Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų K. J., P. V. ir E. P. bei pastarojo gynėjo R.Girdziušo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 266 str. laisvės atėmimu 3 metams; pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2003-10-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

E. P. pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d., 2000 m. BK 253 str. 2 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

P. V. nuteistas pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

P. V. pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d., 2000 m. BK 253 str. 2 d. ir 266 str. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 302 str. 5 d. 2 p.).

K. J. nuteistas pagal BK 266 str. laisvės atėmimu 2 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

K. J. pagal BK 253 str. 2 d. (sprogstamosios medžiagos), 1961 m. BK 234 str. 1 d., 2000 m. BK 253 str. 2 d. (šaunamieji ginklai, šaudmenys) ir BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

E. P. , P. V. ir K. J. pagal 1961 m. BK 249 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Iš P. V. priteista 1858,69 Lt proceso išlaidų už gynybą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų ir nuteistojo E. P. gynėjo apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), t.y. 2002-03 - 2002-12-06 laikotarpiu iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų ir vietų įgijo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius) - l-fenil-2-propanoną (BMK) ne mažiau 20 ltr. reikalingo psichotropinės medžiagos - amfetamino gamybai, laikė šį prekursorių Kaune, pardavė R. O. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka). R. O. iš K. J. gautą prekursorių gabeno iki amfetamino gaminimo vietų: sodybos (duomenys neskelbtini) ir sodybos (duomenys neskelbtini).

E. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), t.y. veikdamas organizuotoje grupėje nuo 2002 m. kovo mėn. iki 2002 m. vasaros iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų įgijo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) - 1 fenil-2-propanoną (BMK) ne mažiau 9 ltr., reikalingą amfetamino gamybai, finansavo kitų grupės narių šio prekursoriaus įgijimą, laikė ir gabeno jį Kaune iki amfetamino gaminimo vietos - sodybos, (duomenys neskelbtini).

E. P. ir P. V. nuteisti už tai, kad organizuotoje grupėje su R. O. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. pagrindu, kitu tyrimo nenustatytu asmeniu, neteisėtai gamino, laikė, gabeno, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti stambiu mastu psichotropines medžiagas, t.y. 2002 m. kovo mėn. - 2002 m. vasaros laikotarpiu susiorganizavę į grupę amfetamino gamybai, pasiskirstę vaidmenimis, nuo 2002 m. kovo mėn. parūpino patalpas (duomenys neskelbtini). E. P. ir R. O. tiekė pirmos kategorijos prekursorių l-fenil-2-propanoną (BMK), trečios kategorijos prekursorių - acetoną, spiritą, skruzdžių rūgštį, cheminę medžiagą ,,sodrą“, amoniakinį vandenį, kaustinę sodą, sieros rūgštį bei kitas chemines medžiagas, taip pat vakuuminius siurblius, katilus, kontaktinius termometrus, Buchnerio koštuvą, kitus įrengimus. E. P. , P. V. bei nenustatytas asmuo pagal R. O. amfetamino gamybos technologiją įrengė aparatus ir kitus įrenginius psichotropinėms medžiagoms gaminti. R. O. mokė ir vadovavo P. V. procesui - gamybai. Taip šioje laboratorijoje buvo pagaminta ne mažiau kaip 1500 g. psichotropinės medžiagos - amfetamino, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti stambiu mastu.

Nuo 2002 m. vasaros P. V. su R. O. ir tyrimo nenustatytu asmeniu amfetamino gamybą tęsė sodyboje (duomenys beskelbtini), persigabenę laboratorijos įrengimus ir čia įsirengę naują laboratoriją. (Duomenys neskelbtini) sodyboje iki 2002-12-06 buvo pagaminta ne mažiau 2813, 634 g psichotropinės medžiagos amfetamino, t.y. 2002-12-06 kratos metu bute (duomenys neskelbtini), R. O. sulaikytas su 2365,21 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, pagamintos (duomenys neskelbtini), ir 2002-12-12 kratos metu (duomenys neskelbtini), rasta ir išimta 448,424 g. psichotropinės medžiagos - amfetamino.

Šio nusikaltimo padarymu buvo kaltinamas ir E. P., t. y. jis buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2002 m. vasaros iki 2002 m. gruodžio 6 d., organizavo amfetamino gamybą (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno apygardos teismas amfetamino gamybą (neteisėtą gaminimą, turint tikslą parduoti, pardavimą stambiu mastu), pirmos kategorijos pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (BMK) tiekimą, bendrininkų prekursorių tiekimo finansavimą, laikymą ir gabenimą iki (duomenys neskelbtini), E. P. iš kaltinimo pašalino. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad E. P. organizuotų gamybą (duomenys neskelbtini). E. P. šioje sodyboje nebuvo. Jis R. O. prašymu parūpino žmogų, kurio vardu būtų galim apiforminti sodybos pirkimą. Nuteistasis P. V. patvirtino, kad šioje sodyboje buvo tik jis, D. R. ir R. O., kuris slėpė amfetamino gamybą nuo E. P. Liudytojas R. O. taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) E. P. nebuvo, o prekursorių BMK ir įrengimus atvežė jis pats.

- E. P. pripažinti kaltu pagal BK 232¹ str. 5 d. nuteisti laisvės atėmimu 14 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d.d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti jam subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 14 metų 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2003-10-06 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę - 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 15 metų, bausmę paskiriant atlikti kalėjime;

- P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 266 str., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 232¹ str. 5 d. P. V. nuteisti laisvės atėmimu 13 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 14 metų, bausmę paskiriant atlikti kalėjime;

- K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 5 metams; taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 232¹ str. 5 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 13 metų; K. J. pagal BK 266 str. nuteisti laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 14 metų, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.

Taip pat, apelianto manymu, teismas nepagrįstai P. V. išteisino pagal BK 266 str. Mano, kad teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad P. V. įgijo, laikė, gabeno pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius) neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje nustatyta, kad P. V. žinojo, kad amfetamino gaminimui naudoja BMK (pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursorių). Tai patvirtina tiek paties P. V. , tiek ir R. O. parodymai, iš kurių matyti, kad BMK buvo amfetamino gaminimo pagrindas ir visa gamyba priklausė būtent nuo jo. P. V. išmoko gaminti amfetaminą R. O. pagalba, netgi į gaminimo procesą įnešė savo patobulinimus, todėl jis gerai naudojo (išeigos prasme) brangų produktą – BMK. Be to, nustatyta, kad prekursorius (BMK) buvo susijęs tik su amfetamino gaminimu. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)sodyboje P. V. atliko panašius darbus: nuo įrengimo iki tiesioginio amfetamino gaminimo. Tai nurodė ne tik R. O. ir kiti liudytojai, bet patys nuteistieji. Teismas konstatavo, kad amfetamino gaminime buvo tam tikras darbo pasidalinimas, buvo organizuota grupė. Todėl, prokuroro manymu, bendrininkų veiksmai, gaminant amfetaminą ir disponuojant šios medžiagos prekursoriais, neatskiriamai susiję, nes byloje nėra duomenų, kad E. P. , R. O. , K. J. neteisėtai disponavo prekursoriais kitu nei gaminti amfetaminą tikslu. P. V. buvo atsakingas už visą amfetamino gaminimo laboratoriją, medžiagas, įrangą ir jų slėpimą, tai yra įrodyta jo paties parodymais, taip pat R. O. , liudytojos R. G. parodymais. Viskas, kas susiję su psichotropinės medžiagos - amfetamino gamyba, tame tarpe ir prekursoriai, buvo bendrininkų E. P. , P. V. , nenustatyto asmens (kaltinime nurodytas D. R. ), taip pat R. O. , žinioje. Todėl, apelianto manymu, BK 266 str. dispozicijoje nurodyti nusikaltimo objektyvieji požymiai: laikymas - padarytas visų nuteistųjų betarpiškai ir bendrininkavimu, o įgijimas ir gabenimas P. V. atžvilgiu - tik bendrininkavimu. Mano, kad taip pat aptartinas ir K. J. padarytas šis neteisėtas disponavimas psichotropinių medžiagų prekursoriais, t. y., kad jis veikdamas organizuotoje grupėje su E. P. . P. V. , nenustatytu asmeniu, taip pat su R. O. (atleistu nuo atsakomybės), disponavo prekursoriais tam, kad iš jų pagaminti amfetaminą.

Be to, apelianto manymu, teismas nepagrįstai nuteistiesiems paskyrė mažesnes nei sankcijos vidurkis bausmes. Teismas pagrįstai nustatė visiems nuteistiesiems sunkinančią aplinkybę - savanaudiškas paskatas, bei E. P. ir P. V. - kad nusikaltimus jie darė organizuotoje grupėje. Mano, kad pripažinus kaltu K. J. pagal BK 232¹ str. 5 d., jam taip pat turi būti nustatyta sunkinanti aplinkybė - organizuota grupė. Be to, teismas neatsižvelgė į E. P. ir K. J. asmenybes, kaip linkusias nusikalsti, nes nusikaltimai tik loginė jų gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė, be to, susiaurino jų veiksmų apimtį. Mano, kad esant sunkinančioms aplinkybėms teismas turėjo nuteistiesiems skirti didesnes nei sankcijos vidurkis bausmes. Taip pat apelianto manymu, teismas nepagrįstai pripažino P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe - prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kadangi P. V. prisipažinimas ir gailėjimasis neatitinka 1999 m gruodžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 123 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 p. nurodytos šios lengvinančios atsakomybę aplinkybės sampratos.

Nuteistieji K. J. ir P. V. bei jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro – atmesti. Nuteistasis E. P. prašė jo ir jo gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro – atmesti. Apeliantas E. P. gynėjas prašė jo ir jo ginamojo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro – atmesti.

Dėl P. V. išteisinimo pagal

BK 266 str. ir nuteisimo pagal BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.)

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalis, kuria P. V. pagal BK 266 str. išteisintas, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos. Kolegija nustatė, kad P. V. 2002 m. kovo mėn. – 2002 m. gruodžio 6 d. laikotarpyje (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), dalyvaudamas organizuotoje grupėje su E. P. , K. J. ir R. O. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktinas BK 39¹ str. pagrindu, ir nenustatytu asmeniu laikė pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius) – 1-fenil-2-propanoną (BMK) reikalingą amfetamino gamybai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimu Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ir narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ yra išaiškinta, kad laikymas – tai medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos – su savimi, patalpoje ar kitoje vietoje. Kai kaltininkai veikia grupėje, medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris pats jų neįgijo. Šioje byloje ir įrodyta, kad atvežti į sodybas prekursoriai buvo perduoti P. V. žiniai, kuris dažniausiai buvo sodybose, prižiūrėjo patalpas ir įrangą, buvo atsakingas už jų saugojimą. Apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad amfetamino gaminime buvo tam tikras darbo pasidalinimas, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje. Todėl P. V. veiksmuose yra ir BK 266 str. dispozicijoje numatyto nusikaltimo sudėtis ir jis pripažintinas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino P. V. kaltę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 123 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 p. yra nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o taip pat kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Iš bylos duomenų matyti, kad P. V. pripažino kai kurias faktines bylos aplinkybes matydamas nenuginčijamai jas įrodytomis (R. O. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, ekspertų išvadomis ir pan.). Tačiau tiek iš jo paties parodymų, o taip pat ir jo paduoto apeliacinio skundo prašymo jį išteisinti, matyti, kad P. V. kaltės nepripažįsta ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigaili. Todėl iš nuosprendžio šalintina P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą – BK 59 str. 1 d. 2 p.

Kolegijos nuomone, prokuroro apeliaciniame skunde teiginiai, kad iš P. V. kaltinimo pagal BK 232¹ str. 5 d. nepagrįstai pašalinta aplinkybė, kad P. V. , veikdamas organizuotoje grupėje, platino pagamintą amfetaminą stambiu mastu, neparemti įrodymais, todėl atmestini. Prokuroras nurodo, kad P. V. kaltė dėl amfetamino platinimo įrodyta jo paties parodymais bei R. O. parodymais. Tačiau iš jų parodymų matyti tik faktas, kad E. P. jiems duodavo pinigų ir jie manė, kad tai pinigai už parduotą amfetaminą. R. O. parodė ir tai, kad E. P. finansavo amfetamino gamybą, pirko įrenginius, rūpinosi sodybos įgijimu ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu, o ir teisme nenustatyta kada, kam ir kiek (duomenys neskelbtini) sodyboje pagaminto amfetamino E. P. pardavė. P. V. ir R. O. spėjimai ar manymai, kad E. P. duoti pinigai buvo pinigai už realizuotą jų pagamintą amfetaminą, negali būti įrodymu, įrodančiu P. V. dalyvavimą grupėje platinant amfetaminą. Ši aplinkybė, kaip neįrodyta, pagrįstai iš kaltinimo pašalinta. P. V. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad organizuotoje grupėje, neteisėtai gamino, laikė ir gabeno turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti stambiu mastu psichotropines medžiagas – amfetaminą. Tačiau ši P. V. nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Apygardos teismas pripažino, kad P. V. nusikalstama veika dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis atitinka BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau P. V. nuosprendis priimtas galiojant naujam 2000 m. Baudžiamajam kodeksui ir įstatymui, numatančiam atsakomybę už analogišką veiką – neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis (BK 260 str.).

Bendroji baudžiamojo įstatymo galiojimo taisyklė yra įtvirtinta BK 3 str. 1 d.: veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 str. 2 ir 3 dalyse įtvirtintos šios bendrosios taisyklių išimtys: veikos nusikalstamumą panaikinančio, bausmę švelninančio arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančio baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia (2 d.) ir veikos nusikalstamumą nustatančio, griežtinančio bausmę arba kitaip sunkinančio nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios neturėjimas (3 d.). BK specialiosios dalies normų taikymo atveju ši taisyklė ir jos išimtys reiškia, kad, pirmiausia, konkrečioje asmens veikoje turi būti nustatomi tos veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o po to kaltininko veika ir abu įstatymai – senasis ir naujasis – turi būti nuosekliai įvertinti pagal visus BK 3 str. numatytus kriterijus: veikos nusikalstamumą, asmens baudžiamumą ir veiką padariusio asmens teisinės padėties turinį. Pagal kiekvieną šių kriterijų, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisyklėmis, veiką padariusiam asmeniui taikomas jam palankesnis įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2002-12-20 nut. Nr. 38 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 14 p.).

Analizuojant BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) dispoziciją, akivaizdu, kad psichotropinių ar narkotinių medžiagų stambus mastas turėjo įtakos tik vieno neteisėto veiksmo su šiomis medžiagomis – jų platinimo – kvalifikavimui. BK 232¹ str. nebuvo numatyta griežtesnė atsakomybė už stambaus masto psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimą, laikymą, gabenimą turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, jei jos dar nebuvo pradėtos platinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 38 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232¹, 232², 232¹⁰ str.)“ 25 p.) P. V. ir kiti organizuotos grupės nariai, su kuriais jis padarė šią nusikalstamą veiką, už amfetamino pardavimą ar kitokį platinimą nėra nuteisti, nenustatyta, kad jų pagamintas amfetaminas buvo parduotas ar kitaip platintas, nėra byloje objektyvių įrodymų ir kad jis buvo pradėtas platinti.

2000 m. BK 260 str. 2 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o minėto straipsnio 3 dalyje – baudžiamoji atsakomybė tam, kas tokius veiksmus atliko su labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis yra didelis ar labai didelis nustato Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, įsigaliojusios kartu su 2000 m. Baudžiamuoju kodeksu. BK 260 str. 2 ir 3 dalyse numatytos žymiai griežtesnės bausmės nei šio straipsnio 1 dalyje, numatančioje atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nesudarančiomis didelio kiekio. Tokiu būdu naujuoju baudžiamuoju įstatymu yra diferencijuota baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, laikymą, gabenimą turint tikslą parduoti (būtent už tai ir buvo nuteistas P. V. ir kt.) priklausomai nuo šių medžiagų kiekio, ko nebuvo 1961 m. baudžiamajame kodekse (konkrečiai BK 232¹ str.). Todėl didelis ir labai didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis neteisėto šių medžiagų įgijimo, gaminimo, laikymo, gabenimo, siuntimo turint tikslą jas parduoti atveju, lyginant su 1961 m. Baudžiamuoju kodeksu, yra naujai kriminalizuoti veikos požymiai. Atitinkamai šie požymiai nurodytoms veikoms, padarytoms iki 2000 m. Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo, negali būti taikomi, nes baudžiamasis įstatymas, nustatantis tokius požymius (2000 m. BK 260 str. 2 ir 3 d.) yra įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, o pagal BK 3 str. 3 d. toks baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios. Vadinasi, P. V. neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga 2002 m. kovo-gruodžio mėn. – gali būti kvalifikuojamas tik pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d., nors jis ir disponavo didesniu kiekiu psichotropinės medžiagos, nei nustato šios dalies dispozicija. Tokiu būdu, P. V. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) į 2000 m. BK 260 str. 1 d.

Perkvalifikavus P. V. veiksmus į bausmės griežtumu palankesnį jam įstatymą, prokuroro apeliacinio skundo prašymas griežtinti bausmę, atmestinas.

Pripažinus P. V. kaltu pagal BK 266 str. ir perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 1 d., už šias veikas jam skirtinos naujos bausmės. Kolegija skirdama P. V. bausmes atsižvelgia į nustatytas jo atsakomybę dvi sunkinančias aplinkybes, padarytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei (padarytas apysunkis ir sunkus nusikaltimai), lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą. P. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė už padarytų nusikalstamų veikų sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Bausmes subendrinant taikytinos BK 63 str. 2 ir 5 d. numatytos bausmių subendrinimo taisyklės.

Prokuroro prašymas P. V. bausmę paskirti atlikti kalėjime atmestinas. Bausmės atlikimas kalėjimuose skirtinas tik išskirtiniais atvejais. Prokuroras tokio prašymo apeliaciniame skunde nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė šio prašymo nepalaikė.

Nuteistojo P. V. apeliacinio skundo prašymas – išteisinti, atmestinas. Apeliantas, prašydamas išteisinti, nurodo, kad nuteistas dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, neteisėtai, nes vykdė tik R. O. nurodymus, patikėjo jo aiškinimu, kad gamina kailiams išdirbti reikalingą skystį ir nesuprato, kad gamina psichotropines medžiagas, mano, jog neįrodyta jo tyčia neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis.

Nors nuteistojo P. V. prašymas jį išteisinti atmetamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kolegija perkvalifikuoja P. V. veiksmus į švelnesnį įstatymą ir atitinkamai skiria švelnesnę bausmę, laikytina, kad P. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl E. P. nuteisimo

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras, skųsdamas nuosprendžio dalį dėl E. P. nuteisimo pagal BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.), kurioje jis pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, įvykdyto (duomenys neskelbtini), prašo pripažinti jį kaltu ir dėl šių veiksmų tęsinio (duomenys neskelbtini) rajone bei E. P. griežtinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir paskirti ją atlikti kalėjime. Nuteistasis E. P. ir jo gynėjas apeliaciniais skundais prašo E. P. išteisinti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apygardos teismas, vertindamas surinktus įrodymus neteisingai nustatė E. P. nusikalstamų veikų apimtį, padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, be to ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl E. P. nuosprendis keistinas.

Pirmos instancijos teismas nustatė ir pripažino, kad E. P. , P. V. organizuotoje grupėje su R. O. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. pagrindu, kitu tyrimo nenustatytu asmeniu, neteisėtai gamino, laikė, gabeno turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti stambiu mastu psichotropines medžiagas, t. y. 2002 m. kovo mėn. – 2002 m. vasaros laikotarpiu susiorganizavę į grupę amfetamino gamybai paskirstę vaidmenis, nuo 2002 m. kovo mėn. parūpino patalpas (duomenys neskelbtini), E. P. ir R. O. tiekė pirmos kategorijos prekursorių 1-fenil-2-propanoną (BMK), trečios kategorijos prekursorių – autoną, spiritą, skruzdžių rūgštį, cheminę medžiagą ,,sodrą“, amoniakinį vandenį, kaustinę sodą, sieros rūgštį bei kitas chemines medžiagas, taip pat vakuminius siurblius, katilus, kontaktinius termometrus, Buchnerio koštuvą, kitus įrenginius. E. P. , P. V. ir nenustatytas asmuo pagal R. O. amfetamino gamybos technologiją įrengė aparatus ir kitus įrenginius psichotropinėms medžiagoms gaminti. R. O. mokė ir vadovavo P. V. procesui-gamybai. (duomenys neskelbtini) įrengtoje laboratorijoje buvo pagaminta ne mažiaus kaip 1500 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turint tikslą parduoti ar kitaip ją platinti stambiu mastu. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2002 m. vasaros iki 2002 m. gruodžio 6 d. P. V. su R. O. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu amfetamino gamybą tęsė sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone, ten iš (duomenys neskelbtini) kaimo pergabenę laboratorijos įrengimus ir įrengęs naują laboratoriją, kurioje buvo pagaminta ne mažiau 2813,634 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad P. V. , R. O. ir nenustatyto asmens veiksmai (duomenys neskelbtini) kaime įrengtoje laboratorijoje buvo (duomenys neskelbtini) kaime pradėtos nusikalstamos veikos tęsinys. Pasisakydamas dėl E. P. veiksmų, teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje objektyvių įrodymų apie jo dalyvavimą organizuojant amfetamino gamybą (duomenys neskelbtini) rajone nėra, todėl E. P. nusikalstamų veiksmų apimtį susiaurino, t. y. neteisėtą amfetamino gaminimą turint tikslą parduoti, pardavimą stambiu mastu, pirmos kategorijos pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propano (BMK) tiekimą, bendrininkų prekursorių tiekimo finansavimą, laikymą ir gabenimą iki (duomenys neskelbtini) rajone E. P. iš kaltinimo pašalino. Kitaip tariant, teismas padarė išvadą, kad E. P. nedalyvavo organizuotos grupės nariams P. V. , R. O. ir nenustatytam asmeniui tęsiant (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje, pradėtą nusikalstamą veiką. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir padaryta surinktus įrodymus įvertinus atsietai vienus nuo kitų, pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Teismas darydamas šią išvadą rėmėsi P. V. parodymais ir R. O. parodymų dalimi apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sodyboje E. P. nesilankė. Tačiau teismas neįvertino kitų nustatytų aplinkybių ir įrodymų. Iš R. O. parodymų matyti, kad keisti laboratorijos vietą sumanė E. P. , kuris tai aiškino norintis ,,atsiriboti nuo Vidos“ ((duomenys neskelbtini) sodybos nuomotojos) ir tai aptarė su P. V. ir D. R. . R. O. taip pat parodė, kad su E. P. kartu ieškojo tinkamos sodybos link Šakių, bet nerado. Sodybą (duomenys neskelbtini) rajone surado D. R. . Jis (R. O. ) kartu su E. P. važiavo jos apžiūrėti ir visi trys nusprendė, kad sodyba tinkama (t. 10 b. l. 121). Iš liudytojų G. S. , R. K. parodymų matyti, kad sodybos pirkimu rūpinosi E. P. , kuris prašė fiktyviai užregistruoti sodybą, davė sodybos slėpimui skirtą raštelį neva sodyba išnuomojama J. U. (t. 1 b. l. 174-177, t. 2 b. l. 25-26). Vėliau į šią sodybą buvo pervežta iš (duomenys neskelbtini) kaimo visa laboratorijos įranga ir joje toliau gaminamas amfetaminas. Nustatyta, kad betarpiškai gaminant jį dalyvavo P. V. , R. O. ir D. R. , kuris nuo tyrimo yra pasislėpęs ir įvardijimas nenustatytu asmeniu. Kolegijos nuomone nustatytos aplinkybės įrodo, kad E. P. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. O. , P. V. ir nenustatytu asmeniu nusikalstamą veiką tęsė ir (duomenys neskelbtini) kaime, nes nauja sodyba buvo surasta ir įgyta tikslu joje tęsti neteisėtą psichotropinės medžiagos – amfetamino gamybą. R. O. parodė, kad E. P. negavo medžiagos – BMK, todėl ilgokai šioje sodyboje gamyba nevyko, E. P. sodyboje nesirodė. Po kurio laiko jis pats gavo medžiagą – BMK ir ją atvežus į (duomenys neskelbtini) kaimo sodybą, kartu su P. V. ir D. R. gamino amfetaminą, apie kurio pagaminimą buvo nusprendęs nesakyti E. P. (t. 10 b. l. 121). Teismo nurodytos aplinkybės, kad E. P. (duomenys neskelbtini) sodyboje gaminant amfetaminą nebuvo ir kad R. O. nuslėpė nuo E. P. amfetamino pagaminimą šioje sodyboje nepaneigia E. P. prisidėjimo tęsiant organizuotos grupės narių nusikalstamą veiką. Teismas gi nustatė ir pripažino, kad organizuotos grupės nariai buvo pasiskirstę vaidmenis, pareigomis ir kiekvienas atlikdavo veiksmus, siekiant vieningo sumanymo – neteisėtai gaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą. E. P. , organizuodamas laboratorijos iš (duomenys neskelbtini)perkėlimą į sodybą (duomenys neskelbtini), atliko veiksmus to paties sumanymo – gaminti amfetaminą tikslu parduoti įgyvendinimui. Be to, iš P. V. parodymų matyti, kad policijos pareigūnams sulaikius R. O., vežantį (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje pagamintą amfetaminą, P. V. vyko pas E. P. tartis. E. P. jam patarė kaip elgtis ir sunaikinti sodybą (ją sudeginant) (t. 7 b. l. 106). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad bendrininkų darinys nebuvo iširęs ir E. P. veiksmai sietini su nusikalstamos veikos tąsa (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau kolegija sutinka su teismo išvada, kad byloje nesurinkta įrodymų, įrodančių, kad E. P. pardavinėjo pagamintą amfetaminą. Jis pats tai neigia, kitų įrodymų nėra.

R. O. parodymai apie amfetamino pardavimą yra tik spėjamojo pobūdžio. Nors jis teigia, kad E. P. buvo atsakingas už pagaminto amfetamino pardavimą, tačiau ar amfetaminas buvo parduotas jam nežinoma. R. O. parodė, kad E. P. buvo davęs jam pinigų, tačiau ar šie pinigai buvo gauti realizavus amfetaminą, byloje duomenų nėra. Kratos metu pas E. P. buvo rasti užrašai. Juose matyti, kad prie vardų – Rimas, Donatas, Pranas, Vida, Egidijus yra nurodytos atitinkamos sumos doleriais (t. 3 b. l. 158-159), tačiau byloje nenustatyta, jog tai duomenys apie gautas sumas už amfetamino pardavimą. Todėl teismas pagrįstai iš E. P. kaltinimo pašalino tik aplinkybę – psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavimą.

Pripažinus, kad E. P. , veikdamas organizuotoje grupėje su P. V. , R. O. ir nenustatytu asmeniu, neteisėtai gamino, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas tikslu parduoti ar kitaip platinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikytina, kad jis padarė vieną tęstinį nusikaltimą. Teismas E. P. nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai. E. P. veika iš 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) perkvalifikuotina į 2000 m. BK 260 str. 1 d. Tokio perkvalifikavimo motyvai aptarti šiame nuosprendyje pasisakant dėl P. V. veikos kvalifikavimo, kolegija jų nekartoja. E. P. skirtina bausmė pagal BK 260 str. 1 d. Ją skiriant atsižvelgtina į E. P. padarytų nusikaltimų pavojingumą (jis padarė apysunkį ir sunkų nusikaltimus), teismo nustatytas dvi sunkinančias atsakomybę aplinkybes (BK 60 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.), tai kad E. P. nusikalto būdamas teistas ir neatlikęs bausmės, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Visa tai lemia E. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės griežtumą. E. P. dirbo, charakterizuojamas gerai, buvo aktyvus sportininkas, turi šeimą ir mažametį sūnų. Šios aplinkybės vertintinos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo padaryti nusikaltimai kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių, jos neįtakoja bausmės dydžio. Prokuroras apeliaciniu skundu prašė E. P. laisvės atėmimo bausmę griežtinti. Toks prašymas netenkinamas, nes E. P. veiksmus kvalifikavus į jam palankesnį baudžiamąjį įstatymą, bausmė skiriama šio įstatymo sankcijos, kuri yra akivaizdžiai švelnesnė nei prašo prokuroras, ribose. Atmestinas ir prokuroro apeliacinio skundo prašymas E. P. bausmę atlikti paskirti kalėjime. Toks prašymas nemotyvuotas ir neargumentuotas, jo prokurorė, dalyvavusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nepalaikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. ir jo gynėjo prašymai E. P. išteisinti atmetami. Apeliantų prašymą grindžiantys ir skunduose pateikti argumentai nepaneigia nuosprendyje padarytų teismo išvadų.

Apeliantai nurodo, kad E. P. kaltė įrodoma tik R. O. parodymais, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir yra suinteresuotas apkaltinti E. P. , nes yra jam skolingas, be to ir apvogęs. Kolegija tokius apeliantų argumentus laiko nepagrįstais. Išties, E. P. kaltė įrodoma R. O. parodymais. R. O. BK 39¹ str. pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmuo, padėjęs išaiškinti organizuotos asmenų grupės nusikalstamą veiką. Tačiau ši aplinkybė nesuteikia R. O. parodymams jokios išankstinės ar didesnės galios lyginant su kitais bylos faktiniais duomenimis. Jo parodymai buvo tikrinti atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4 b. l. 28-29, 36-37), išsamiai apklausiant teisminio nagrinėjimo metu (t. 10 b. l. 108-119, 121-131). R. O. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir nekintantys. Jis patvirtino, kad K. J. paklausus gal jis žino, kas norėtų pirkti amfetamino gamybos technologiją, jis (R. O. ) apie galimybę gaminti amfetaminą papasakojo E. P. . Pastarasis ėmėsi organizuoti amfetamino gamybą: surado tam asmenis – P. V. ir D. R. bei sodybą (duomenys neskelbtini), finansavo reikalingų medžiagų ir įrenginių įgijimą, tiekė prekursorių, vėliau amfetamino gamybos įrangos pakeitimui į kitą vietą, rūpinosi sodybos (duomenys neskelbtini) raj. pirkimu. Visi buvo pasidalinę tam tikromis pareigomis: jis (R. O. ) mokinęs P. V. ir D. R. gamybos proceso, tiekęs kai kurias medžiagas, P. V. ir D. R. – betarpiškai atliko gamybos veiksmus, E. P. tiekė prekursorių ir rūpinosi pagaminto amfetamino pardavimu. Be to, visi buvo sutarę amfetamino gamybą vadinti cheminės medžiagos kailiams išdirbti gaminimu.

Iš bylos duomenų matyti, kad amfetamino gamyba buvo kruopščiai slepiama. Sulaikius R. O. tik jo parodymų dėka buvo išaiškinta ši nelegali ir nusikalstama veikla, joje dalyvavusieji asmenys. Akivaizdu, kad neigiantys savo kaltę E. P. , K. J. ir P. V. yra nepatenkinti R. O. sutikimu bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir netvirtina jo duotų parodymų. Tačiau P. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis davė parodymus ir papasakojo apie amfetamino gaminimo aplinkybes bei dalyvavusių jį gaminant asmenų vaidmenis ir jo parodymai sutapo su R. O. parodymais apie tas pačias aplinkybes. Antai, P. V. parodė, kad jį su jam nežinomu R. O. supažindino E. P. su D. R. , pastarieji surado sodybą (duomenys neskelbtini), joje visi sutarė virti cheminę medžiagą, pavadintą kailiams išdirbti. Jis su D. R. šią medžiagą gamino pagal R. O. pateiktą technologiją ir nurodymus, E. P. finansavo reikalingų medžiagų ir įrenginių įgijimą, mokėjo už darbą, tačiau retai buvo sodyboje, ta pati gamyba buvo tęsiama naujai įrengtoje laboratorijoje (duomenys neskelbtini) raj. Visi buvo pasiskirstę tam tikrais vaidmenimis – E. P. buvo atsakingas ir už pagamintos medžiagos pardavimą. Jis – P. V. su D. R. , padedant E. P. , įrenginėjo sodybą (duomenys neskelbtini) (t. 7 b. l. 70-72, 75-76, 79-84, 86-90, 95-98, 104-108, 114-119). P. V. parodymai įrodo, kad R. O. parodymai nėra išgalvoti siekiant apkalbėti E. P. . Kolegija pripažįsta, kad apygardos teismas pagrįstai tikėjo R. O. parodymais ir jais grindė E. P. kaltę. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos policijos komisariato pažymos matyti, kad dėl vagystės iš E. P. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau jokie įtarimai R. O. nėra pareikšti, be to byloje nėra ir objektyvių įrodymų apie R. O. skolą E. P. , todėl kolegija E. P. apeliacinio skundo teiginius, kad R. O. apeliantą apkalba, atmeta.

Nuteistojo E. P. gynėjas, apeliaciniame skunde ginčydamas teismo išvadas, teigia, kad teismas nenustatė koks kiekis amfetamino buvo pagamintas (duomenys neskelbtini) kaime ir kad nurodytas kiekis – 1500 g yra tik spėjimo rezultatas, o taip pat nėra neginčijamų įrodymų ar būtent ši psichotropinė medžiaga buvo gaminama ir tai turi esminę reikšmę sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą. Su šiais teiginiais kolegija sutinka tik iš dalies. Išties šioje byloje amfetamino kiekis pagamintas (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje yra nustatytas tik iš R. O. žodžių. Duodamas parodymus apie tokį kiekį R. O. paaiškino, kad nurodo kiekį – 1500 g atsižvelgdamas į gamyboje procese panaudotų amfetamino gamybai reikalingų medžiagų kiekį. Kitokių įrodymų (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje pagamintam amfetamino kiekiui nustatyti byloje nėra, todėl laikytina, kad jis nėra tikslus. Tačiau kitas apelianto teiginys – kad nenustatyta ar (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje buvo gaminamas būtent amfetaminas, nepagrįstas. Apie tai, kad pagal jam žinomą technologiją (duomenys neskelbtini) sodyboje, o vėliau ir (duomenys neskelbtini) buvo gaminama psichotropinė medžiaga – amfetaminas parodė R. O. Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje paimtame žemės pavyzdyje buvo rasti amfetamino pėdsakai, ant plastikinio vamzdžio vidinių paviršių buvo rastas amfetamino sintezės tarpinis produktas – N – formilamfetaminas. Tokios išvados buvo pateiktos specialisto (t. 3 b. l. 144). Paminėtais įrodymais įrodyta, kad (duomenys neskelbtini)kaimo sodyboje buvo gaminama ir pagaminta psichotropinė medžiaga – amfetaminas. Kolegija šiuo nuosprendžiu pripažįsta E. P. dalyvavus ir tęsiant amfetamino gamybą (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje, kurioje taip pat buvo gaminama ši psichotropinė medžiaga. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta 448,424 g amfetamino bei kratos metu sulaikant R.O. (duomenys neskelbtini), buvo rasta 2365,21 g amfetamino, kurį R. O. nurodė kaip pagamintą (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje. Tokiu būdu neginčijamai įrodyta, kad E. P. organizuotoje grupėje su kitais dalyvavo gaminant konkrečią psichotropinę medžiagą – amfetaminą.

Kolegija pripažįsta, kad E. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d. Šio įstatymo dispozicija neapibrėžia psichotropinės medžiagos gaminimo, laikymo, gabenimo kiekio, todėl apelianto argumentai ginčijantys pagaminto amfetamino kiekį nėra reikšmingi E. P. veikos kvalifikavimui.

Apelianto argumentai ginčijant E. P. nuteisimą pagal BK 266 str. taip pat atmestini. Teismas nustatė, kad E. P. amfetamino gamybai (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje tiekė psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Tai įrodyta R. O. parodymais, iš dalies ir P. V. parodymais. Pastarasis parodė, kad ir R. O. ir E. P. atveždavo skystį, kurį vadindavo ,,BMK“, liepdavo saugoti, nes jis esąs brangus ir nuo jo priklauso jų gaminamos medžiagos kiekis (t. 7 b. l. 70, 89, 105). Medžiaga ,,BMK“ yra 1-fenil-2-propanonas, kuris yra pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius), naudojamas amfetamino gamyboje (t. 5 b. l. 104).

Kolegija atmeta ir apelianto teiginius, kuriais kritikuojamos teismo išvados apie E. P. – organizatoriaus vaidmenį bei siekiant sumenkinti R. O. parodymus. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis sujungia, nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikloje. Būtent tokius veiksmus ir atliko E. P. , ir tai įrodyta apygardos teismo nuosprendyje bei šiame nuosprendyje aptartais R. O. ir P. V. parodymais. Kolegija nepagrįstu laiko apelianto teiginį, kad R. O. , įvardindamas E. P. organizatoriumi, apkalbėjo jį norėdamas pats išvengti atsakomybės. Iš R. O. parodymų matyti, kad nuosekliai pasakodamas apie amfetamino gaminimo organizavimą ir pačią gamybą, jis savo vaidmens nemenkino ir nurodė daugelį aplinkybių, kurios nėra jam palankios. R. O. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, procesiškai tinkamai įforminti ir teismo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų.

Nors nuteistojo E. P. ir jo gynėjo apeliacinių skundų prašymai E. P. išteisinti atmetami, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kolegija perkvalifikuoja E. P. nusikalstamą veiką pagal švelnesnį įstatymą ir atitinkamai skiria švelnesnę bausmę, laikytina, kad E. P. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl K. J. nuteisimo pagal 2000 m. BK 266 str.

ir išteisinimo pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) ir

2000 m. BK 253 str. 2 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl K. J. skundžia prokuroras ir nuteistasis K. J. . Prokuroras apeliaciniame skunde prašo K. J. nuosprendžio dalį, kurioje jis išteisintas dėl kaltinimų pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) ir 2000 m. BK 253 str. 2 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant K. J. kaltu bei griežtinti pagal BK 266 str. paskirtą bausmę. Nuteistasis K. J. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, jį išteisinantį pagal BK 266 str.

Kauno apygardos skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalis, kuria K. J. pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) išteisintas, naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos.

Kolegija nustatė, kad K. J. , veikdamas organizuotoje grupėje su R. O. , kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. pagrindu, E. P. , P. V. ir nenustatytu asmeniu, pasiskirstę vaidmenimis, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. K. J. paruošė ir pateikė amfetamino gamybos technologiją bei išmokė R. O. gaminti amfetaminą bei tiekė 1-os kategorijos prekursorių 1-fenil-2-propanoną (BMK) ir cheminę medžiagą ,,sodrą“. 2002 m. kovo -2002 m. gruodžio 6 d. laikotarpyje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sodybose R. O. išmokino amfetamino gamybos proceso P. V. ir nenustatytą asmenį ir kartu su jais betarpiškai gamino amfetaminą. E. P. finansavo amfetamino gamybą, parūpino ir padėjo įrengti patalpas minėtose sodybose, kartu su R. O. tiekė pirmos kategorijos prekursorių, cheminę medžiagą ,,sodrą“, amoniakinį vandenį, kaustinę sodą, sieros rūgštį ir kitas chemines medžiagas bei vakuuminius siurblius, katilus, kontaktinius termometrus, Buchnerio koštuvą ir kitus įrenginius. (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje buvo pagaminta ne mažiau kaip 1500 g ir (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje ne mažiau 2813,634 g psichotropinės medžiagos – amfetamino tikslu parduoti ar kitaip platinti.

K. J. kaltu dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis neprisipažino. Jis parodė, kad R. O. jo klausinėjo apie amfetamino gaminimo technologiją, tačiau jis supykęs R. O. išvarė ir daugiau apie tai nekalbėjo, tačiau vėliau sužinojo, kad R. O. turėjo amfetamino gamybos technologiją. Jis apie amfetamino gaminimo technologiją nieko nežino, taip pat nieko nežino ir neišmano apie prekursorius, ,,sodras“ bei kitas medžiagas. R. O. amfetamino gaminimo technologijos nedavė, jo nekonsultavo ir gaminti amfetaminą nemokino. E. P. ir P. V. nepažinojo ir nedalyvavo gaminant amfetaminą, mano, kad R. O. , vengdamas pats atsakomybės, jį apkalba ir meluoja.

Kolegija, įvertinusi surinktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, priėjo prie išvados, kad K. J. dalyvavimas organizuotoje grupėje gaminant psichotropinę medžiagą – amfetaminą tikslu parduoti ar kitaip platinti įrodytas. Pirmos instancijos teismo išvados išteisinant K. J. padarytos remiantis tik dalimi nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų, o ne jų visetu. Teismas padarė nuosprendyje išvadą, kad nėra objektyvių įrodymų ir nenustatyta, kad K. J. buvo sodybose, kuriose kiti gamino amfetaminą, akcentavo, kad K. J. nepažinojo ir niekada nebendravo su E. P. , P. V. bei nematė jų susitinkant ar bendraujant amfetamino gamybos klausimais. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nepaneigė byloje surinktų, K. J. kaltinančių, įrodymų, visiškai nevertino kitų nustatytų aplinkybių, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas. Todėl teismo išvados išteisinant K. J. dėl dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką įrodytinumo yra nepagrįstos ir turi būti padaromos priešingos išvados.

Liudytojas R. O. nuosekliais parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad amfetamino gamybos technologiją turėjo K. J. , pagal ją ir K. J. konsultuojamas, jis – R. O. išmokęs gaminti amfetaminą. K. J. pasiūlius amfetamino gaminimo technologiją kam nors parduoti, jis apie amfetamino gaminimo galimybę papasakojo E. P. , su kuriuo ir kitais vėliau buvo gaminamas amfetaminas (duomenys neskelbtini) kaimo ir (duomenys neskelbtini) kaimo sodybose. R. O. taip pat parodė, kad gamybos procese ne viskas pasisekdavo, todėl nuolat kreipdavosi į K. J. , kuris konsultuodavo, patardavo kaip elgtis, kokias medžiagas naudoti, be to, ir pats K. J. jam - R. O. tiekdavo medžiagas - ,,sodrą“, pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursorių (BMK), kurias jis veždavo į sodybas amfetamino gamybai.

K. J. tiek teisme, tiek savo apeliaciniame skunde, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 266 str., nurodo, jog R. O. jį apkalba. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad R. O. parodymai yra neteisingi ir išgalvoti. Priešingai, jo parodymai patvirtinami kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad K. J. turėjo užrašytą amfetamino technologiją, žinojo kokių įrengimų ir medžiagų reikia jo gamybai, nes kartu su juo – E. K. ir kitais asmenimis gamino amfetaminą 1998-2000 m. K. J. motinai priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 47 - 48, t. 11 b. l. 4-6). Kratos metu K. J. motinai priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), buvo rastas stiklainis su jame buvusiais polietileninėje įmautėje sudėtais popieriaus lapais su tekstu (t. 3 b. l. 24-32). Pateikus šiuos daiktinius įrodymus cheminių tyrimų specialistui, šis pateikė išvadą, kad vadovaujantis tyrimui pateiktais procesų aprašymais galima pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą (t. 3 b. l. 55). Daktiloskopinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad ant vieno iš stiklainyje buvusių lapų bei polietileno įmautės buvo rasti K. J. pirštų pėdsakai (t. 3 b. l. 39).

Taigi, liudytojo E. K. parodymai, kratos metu rasti daiktiniai įrodymai, specialisto išvada ir ekspertizės akte pateiktos išvados patvirtina liudytojo R. O. parodymus ir paneigia K. J. parodymus apie tai, kad jis nežinojo amfetamino gamybos technologijos ir negalėjo jos išmokinti R. O. . Liudytojas R. O. taip pat parodė, kad jis K. J. nepasakojo apie tai, kad iš pastarojo gautas medžiagas ,,BMK“ ir ,,sodrą“ veža į sodybas (duomenys neskelbtini) kaime, vėliau (duomenys neskelbtini) kaime, kur buvo gaminamas amfetaminas, šiose sodybose nematė K. J. , nematė bendraujant jo ir su E. P. bei P. V. . Tačiau kolegija, įvertinusi K. J. veiksmus daro išvadą, kad K. J. dalyvavo psichotropinės medžiagos – amfetamino gaminime. Tai pasireiškė jo – kaip organizuotos grupės nario vaidmeniu – amfetamino gamybos technologijos pateikimu, vieno iš grupės nario – R. O. mokinimu gaminti amfetaminą, jo konsultavimu gaminimo procese bei pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), medžiagos ,,sodra“ tiekimu. Akivaizdu, kad atlikdamas tokius veiksmus K. J. suvokė esąs organizuotos grupės, kuri neteisėtai gamina psichotropinę medžiagą – amfetaminą, nariu ir savo veiksmais dalyvavo darant nusikalstamą veiką - neteisėtai gamino psichotropinę medžiagą – amfetaminą, tikslu parduoti ar kitaip platinti. Tokia K. J. nusikalstama veika kaltinimo kvalifikuota pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. perkvalifikuojama į 2000 m. BK 260 str. 1 d. Tokio veiksmų kvalifikavimo motyvai analogiški motyvams šiame nuosprendyje aptariant P. V. veikos kvalifikavimą.

Kolegija, pripažinusi, kad K. J. kaltė dalyvaujant organizuotoje grupėje neteisėtai gaminus psichotropinę medžiagą – amfetaminą įrodyta, sutinka su apygardos teismo išvada, kad neįrodyta, jog K. J. pagamintą amfetaminą laikė, gabeno ir pardavė. Kaip jau minėta, byloje yra nustatyta, kad K. J. sodybose, kuriose betarpiškai buvo gaminamas ir laikomas amfetaminas, nebuvo, todėl pagamintas amfetaminas jo žinioje nebuvo. Nėra byloje įrodymų, kad K. J. būtų amfetaminą gabenęs ar pardavęs.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria K. J. išteisintas pagal BK 253 str. 2 d., prašo jį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką. Toks prašymas atmestinas. Apelianto teiginiai nurodyti apeliaciniame skunde nepaneigia nuosprendyje padarytų išvadų. Teismas pripažino, kad K. J. kaltė dėl neteisėto, neturint leidimo, įgijimo, laikymo ir nešiojimo didelio kiekio sprogstamųjų medžiagų, neįrodyta. Kolegija sutinka su tokia teismo išvada. Ikiteisminio tyrimo metu K. J. kaltė buvo grindžiama liudytojo R. O. parodymais, kad jis, K. J. pavedimu pagamino apie 2 kg sprogmenų su laikrodiniu mechanizmu, abu šį sprogmenį padėjo K. J. motinai priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini), nustatė sprogdinimo laiką, po to abu K. J. bute laukė sprogimo rezultatų. R. O. parodė, kad K. J. sakė, jog jam grasinama, todėl norėdamas išvengti didesnių nuostolių, nori pats susprogdinti pastatą, kuris faktiškai priklausė jam. K. J. tokius R. O. parodymus neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Apart minėtame pastate sprogimo fakto, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių R. O. parodymus. Atlikus cheminę ekspertizę pateiktų iš sprogdinto namo paimtų įvairių daiktų, sprogstamųjų medžiagų pėdsakų nerasta (t. 8 b. l. 18). Nors gaisro name tyrimo akte nurodyta gaisro priežastis – pro langą įmestos sprogstamosios medžiagos (t. 8 b. l. 12), tačiau ši išvada nesietina su K. J. kalte susprogdinus namą. Teismas pagrįstai pripažino, kad remiantis vienintelio liudytojo R. O. parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, apkaltinti K. J. pagal BK 253 str. 2 d. negalima ir pagrįstai jį išteisino.

Kolegijai pripažinus K. J. kaltu pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d., už šį nusikaltimą jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Šį nusikaltimą K. J. padarė veikdamas organizuotoje grupėje ir šią aplinkybę kolegija pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.) ir keliantis didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padedantis plisti narkomanijai.

Kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia į paminėtą bei apygardos teismo nuosprendyje nurodytas K. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, sveikatos būklę bei šeimyninę padėtį. Vadovaudamasi BK 61 str. nuostatomis, kolegija laiko, jog K. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Naujai paskirtoji bausmė subendrintina vadovaujantis BK 63 str. 2 ir 5 d. taisyklėmis, apėmimo būdu su Kauno apygardos teismo paskirta bausme pagal BK 266 str. laisvės atėmimu 2 metams. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pagal BK 266 str. paskirtą bausmę griežtinti, tačiau tokio prašymo motyvų nenurodė, neargumentavo. Kolegija laiko, jog ši bausmė nėra aiškiai per švelni ir prokuroro prašymo netenkina. Taip pat kolegija netenkina ir prokuroro prašymo K. J. bausmę paskirti atlikti kalėjime. Šis prašymas taipogi nemotyvuotas ir neargumentuotas. Kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų K. J. skirti šią išimtiniais atvejais skiriamą pataisos įstaigos rūšį.

Apelianto nuteistojo K. J. apeliacinio skundo prašymas jį pagal BK 266 str. išteisinti atmetamas. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai K. J. pripažino kaltu neteisėtai disponavus pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Kolegija šiuo nuosprendžiu pripažįsta K. J. dalyvavus organizuotoje grupėje su R. O. , E. P. , P. V. ir nenustatytu asmeniu gaminant psichotropinę medžiagą – amfetaminą. R. O. parodė, kad amfetamino gaminimui kai kuriuos įrenginius, medžiagas ,,sodra“ ir ,,BMK“ jis gaudavo iš K. J. . Kolegija pripažino, kad tokie R. O. parodymai yra patvirtinti kitais įrodymais, kurie jau aptarti šiame nuosprendyje. R. O. taip pat parodė, kad chemines medžiagas jo paliepimu iš K. J. yra paėmęs jo sūnus V. O. . Šis liudytojas, atliekantis bausmę Švedijoje, buvo apklaustas, vadovaujantis BPK 66 str. 2 d. ir Europos konvencijos Dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 3 str., Švedijos įkalinimo įstaigoje. Liudytojui V. O. klausimus pateikė proceso dalyviai. Atsakydamas į juos jis patvirtino R. O. nurodytą aplinkybę, kad pastarojo prašymu jis 2002 m. vasarą buvo nuvykęs pas K. J. su plastmasiniais kanistrais. Kanistrus su skysčiais jis paėmė iš K. J. kieme stovėjusių automobilio ,,Cadillac“ ir rusiško automobilio UAC. Koks tai buvo skystis jam nebuvo žinoma, K. J. sakė, kad tai baterijų skystis (t. 14 b. l. 227-229).

Apelianto nuteistojo K. J. prašymu apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti kaip liudytojai jo brolis R. J. , motina J. J. , uošvė V. R. , kurie parodė, kad tamsiai raudonas automobilis, kuris buvo nevažiuojantis, išdaužytais langais, stovėjo jų kieme 2001 m. vasarą-rudenį ir buvo išgabentas prieš Kalėdas. Liudytoja R. Ju. parodė, kad jos vyras R. N. rūpinasi jos tėvo tamsiai raudono amerikietiško automobilio po avarijos pastatymu kažkieno kieme 2001 m. vasarą, o metų pabaigoje jos klausė ką su šiuo automobiliu daryti. Automobilis buvo sugedęs ir nevažiuojantis, remontas buvo per brangus, todėl ji atsakė, kad gali atiduoti į metalo laužą. Pati tuo nesirūpino ir nežino ar šis automobilis buvo išvežtas, iki šiol jis tebėra įskaitoje registruotas O. K. vardu. Liudytojas R. N. parodė, kad žmonos tėvo nevažiuojantis tamsiai raudonas automobilis K. J. leidimu buvo pastatytas jo kieme 2001 m. vasaros pabaigoje, o metų pabaigoje K. J. klausė, ką su tuo automobiliu daryti, nes jis trukdo. Jis jam telefonu perdavė žmonos R. Ju. leidimą atiduoti automobilį į metalo laužą, pats automobilio išgabenime nedalyvavo.

Taigi, liudytojai R. Ju. ir R. N. patvirtino aplinkybę, kad raudonas automobilis 2001 m. vasarą buvo pastatytas K. J. kieme, o pabaigoje metų buvo leista šį automobilį atiduoti į metalo laužą. Tačiau šie liudytojai nedalyvavo išgabenant automobilį ir jiems nežinoma kada jis buvo išgabentas. Liudytojai K. J. , J. J. ir V. R. tvirtina, kad minimas automobilis buvo išvežtas 2001 m. gruodį, prieš Kalėdas. Kolegija abejoja pastarųjų liudytojų parodymų objektyvumu. Šie liudytojai yra susiję su K. J. giminystės ryšiais, todėl tikėtina, kad siekia jam padėti išvengti atsakomybės. Todėl kolegija šiuos parodymus atmeta ir tiki R. O. ir V. O. parodymais apie tai, kad K. J. 2002 m. vasarą kieme stovėjusiame tamsiai raudonos spalvos amerikietiškame automobilyje palikdavo kanistrus su tiekiamomis amfetamino gaminimui medžiagomis - ,,sodra“, ,,BMK“, kuri yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos pirmtakas (prekursorius), iš kur jie jas ir pasiimdavo.

Apeliantas K. J. teigia, kad R. O. jį apkalba, tačiau kolegija nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų šį apelianto teiginį. Dėl R. O. parodymų šioje byloje objektyvumo kolegija šiame nuosprendyje jau pasisakė. Apygardos teismo nuosprendyje, o ir šiame nuosprendyje R. O. parodymais remiamasi ne dėl jų šaltinio (t.y. ne todėl, kad šie parodymai duoti asmens, sutikusio bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis), bet todėl, kad šie parodymai yra įvertinti atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir, teismo įsitikinimu, pripažinti teisingais.

Kolegija laiko nepagrįstus ir apelianto teiginius, kad apygardos teismas buvo šališkas, iš jo tyčiojosi ir apribojo teisę į gynybą dėl to, kad liudytojų V. S. ir V. F. parodymus pavadino neesminiais, nesirėmė G. V. parodymais, iškraipė liudytojo E. K. parodymus. Kolegija nenustatė apygardos teismo šališkumo. Teismas šališku gali būti pripažintas nustačius BPK 58 str. nurodytus nušalinimo pagrindus, tokių byloje nenustatyta. Tai, kad teismas vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus ne taip, kaip norėtų apeliantas, nėra pagrindas pripažinti teismą šališku. Kolegija sutinka su apygardos teismo nuosprendyje liudytojų V. S. ir V. F. parodymų įvertinimu. Šie liudytojai davė parodymus apie jų kartu su K. J. ir kitais nusikalstamas veikas, padarytas 1998-2000 m. Liudytojų nurodytos aplinkybės nesietinos su šioje byloje nagrinėtais nusikaltimais, kuriuose dalyvavo K. J. . Liudytoja G. V. , apklausta teisme, nurodė, jog ji dalyvavo kviestine atliekant kratą, Savanorių pr. 451, Kauno m., kurios metu buvo rastas stiklainis su popieriaus lapais, kuriose buvo spausdinti užrašai. Ji tvirtino nemačiusi kokioje vietoje šis stiklainis buvo rastas, matė, kad iš stiklainio popierius išėmė policijos pareigūnas ir, kad K. J. tuos popierius, išimtus iš įmautės, lietė (t. 11 b. l. 77). Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad ji patvirtina aplinkybę, jog K. J. lietė stiklainyje buvusius ir iš įmautės išimtus popieriaus lapus. Kadangi daktiloskopinės ekspertizės metu ant kratos metu paimtų vieno iš popieriaus lapų buvo rasti K. J. pirštų pėdsakai, apeliantas nurodo, kad šios liudytojos parodymais yra paaiškinamas jo pirštų pėdsakų atsiradimas. Kolegija abejoja liudytojos G. V. parodymų objektyvumu. Ji parodė, jog pažįstama su K. J. , pastate, kuriame buvo atliekama krata ji dirbo buhaltere, tai leidžia manyti, kad liudytoja nėra objektyvi. Be to, daktiloskopinės ekspertizės metu buvo rasti K. J. pirštų pėdsakai ne tik ant popieriaus lapo, bet ir ant polietileno įmautės. Tuo tarpu liudytoja teigia, kad iš stiklainio įmautės popierius išėmė policijos pareigūnas, o K. J. lietė jau išimtus popierius. Apygardos teismas šios liudytojos parodymais nuosprendyje nesirėmė, tačiau tai nėra pažeidimas. Teismo išvados yra pagrįstos kitais ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 4 d., BPK 328 str. 1 ir 3 p., BPK 329 str. 2 p.

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria P. V. išteisintas iš kaltinimų pagal BK 266 str. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 266 str. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Nuosprendžio dalį, kuria P. V. nuteistas pagal BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) pakeisti:

P. V. nuosprendžiu pripažintą lengvinančią atsakomybę aplinkybę - prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, panaikinti.

P. V. nusikalstamą veiką iš BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) perkvalifikuoti į 2000 m. BK 260 str. 1 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 ir 5 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria E. P. nuteistas pagal BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) pakeisti:

E. P. veiksmus iš BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) perkvalifikuoti į 2000 m. BK 260 str. 1 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 ir 5 d., šią bausmę apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinti su Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 266 str. ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 4 d., prie šios bausmės iš dalies pridėti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria K. J. iš kaltinimų pagal BK 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 įst. red.) išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 260 str. 1 d., ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 ir 5 d., šią bausmę apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinti su Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 266 str., ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.