybes ir to neišsižada. Mano, kad vaiko poreikiai nuo 2005-09-20 nepasikeitė. Kokia yra L. G. turtinė padėtis, jam nėra žinoma.

2. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neišsiaiškino, kam turi būti suteikta uzufrukto teisė naudoti iš apelianto priteistas sūnaus išlaikymui pinigines lėšas, nes pareiškėja sūnaus mama L. G. apie du metus dirba užsienyje – Anglijoje, namo sugrįžta tik apie 2-3 kartus per metus ir tai tik trumpam laiko tarpui. Ji šiuo metu taip pat yra išvykusi į Angliją. Apeliantas nurodo, kad sūnumi rūpinasi tik jis ir pareiškėjos mama I. G. (apeliantui nežinant I. G. buvo suteikta vaiko globa).

3. CK 3.192 str. 3 d. nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Todėl apelianto nuomone, L. G., apie 2 metus gyvenanti ir dirbanti užsienyje, gauna didesnes pajamas ir tokiu būdu ji turi prisiimti didesnę vaiko išlaikymo dalį. Kadangi apeliantas jokio turto neturi, yra bedarbis ir negauna jokių pajamų, sutinka mokėti sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja L. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka dėl šių motyvų:

1. Apelianto argumentas, kad buvo suvaržytos jo teisės dėl bylos nagrinėjamo ypatingosios teisenos tvarka rašytinio proceso būdu, kelia abejones, nes pats apeliantas iki bylos nagrinėjimo rašytinio proceso būdu teismui nepateikė jokio prašymo, o ir apeliaciniame skunde nepateikia kokių nors naujai atsiradusių aplinkybių, kurios anksčiau nebuvo žinomos. Apeliantas laisva valia pasirašė prašymą teismui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo. Be to, apeliaciniame skunde apeliantas prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį, kas reikštų, kad jis realiai prašo sumažinti teikiamą išlaikymą, kadangi anksčiau sutartas išlaikymo dydis jau yra du kartus indeksuotas pagal LR Vyriausybės 2008-07-09 nutarimą Nr.684 atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir šiuo metu siekia apie 240 Lt per mėnesį.

2. Apeliantas, remdamasis savo bloga materialine padėtimi, neturėtų perkelti nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigos vienam iš buvusių sutuoktinių. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistu užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

3. Pareiškėja su apeliantu, jau įvertinę sunkią apelianto padėtį, buvo susitarę, kad apeliantas teiks mažesnį išlaikymą periodinėmis išmokomis, t.y. po 300 Lt per mėnesį, savo nepilnamečiui sūnui, nukrypstant nuo vienodo prisidėjimo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl apelianto motyvais jo skundas neturėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal minėto straipsnio 6 dalį, tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (CK 3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (CK 3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (CK 3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas ir pareiškėja L. G. yra sūnaus L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 5, 6 ). Aplinkybę jog tarp tėvų buvo susitarta dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo aiškiai patvirtina abiejų pareiškėjų iniciatyva pateiktas pareiškimas pirmosios instancijos teismui (b. l. 3-4), kuriame abiejų tėvų laisva valia konstatuota, jog normaliam sūnaus vystymuisi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1172-482/2005 2005-09-20 sprendimu iš A. B. priteistos sūnaus išlaikymui 200 Lt dydžio sumos, ryšium su per 4 metus išaugusiais vaiko poreikiais, nepakanka. Tai patvirtino abu pareiškėjai. Būtent dėl šių aplinkybių kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą numatė, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kadangi CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir tą aplinkybę, jog pareiškėja L. G. be bendro sūnaus su apeliantu išlaiko ir nepilnametę dukrą M. G., gim. (duomenys neskelbtini), pagrįstai išsprendė išlaikymo dydžio padidinimo klausimą. Tokia išvada darytina įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu sudaro 800 Lt (LAT 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K – 259/2004).

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir pažymint tai, kad vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų yra prioritetinę reikšmę turintis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog per 4 metus nepilnamečio pareiškėjų sūnaus išlaikymo poreikiai padidėjo, o jo tėvų turtinė padėtis esminiai nepasikeitė, todėl pareiškėjų pareiškimo pagrindu priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą (CPK 263 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais pareiškėjo A. B. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Dalė BurdulienėAlgimantas Kukalis