- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-07
- Bylos Nr.
- N-502-503-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo T. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2005 m. lapkričio 28 d. Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas T. J., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktorei, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P104893/93-2-22-1 (toliau – ir Protokolas) už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Protokole nurodoma, kad L. D. nuo 2005 m. birželio mėnesio pabaigos (tikslus laikas nenustatytas) iki 2005 m. lapkričio 5 d., susitaręs dėl pagrindinių darbo sąlygų, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir gaudamas atlyginimą už darbą, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, nelegaliai dirbo sutartą darbą (vedė šokių vakarus, prekiavo) Bendrovės bare, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone, ir taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies, 99 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai.
II.
Šilalės rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą T. J. atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų apie tai, kad L. D. nelegaliai dirbo bare ir už tai gaudavo pinigus, taip pat nenustatyta, jog tarp L. D. ir Bendrovės susiklostę santykiai atitiko DK 93 straipsnyje nustatytus darbo sutarties požymius. Nurodė, kad T. J. bei liudytojai V. J., L. D. ir L. D. neigia, kad buvo sudarytas susitarimas dėl L. D. darbo Bendrovės bare.
Atkreipė dėmesį į tai, jog prekiavimas prie baro apima keletą veiksmų: prekės pardavimą pirkėjui, pinigų už prekę paėmimą bei prekės apskaitą per kasos aparatą. Pažymėjo, kad tai buvo vienas iš L. D. nelegaliai atliekamų darbų Bendrovėje, Protokolu inkriminuotas T. J. Tvirtino, jog, nors pareigūnai G. V. ir V. V. tvirtina, kad jie L. D. užtiko pilantį alų į bokalą, tačiau nebuvo nustatytas asmuo, kuriam galėjo būti skirtas šis alus, taip pat negauta duomenų, ar buvo mokami pinigai už šį alų. Be to, V. J. parodė, kad, jam su policijos pareigūnais sugrįžus į barą, L. D. norėjo įpilti alaus, bet to padaryti negalėjo, nes jis (V. J.) išeidamas buvo užsukęs alaus čiaupą. Pažymėjo, jog, nors V. J. teigė, kad paaiškėjęs pirkėjas buvo A. P., šis neigia, kad tą kartą pirko alų iš L. D. Tuo tarpu L. D. parodė, kad jis nors stovėjo už baro tuo metu, kai atvyko pareigūnai, tačiau alaus nepylė ir neprekiavo. Esant prieštaringiems liudytojų parodymams, pirmosios instancijos teismas laikė, kad nebuvo įrodyta, jog L. D. 2005 m. lapkričio 5 d. prekiavo Bendrovės bare, netgi tuo atveju, jeigu, pagal liudytojų G. V. ir V. V. duotus parodymus, L. D. pylė alų, nenustačius pirkėjo, pinigų sumokėjimo fakto, nėra pagrindo daryti išvadą, kad L. D. dirbo, t. y. 2005 m. lapkričio 5 d. patikrinimo metu prekiavo Bendrovės bare esančiomis prekėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad iš liudytojų L. D., V. L. ir V. J. parodymų galima daryti išvadą, jog šokių vakarus vedavo V. L., o L. D. padėdavo jam, t. y. įrašydavo kompaktinius diskus, vesdavo vakarus, kai to negalėjo daryti V. L. Kartais V. L. L. D. duodavo pinigų kompaktiniams diskams įsigyti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nebuvo nustatyta, jog už šokių vakarų vedimą L. D. būtų mokamas atlyginimas.
Atkreipė dėmes į tai, jog apie tai, kad L. D. nuolat dirbo Bendrovės bare, pardorė tik liudytojas A. P., tačiau nurodė, jog būtina atsižvelgti ir į tai, kad 2005 m. lapkričio 5 d. vykusio Bendrovės baro patikrinimo metu tarp šio asmens ir kitų baro lankytojų kilo konfliktas, po kurio T. J. dėl A. P. veiksmų kreipėsi į policiją, dėl ko šio asmens duoti parodymai laikytini nepatikimais ir jais nesiremtina.
Teigė, jog byloje yra duomenų apie tai, kad L. D. kartais atnešdavo prekes į Bendrovės barą, padėdavo pajungti alaus statinę, prisidėdavo prie diskotekų vedimo ir pan., tačiau tai, kad L. D. epizodiškai talkino V. J., neleidžia teigti, kad jis atliko tam tikrą, rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, be to, nebuvo nustatyta, kad L. D. darbas buvo atlyginamas, nepaisant to, jog liudytojai L. D., L. D. ir V. J. parodė, kad V. J. kartais L. D. duodavo 15-20 Lt, tačiau šie pinigai buvo skirti kompaktiniams diskams įsigyti, kad būtų pasirūpinta muzika diskotekos metu. Pažymėjo, jog už pagalbą L. D. buvo nemokamai įleidžiamas į Bendrovės baro diskoteką, savo malonumui vesdavo ar padėdavo V. L. vesti šokių vakarus, taigi santykiams, susiklosčiusiems tarp L. D. ir V. L., yra požymių, būdingų tarpusavio pagalbai, o pagal DK 98 straipsnio 2 dalį pagalbos darbai nelaikomi nelegaliu darbu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad L. D. dirbo darbą, atitinkantį darbo sutarties požymius, padarė išvadą, kad T. J. veika nesudaro administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties.
III.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.
1. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojai L. D., V. L. ir L. D. iš dalies pakeitė parodymus dėl L. D. darbo Bendrovėje, tačiau tokiu būdu nebuvo paneigti pirminiai jų parodymai, duoti iki teisminio bylos nagrinėjimo. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas policijos pareigūnų parodymų apskritai nevertino.
2. Teigė, kad susitarimas dėl L. D. darbo Bendrovėje buvo sudarytas tarp jo ir Bendrovės direktoriaus pavaduotojo V. J., Bendrovės direktorė T. J., leisdama L. D. nelegaliai dirbti, tokią situaciją toleravo.
3. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarime neteisingai įvertinti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai:
3.1. dar 2006 m. kovo 1 d. bylą nagrinėjant teismo posėdyje buvo nustatyta, kad darbas buvo dirbamas, tą patvirtino ir L. D., V. L., L. D., A. P., V. J., G. V. ir V. V. parodymai;
3.2. aptariami santykiai turi darbo sutarties požymius: tarp V. J. ir L. D. buvo sudarytas susitarimas dėl darbo; L. D. vykdė tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją;
3.3. L. D. atliekami darbai negali būti laikomi pagalbos darbais, kadangi pagalbos darbais laikomi tik žemės ar namų ūkio darbai, o ne darbas uždarojoje akcinėje bendrovėje, be to, įėjimas į Bendrovės bare L. D. vedamus šokių vakarus buvo mokamas (patvirtino V. J.), taigi neteisinga tai laikyti darbu savo malonumui, nes iš to Bendrovė turėjo pelno;
3.4. nelegalus darbas – tai trunkamasis veiksmas, todėl nepagrįsta vertinti, kad L. D. neprekiavo, nes 2005 m. lapkričio 5 d. vykusio patikrinimo metu nebuvo nustatytas pirkėjas, kuriam šis įpylė alaus, be to, L. D. veikla, kuri tęsėsi nuo 2005 m. birželio mėnesio pabaigos, buvo nutraukta pasirodžius policijos pareigūnams 2005 m. lapkričio 5 d.;
3.5. L. D. pakluso nustatytai darbo tvarkai, t. y. nebuvo visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, nes, jam atliekant darbą, vadovavo Bendrovės administracijos atstovas V. J., be to, L. D. dirbo prisilaikydamas darbo laiko, t. y. šeštadieniais, nuo 22.00 val. iki 3.00 val.;
3.6. L. D. darbas buvo atlyginamas, nes už jį jis gaudavo po 20 Lt, ką įrodo liudytojų L. D., L. D. ir V. J. parodymai, nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kur gautus pinigus panaudodavo L. D.;
3.7. nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), nes darbo sutartis su L. D. nebuvo sudaryta raštu, ji nebuvo registruota darbo sutarčių registravimo žurnale, jam nebuvo įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius bei darbo pažymėjimas.
4. Vertino, kad T. J. administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarė neveikimu, t. y. nepakankamai kontroliuodama teisinius santykius savo vadovaujamoje įmonėje (Bendrovėje).
Atsiliepimas
T. J. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundui nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime T. J. laikosi pozicijos, kad tai yra policijos provokacija. Akcentuoja, jog policijos teiginiai, kad Bendrovės bare, kuris dirba šeštadieniais, nuo 23.00 val. iki 3.00 val., dirbo nepilnametis asmuo L. D., neatitinka realybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Institucija nagrinėjamoje byloje 2006 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo įpareigota papildomai ištirti su nagrinėjamu įvykiu susijusias faktines aplinkybes.
ATPK 248 straipsnyje yra įtvirtinta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą, o to paties įstatymo 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucija pakartotinai paėmė paaiškinimus iš L. D. (2006 m. spalio 20 d., I t., b. l. 23) ir V. L. (2006 m. spalio 31 d., I t., b. l. 24), taip pat paprašė pateikti paaiškinimą A. P. (2006 m. spalio 31 d.,I t., b. l. 25). Visi nurodyti asmenys savo paaiškinimuose teigė, jog nagrinėjamu laikotarpiu L. D. dirbo Bendrovės bare, t. y. tiek vesdavo šokių vakarus ir rūpindavosi aparatūra, tiek ir dirbo už baro, be to, visi jie nurodė, kad apie tai, jog jis dirbo Bendrovės bare, T. J. žinojo, nes ne vieną kartą jį matė dirbantį, tačiau nepasiteiravo, ar jis buvo įdarbintas legaliai. 2007 m. gegužės 5 d., 2007 m. gegužės 17 d., 2007 m. liepos 16 d., 2007 m. rugpjūčio 2 d., 2007 m. rugpjūčio 21 d. ir 2007 m. rugpjūčio 24 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (teismo posėdžio protokolas Nr. TP-93, I t., b. l. 149-158; 158, 167-168; 177; II t., b. l. 8-9, 22; 22-24; 35-39) dalis liudytojų savo prieš tai duotus parodymus pakeitė. L. D., skirtingai nei buvo nurodęs savo 2005 m. lapkričio 5 d. paaiškinime (I t., b. l. 8), 2005 m. lapkričio 8 d. paaiškinime (I t., b. l. 9) bei minėtame 2006 m. spalio 20 d. paaiškinime (I t., b. l. 23) dabar nurodė, kad jis Bendrovėje nedirbo ir jokio atlyginimo negavo, o tiesiog 2005 m. lapkričio 5 d. atlikto patikrinimo metu buvo Bendrovės bare. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ir naujai pateikta L. D. tos dienos įvykių versija yra prieštaringa (vienąkart jis teigia, jog stovėdamas už baro tiesiog valgė keptą duona, kitąkart – kad laikė rankose bokalą ir bandė į jį įpilti alaus, tačiau jam nepavyko, nes buvo užsuktas alaus čiaupas, trečiąkart – kad į bokalą jau buvo pripilta alaus, tačiau jis jo niekam nepardavė ir pan.). Minėto pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo prieš tai pateiktus paaiškinimus pakeitė ir V. L. bei L. D. V. L., skirtingai nei buvo nurodęs savo 2005 m. lapkričio 8 d. paaiškinime (I t., b. l. 15) bei 2006 m. spalio 31 d. paaiškinime (I t., b. l. 24), minėtame pirmosios instancijos teismo posėdyje neigė, kad L. D. dirbo Bendrovės bare (tiek už baro, tiek ir vedant šokių vakarus) ir už tai gaudavo atlyginimą. L. D. minėto teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jos sūnus L. D. nebuvo įdarbintas Bendrovėje ir atlyginimo negavo, nors 2005 m. lapkričio 5 d. paaiškinime (I t., b. l. 10) teigė, kad jos sūnus Bendrovės bare dirba, t. y. veda šokių vakarus ir už tai gauna 20 Lt atlyginimą (už kievieną vakarą), nors, ar jis dirba už baro, ji nežinanti.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog, byloje esant prieštaringiems liudytojų parodymams, laikytina, kad nebuvo įrodyta, jog L. D. Bendrovės bare dirbo už baro ir už tai gaudavo sutartą atlyginimą, taip pat jog šokių vakarų vedimas buvo darbas, nes L. D. tai darydavo savo malonumui arba pagelbėdamas V. L..
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). ATPK 257 straipsnis numato, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė ATPK 256 straipsnio 3 dalies ir 257 straipsnio nuostatas, kadangi nebuvo pakankamai aktyvus ir nevertino, jog kai kurie liudytojai iš dalies pakeitė savo pirmiau duotus parodymus, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių jie tai padarė, bei nesiėmė priemonių pašalinti atsiradusiems prieštaravimams tarp šių liudytojų anksčiau ir teismo posėdžio metu duotų parodymų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teisms nevertino dalies liudytojų (policijos pareigūnų) duotų parodymų, kurie per visą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą nesikeitė, bei nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimams, kilusiems tarp policijos pareigūnų ir kitų asmenų duotų parodymų. Abejotinas ir pirmosios instancijos teismo motyvas, kurio remdamasis, jis nusprendė liudytojo A. P. parodymus vertinti kritiškai (neva dėl to, kad Bendrovės bare buvo kilęs incidentas, kuriame šis liudytojas dalyvavo, jis yra suinteresuotas duoti neobjektyvius parodymus), nors jo duoti parodymai per visą bylos nagrinėjimą taip pat išliko nuoseklūs. Taigi pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą T. J. atžvilgiu nutraukė nesant tam pakankamo pagrindo, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies
Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.