Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-894-718/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-13
Bylos Nr.
1-894-718/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-101173-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-894-718/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-101173-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,kaltinamajam A. P.,nukentėjusiajam A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. P. nežymiai sužalojo žmogų, t. y.;

A. P. 2019-01-05, apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini) namo ketvirto aukšto laiptinėje, kilus konfliktui su kaimynu A. P., sudavė jam vieną smūgį į veido sritį ir vieną smūgį į smilkinio sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje (smilkininiame krašte) ir kairės akies apatiniame voke bei paakyje ir tokiu būdu nežymiai sužalojo A. P..

Kaltinamasis A. P. kaltu pripažino iš dalies, parodė, kad 2019 m. sausio 5 d. namo pirmininkas A. P. sugalvojo keisti namo šildymo stovus per visus 5 namo aukštus. Darbus pradėjo anksti ryte ir žadėjo pabaigti iki 16.00 val.-17.00 val. Keitė šildymo stovus jo, A. P., laiptinėje esančiuose butuose. Darbus atliko darbininkas, bet viską organizavo namo pirmininkas A. P.. Jis vaikščiojo po butus, rinko medžiagą darbams, mano, kad rinko ir pinigus. Vakare jo buto vieno kambario radiatorius dar buvo šaltas, šildymas įjungtas nebuvo, todėl nuėjo pas pirmininką pasiklausti, kada bus užbaigti darbai. Pirmininkas gyvena jo laiptinėje, vienu aukštu žemiau. Pirmininkas atsakė, kad niekas jo kambario sienai per 24 val. neatsitiks ir šildymo neįjungs. Žinodamas ankstesnius pirmininko darbus, susinervino, nesusivaldęs trenkė vieną kartą kumščiu A. P. į veidą. Trenkė į kairės pusės skruostikaulį dešine ranka. Iš kur tie byloje parašyti nukentėjusiojo sumušimai, nežino. Kai jis atėjo, nukentėjusysis sumuštas nebuvo. A. P. nuo smūgio nenugriuvo, sušuko, kad jam „bus šakės“ ir užsidarė buto duris, o jis, kaltinamasis, grįžo namo. Supyko, kad A. P. neįspėjo, kad darbai nebus baigti iki 17.00 val. Be šilumos buvo parą. Šilumos neturėjo nuo tos dienos ryto 9.00 val. Šiluma atsirado tik kitos dienos ryte. Jam, kaltinamajam, taip ir nepaaiškino, kodėl darbai nebuvo užbaigti. Meistras į jo namus nebuvo atėjęs, šildymas atsirado savaime. Teigia, kad nukentėjusiajam trenkė vieną kartą į veido sritį, smūgio į smilkinio sritį nepripažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus. Tyrėja iš ekspertizės akto nustatė, kad buvo suduoti du smūgiai. Tyrėjai jis sakė, kad sudavė vieną smūgį, ji parašė, kad sudavė du smūgius. Ji rėmėsi ekspertizės išvada. Tyrėja jo, kaltinamojo, nebeklausė, tiesiog užrašė, kad trenkė du kartus. Tyrėja pasakė, ar vienas smūgis, ar du, jokio skirtumo. Jis, kaltinamasis, negalėjo pasipriešinti, todėl pasirašė apklausos protokole. Apklausiamas buvo du kartus. Nežino, kas A. P. galėjo kitą smūgį suduoti. Atsiprašyti nukentėjusiojo norėjo, bet šis jo neįsileido. Nepavyko susitarti. Gailisi dėl padaryto įvykio. Gauna 565 Eur darbo užmokestį, 80 Eur išleidžia kelionei į darbovietę Kretingos m. Išlaiko du vaikus, sutuoktinė dirba. Galėtų padarytą žala atlyginti per 12 mėn.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad yra namo bendrijos pirmininkas, gyvena kaltinamojo A. P. kaimynystėje. Tą kartą kaltinamasis jam sudavė du smūgius, vieną smūgį - į veido sritį, žemiau kairiosios akies, kitą - į smilkinį. Dėl ko kilo konfliktas, nesuprato, sužinojo tik policijoje, skaitydamas A. P. parodymus. 2019 m. sausio 5 d. buvo keičiamas šildymo stovas. Dėl stovo keitimo darbų nešildė tik vienas kaltinamojo buto kambarys, ne visas butas. Lauke buvo 3 laipsniai šalčio. Šildymo sezono metu nešildė stovas, kadangi buvo keičiamos galinės namo sienos, kur gyvena kaltinamasis, temperatūra buvo žema, sausio mėnuo dar tik šildymo sezono vidurys, todėl buvo nutarta keisti tą stovą. Prieš savaitę kaimynai buvo įspėti apie planuojamus atlikti darbus. Gyventojai sutiko. Darbams vykdyti pasamdė rangovą, buvo pažadėta, kad pakeis per vieną dieną, tačiau darbų eigoje pritrūko medžiagų, šeštadienio vakarą nebuvo galimybės jų įsigyti. Dėl to darbai ir nebuvo pabaigti. Jis, nukentėjusysis, gyvena 4 aukšte, kaltinamasis A. gyvena 5 aukšte. A. paskambino į buto duris, jis, nukentėjusysis, išėjo į laiptinę, jie kalbėjosi ir pokalbio metu kaltinamasis jam sudavė smūgį prie akies. Kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad nešildo, paaiškino jam situaciją, kad šiandien šildymo nebus, šildymas bus atkurtas ryte. Pokalbio metu pajuto smūgį į skruostikaulį, nesuprato, kas vyksta. Po to pajuto antrą smūgį. Spėjo palenkti galvą, todėl kaltinamasis pataikė į smilkinį, o ne į veidą. 3-4 sekundžių bėgyje buvo suduoti abu smūgiai. Nespėjo nieko pasakyti tarp smūgių. Tada nustūmė kaltinamąjį nuo durų, užsidarė buto duris ir išsikvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai beldėsi į A. P. buto duris, tačiau niekas durų neatidarė. Įvykis įvyko apie 19.30 val., po įvykio iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Namuose tuo metu buvo sutuoktinė, 2 vaikai. Ant jo veido buvo matyti mėlynė, sumušimas, paraudimas. Paraudę buvo po akimi ir smilkinio srityje. Mėlynės atsirado po poros dienų. Jautėsi sutrikęs, pergyveno, atsirado nemiga. Po įvykio pirmadienį kreipėsi į medikus, dėl patirtų sužalojimų jam išdavė nedarbingumo pažymėjimą 5 dienoms, į darbą nėjo nuo pirmadienio iki penktadienio. Tuo metu dirbo inžinieriumi UAB (duomenys neskelbtini), o namo bendrijoje dirba daugiau visuomeninį darbą. Bendrija vadinasi (duomenys neskelbtini). Jo pareikštas civilinis ieškinys susideda iš dalies negauto darbo užmokesčio už 5 darbo dienas, kadangi Sodra jam sumokėjo tik 80 proc. nuo gaunamų pajamų. Taip pat jam padaryta neturtinė žala 700 eurų, nes ant veido buvo matyti mėlynė, paraudimas. Paraudę buvo po akimi ir smilkinio srityje. Jautėsi sutrikęs, pergyveno. Iki šiol traukia veidą, atsirado nemiga, sapnuoja košmarus. Kaltinamasis A. P. yra jo kaimynas, todėl nežino, kada jis jį užpuls sekantį kartą. Nuolat nerimauja dėl savo vaikų saugumo. Taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Jeigu kaltinamasis būtų atlyginęs jam padarytą žalą, būtų jam atleidęs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taikytis nesutiko. Patyrė 16,57 eurų turtinę žalą, 700 eurų neturtinę žalą ir advokato išlaidas. Ikiteisminio tyrimo metu konsultavosi su advokate dėl civilinio ieškinio dydžio, advokatė dalyvavo pas tyrėją apklausoje.

Liudytoja I. D., Klaipėdos AVPK vyresnioji tyrėja, parodė, kad šioje byloje atliko kaltinamojo A. P. apklausą. Apklausdama kaltinamąjį, surašė viską, ką jis nurodė. Kaltinamasis davė parodymus, sutiko su jam pareikštu įtarimu, perskaitė apklausos protokolą ir jį pasirašė. Kaltinamasis su kaltinimu sutiko, pripažino, kad buvo suduoti du smūgiai. Jei kaltinamasis būtų nurodęs, kad buvo vienas smūgis, ji būtų tai užfiksavusi ir padariusi akistatą. Tyrimo metu buvo pasiūlyta taikytis, bet kaltinamasis negalėjo atlyginti žalos. Nukentėjusiojo paklausė, gal sutiktų, kad žala būtų sumokėta dalimis, bet jis nesutiko.

Kaltinamojo kaltę pagrindžiantys rašytiniai bylos duomenys

Iš 2019-01-08 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad pareiškėjas A. P. pareiškė, kad 2019-01-05, apie 19 val. 40 min., bendrojo naudojimo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. P. kumščiu du kartus trenkė jam į veido sritį, dėl ko A. P. buvo sukeltas fizinis skausmas (t.1, b. l. 1-2). Tas pačias aplinkybės A. P. nurodė 2019-01-05 pareiškime prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kūno sužalojimo ( t.1, b.l. 6).

Iš 2019-01-09 specialisto išvados Nr. G 57/2019 (03) matyti, kad apžiūrėjus A. P. rastos poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje (smilkininiame krašte) ir kairės akies apatiniame voke bei paakyje. Sprendžiant iš spalvos, rastos veido kraujosruvos yra 3-4 parų senumo, atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką, galėjo gautis suduodant kumščiu - dviem smūgiais. A. P. padarytos poodinės veido kraujosruvos kvalifikuotinos nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l. 37).

Kaltinamasis A. P. 2019-02-21 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmininkas yra A. P., kuris gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Prieš Naujuosius metus, 2018 m. gruodžio mėn. pabaigoje, namo pirmininkas A. P. kaimynams žodžiu pranešė, kad 2019-01-05 name vyks šildymo stovo keitimo darbai, kurie turėjo būti baigti tą pačią dieną po pietų. 2019-01-05 ryte šildymas buvo atjungtas. Vakare šildymas nebuvo pajungtas. Bute buvo labai šalta ir pranešimo jokio negavo. Suprato, kad šildymo stovo keitimo darbai nebaigti, o pirmininkas apie tai turėjo įspėti, tačiau nepranešė. Iš tikrųjų labai pasipiktino, nes namuose buvo labai šalta. Tuomet nusprendė nueiti pas A. P. pasikalbėti. Nusileido į ketvirtą aukštą, paskambino į jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. A. P. išėjo į laiptinę. Jis A. P. paklausė kas atsitiko, kodėl nepajungė šildymo kaip žadėjo po 8 valandų. A. P. sakė, kad šiandien darbai nebus baigti, nes darbuotojas neturi reikiamų detalių pabaigti darbus. Jis A. P. pasakė, kad bute, ypatingai vaikų kambaryje, labai šalta. Pirmininkas A. P. su juo bendravo arogantiškai ir sakė, kad niekas jam neatsitiks per 24 valandas. Tuomet jis nesusilaikė ir iš pykčio kumščiu sudavė du smūgius A. P. į veido sritį. Tuo metu kitų kaimynų laiptinėje nebuvo. A. P. pasakė, kad jam bus „šakės“ ir nuėjo namo. Jis taip pat grįžo į butą. Po kelių dienų rado užkištą į durų tarpą šaukimą atvykti į policiją. Sužinojo, kad A. P. parašė pareiškimą dėl sumušimo. Labai gailisi dėl savo elgesio, A. P. atsiprašė (t.1, b. l. 61-62). Papildomai apklaustas 2019-06-18 taip pat pripažino sudavęs A. P. du smūgius ( t.1, b.l. 69-70).

Dėl įrodymų vertinimo ir A. P. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Kaltinamasis A. P. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju A. P., ėjusiu bendrijos pirmininko pareigas, kilo dėl laiku neatliktų šildymo stovo remonto darbų. A. P. su juo kalbėjo arogantiškai, nemandagiai, todėl susierzinęs vieną kartą trenkė kumščiu A. P. į veidą. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinką gynybinę versiją bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šie kaltinamojo parodymai yra prieštaringi ir nesutampantys tiek tarpusavyje, tiek su nukentėjusiojo A. P., liudytojos I. D. (policijos pareigūnės) parodymais, tiek ir su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, jog 2019 m. sausio 5 d. namo laiptinėje buvo keičiamas šildymo stovas. Kadangi darbų atlikti laiku nepavyko, kaltinamasis, atėjęs pas jį į namus, reiškė nepasitenkinimą ir pokalbio metu netikėtai sudavė smūgį prie akies, į skruostikaulį. Iš karto pajuto ir antrą smūgį į smilkinį. Apklausiamas teisme nukentėjusysis A. P. tvirtino, jog kaltinamasis jam sudavė du smūgius. Tai, jog jam buvo suduoti du smūgiai – į veido sritį ir į smilkinį, nukentėjusysis nurodė ir 2019-01-05 pareiškime (1 t., b.l. 6), ir 2019-01-08 protokole-pareiškime (1 t., b.l. 1-3). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada. Iš 2019-01-09 specialisto išvados Nr. G 57/2019 (03) matyti, kad A. P. padarytos poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje (smilkininiame krašte) ir kairės akies apatiniame voke bei paakyje, kurios galėjo gautis suduodant kumščiu - dviem smūgiais (1 t., b. l. 37). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo kaltinamasis A. P. pripažino sudavęs nukentėjusiajam du smūgius, šią aplinkybę patvirtino du kartus apklaustas įtariamuoju, tačiau nagrinėjant bylą teisme šiuos savo parodymus pakeitė, tvirtindamas, kad tokius parodymus davė tik policijos pareigūnės įtakotas. Kaltinamojo apklausą atlikusi Klaipėdos AVPK vyresnioji tyrėja I. D. šiuos kaltinamojo parodymus paneigė, parodė, kad duodamas parodymus A. P. su jam pareikštu kaltinimu sutiko, pripažino, kad sudavė du smūgius. Jei kaltinamasis būtų nurodęs, kad buvo vienas smūgis, ji būtų tai užfiksavusi ir padariusi akistatą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina aktyvius A. P. smurtinius veiksmus A. P. atžvilgiu, o būtent jis 2019-01-05, apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini) namo ketvirto aukšto laiptinėje, kilus konfliktui sudavė A. P. vieną smūgį į veido sritį ir vieną smūgį į smilkinio sritį, taip nežymiai jį sužalodamas. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo A. P. veiksmuose nustatyti visi būtini BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, ši kaltinamojo A. P. veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kaltinamasis A. P. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. A. P. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis surašė susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo (1 t., b.l. 149), tačiau nukentėjusysis, įvertinęs, kad kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, nukentėjusiojo manymu daug kur sakė netiesą, nesutiko taikytis su kaltinamuoju ir prašė teismo nepripažinti ir netvirtinti šio susitarimo. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skirtinas įpareigojimas 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinama.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį (b.l. 24-27), prašydamas iš kaltinamojo priteisti 700 Eur neturtinę žalą ir 16,57 Eur turtinę žalą.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro negauto darbo užmokesčio dalis 5 darbo dienas. Buvo nedarbingas nuo 2019-01-07 iki 2019-01-11. Gavo nedarbingumo išmoką, taip prarasdamas dalį užmokesčio, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (1 t., b.l. 24-31). Tarp kaltinamojo A. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamojo A. P. priteisiama 16,57 Eur nukentėjusiajam A. P. turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. P. sveikata sutrikdyta nežymiai, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis A. P. nurodė, kad po nusikalstamos veikos jaučia baimę, nervinę įtampą, atsirado nemiga. Kaltinamojo veiksmais buvo pažemintas, patyrė fizinį ir emocinį skausmą, nepatogumus dėl sužaloto veido.

Byloje anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam A. P. tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam kaltinamasis sudavė vieną smūgį į veido sritį ir vieną smūgį į smilkinio sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje (smilkininiame krašte) ir kairės akies apatiniame voke bei paakyje.

Nusikaltimas įvykdytas tyčiniais veiksmais. Akivaizdu, jog dėl patirto sužalojimo A. P. jautė skausmą, dvasinius ir fizinius nepatogumus. Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį.

Be abejonės, nukentėjusysis A. P. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – jautė sužalojimų pasekmes ir diskomfortą dėl sužalotų kūno dalių skausmo. Tačiau, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Nukentėjusiajam chirurginių operacijų nebuvo atlikta, jam nereikia pagalbinių priemonių judėjimui, jo judėjimo laisvė nėra apribota, taip pat nenustatyta, kad jis privalėtų nuolat vartoti gydytojų paskirtus medikamentus. Byloje taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam būtų konstatuota negalia bei nedarbingumo praradimas, kas rodytų sunkias ir ilgalaikes pasekmes. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo A. P. turtinę padėtį, į tai, kad jis dirba, abu su žmona išlaiko du vaikus. Atsižvelgtina į tai, kad padaryta nedidelė turtinė žala, į tai, kad, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens psichologiniais išgyvenimais arba dideliais patirtais nepatogumais. Teismas, įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajam A. P. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 500 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. P. priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, A. P. civilinis ieškinys likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Be to, nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti 350 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nukentėjusiojo prašymas priteisti 350 Eur jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, yra realios. Iš teismui pateiktų banko mokėjimo nurodymų matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatės Z. J., dalyvavusiai ikiteisminio tyrimo metu kaip jo atstovei, paslaugoms apmokėti sudaro 350 Eur (1.t, b.l. 26, 27). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiajam A. P. priteistina 350 Eur atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo A. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. P. 16,57 Eur nukentėjusiajam A. P. turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo A. P. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. P.. Kitą A. P. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš A. P. A. P. 350 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Laimutė Venckuvienė