Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d., bei nubaustas galutine subendrinta 724 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams (III t., b. l. 67-72).

2016-10-25 gautas A. S. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad yra praėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino, per tą laiką naujų teisės pažeidimų nepadarė, baudą sumokėjo, išklausė reikiamus transporto priemonių vairuotojų mokymus. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), yra atsakingas už tinkamą bendrovės projektų bei strateginių planų įvykdymą, nuolatos lankosi valstybinėse institucijose, susitinka su bendrovės klientais, todėl vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas priskirtoms funkcijoms atlikti (III t., b. l. 126-129).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

ATPK 329 straipsnyje yra nustatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę <..> teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus <..>, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Iš byloje esančių ir teismui naujai pateiktų dokumentų matyti, kad A. S. teisės atėmimo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė (III t., b. l. 134-140), baigė papildomą vairuotojų mokymą (III t., b. l. 78), yra mokytas ir atestuotas pagal alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (III t., b. l. 79), darbdavio bei seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (III t., b. l. 76-77, 132-133).

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007). Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad taikant ATPK 329 straipsnį būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Nustatyta, kad A. S. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius ATPK 329 str. nustatytus reikalavimus – naujų teisės pažeidimų nepadarė, praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Vertinant ar egzistuoja materialusis pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš bylos duomenų matyti, kad A. S. pažeidimas (ATPK 126 str. 4 d.) priskirtinas prie itin sunkių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. A. S. vairavo automobilį, kaip pats pripažino vartojęs alkoholio, tačiau tikrintis blaivumą atsisakė, be to vengdamas administracinės atsakomybės, galimai bandė papirkti policijos pareigūnus (šiuo metu kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. padarymu, Liteko duomenys). Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (III t., b. l. 134-140), matyti, kad A. S. praeityje daugybę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad jam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis, praėjus tam tikram laikui, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad nors administracinės nuobaudos dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų yra negaliojančios, baustumai išnykę, tačiau tai jį, kaip vairuotoją, apibūdina neigiamai. Be to, A. S. mokėdamas jam skiriamas baudas turėjo suvokti administracinės nuobaudos paskirtį ir siekti nedaryti naujų teisės pažeidimų, tačiau to nedarė.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar kitų asmenų (jo šeimos narių, darbdavio ir pan.) interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Darydamas pažeidimus, A. S. prisiėmė ir neigiamą šių pažeidimų pasekmių riziką – darbo, buities nepatogumus, kt. Teismo vertinimu, A. S. paminėtos aplinkybės, kad be teisės vairuoti jis negali tinkamai atlikti su darbo santykiais susijusių pareigų ar tai, kad darbdavys bei seniūnija tarpininkauja specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimui, nėra išimtinės aplinkybės, kurioms esant būtų galima taikyti specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimą. Šiuo atveju vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ar kitų asmenų pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu, konstatuotina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, nėra pasiekti, todėl A. S. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 3 d., 329 str.,

nutaria:

A. S. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, atmesti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.