- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-481-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03871-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- N. O.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Dalios Pranckienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-665-341/2020 pagal ieškovės N. O. patikslintą ieškinį atsakovui V. Ž. (V. Ž.), tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. O. prašė teismo: 1) nustatyti atsakovui V. Ž. trijų mėnesių terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, atlaisvinant (duomenys neskelbtini) gatvę ((duomenys neskelbtini)) 8 metrų pločiu, matuojant 8 metrų plotį nuo jos žemės sklypo (kad.nr. (duomenys neskelbtini)) ribų link atsakovo žemės sklypo (kad.nr. (duomenys neskelbtini)); 2) nustatyti vykdymo tvarką, tai yra, atsakovui nevykdant teismo įpareigojimo skirti jam 5 000 Eur baudą už įpareigojimų nevykdymą, o atsakovui nevykdant teismo įpareigojimo, pačiai atlaisvinant (duomenys neskelbtini) gatvę ((duomenys neskelbtini)) 8 metrų pločiu.
2. Nurodė, kad 1998 m. atsakovas V. Ž. pastatė užtvarą ir užtvėrė centrinės gatvės ((duomenys neskelbtini) g.) kelią. Dėl užtverto kelio ji negalėjo naudotis savo žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiu adresu (duomenys neskelbtini) pagal paskirtį, nes kelias dėl užtvaro buvo perkeltas į jos žemės sklypą, dėl ko vėliau buvo neteisingai atlikti jos žemės sklypo geodeziniai matavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-02-03 sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovės N. O. atsakovui priteista 1 090 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 640,34 Eur į valstybės biudžetą, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
4. Teismas nustatė, kad šalims priklauso suformuoti žemės sklypai: atsakovui V. Ž., adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieškovei - žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad šiuos žemės sklypus skiria (duomenys neskelbtini) gatvė. Konstatavo, kad Vilniaus rajono Juodšilių seniūnijos Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3255-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovėje“ prie N. O. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra suprojektuotas 4 m pločio bendro naudojimo kelias. Be to, 4 m pločio bendro naudojimo kelias yra pažymėtas ir N. O. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklypo plane M 1:5000, patvirtintame 2004-04-01 J. P. įmonės matininko J. P. ir suderinto 2004-06-05 Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos V. G..
5. Vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT prie ŽŪM) Vilniaus rajono skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu su priedais, teismas konstatavo, kad ieškovės N. O. ieškinyje įvardinti atsakovo savavališkos statybos padariniai, yra atsakovo V. Ž. suformuoto, jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad ieškovė nėra pateikusi kitų oficialių įrodymų, kitokių atsakovo veiksmų apimties dėl atsakovo ieškovės įvardijamų veiksmų pagal ieškinio reikalavimą be tų veiksmų (savavališkos statybos padarinių), kurių atžvilgiu NŽT prie ŽŪM jau buvo pasisakyta dėl pažeidimų nebuvimo tuo pagrindu, tokiu būdu ir ieškinio reikalavimo apimtimi. Konstatavo, kad ieškovės atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų atsakovas nėra atlikęs, nes naudoja savo asmeninį žemės sklypą tinkamai, pagal registruotas jam priklausančio žemės sklypo ribas, kad pats atsakovas, pagal ieškinio reikalavimą, negali būti atsakingas prieš ieškovę už ginčo bendro kelio - (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovo teigimu yra Vilniaus rajono savivaldybės jurisdikcijoje, nes atsakovui ginčo teritorija nepriklauso. Įrodymų apie tai, kad jis ginčo gatvėje būtų atlikęs neteisėtus veiksmus - nėra, trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra konstatavusi, kad ginčo pravažiavimas gatve nėra apsunkintas kliūtimis ir savivaldybė, kaip ginčo kelio savininkė, šiuo konkrečiu atveju nemato problemų dėl kelio.
Šalies argumentai
6. Nurodė, kad netenkinant ieškinio iš ieškovės N. O. atsakovui V. Ž. priteistinos 1 090 Eur bylinėjimosi išlaidos bei 640,34 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimu. Teismas nurodė, kad 2019-03-12 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-932-4797 ieškovei yra teikiama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 88 straipsnio l dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė N. O. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-02-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jos pateiktų įrodymų bei pažeidė procesines teisės normas, įpareigojančias teismą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą, t. y. įvertinti visus byloje esančius įrodymus bei pasisakyti dėl visų šalių pateiktų kitų bylos aplinkybių. Sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikti teisiniai argumentai yra nepakankami tam, kad sprendimas būtų laikomas motyvuotu, teisėtu ir pagrįstu.
9. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl V. Ž. veiksmų tiesi (duomenys neskelbtini) gatvė tapo kreiva ir vingiuota - atsirado neteisėtas pravažiavimas per jai priklausantį sklypą, dėl ko negali pilnai disponuoti sklypu. Teigia, kad ji norėjo padalinti žemės sklypą į kelias dalis, todėl atsirado Vilniaus rajono NŽT raštiškas reikalavimas sutikti su neteisėto pravažiavimo per sklypą servitutu, nors servituto jos sklype nėra. Pažymi, kad atsakovo pastatytas garažas vienu kampu stovi ant buvusios (duomenys neskelbtini) gatvės ir nuo garažo kampo iki jos sklypo ribos yra 6,5 m atstumas, kurį nustatė matininkas D. V., tačiau šio rašto nevertino teismas ir tai prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės raštui, kuriame teigiama, kad (duomenys neskelbtini) g., yra D kategorijos, t.y., 8 metrų pločio.
10. Tvirtina, kad ant bendro naudojimo kelio yra įkasti metaliniai stulpai, betoniniai blokai, garažas ir kt. ir tai akivaizdžiai patvirtina byloje esamos nuotraukos. Be to, 2019-02-19 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-45-(14.48.78.) akivaizdžiai nurodytas metalinis stulpas valstybinėje žemėje bei kad bendro naudojimo kelias 2019-02-19 eina per jos žemės sklypą. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuoti atsakovo žodžiai, kuriais jis patvirtino, kad jis įkasė stulpą ir kad jis vis dar įkastas. Nors pagal 1994 m., 2004 m., 2014 m. žemės sklypų planus akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra plati, tiesi ir eina šalia jos sklypo, o ne kaip nustatyta faktiškai 2019-02-19 žemės patikrinimo akte, kuriame (duomenys neskelbtini) gatvė eina per žemės sklypą siauru vingiuotu keliuku ir kaip pažymi NŽT Vilniaus rajono skyrius rašte Nr. 48SD-9254- (14.48.104.), kad 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias yra pažymėtas jai priklausančiame žemės sklype. Be to, iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. A33(l)-2950 matyti, kad šalių žemės sklypai ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve ((duomenys neskelbtini)) ir kad minėtai gatvei nutiesti ir įrengti yra skirta 8 m žemės juostos. Mano, kad teismas neturėjo galimybės, neturint specialių žinių, teisingai konstatuoti faktą, tačiau formaliai ir besąlygiškai vadovavosi minėto patikrinimo akto išvada, kad pažeidimų nenustatyta bei Vilniaus rajono Juodšilių seniūnijos Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3255-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovėje“, kad prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra suprojektuotas 4 m pločio bendro naudojimo kelias.
11. Be to, teigia, kad teismas iš jos nepagrįstai priteisė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato išlaidas už teisinę pagalbą, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5-9 dalimis, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis jai yra 100 procentų.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, jog priešingai apeliacinio skundo teiginiams, teismas išsamiai nagrinėjo (duomenys neskelbtini) gatvės užtvėrimo klausimą ir išsiaiškino, kad minėta gatvė nebuvo ir nėra užtverta ir kad jokio neteisėto pravažiavimo per ieškovės sklypą nėra. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovės disponavimas jos sklypu būtų apsunkintas.
14. Tvirtina, kad iki kreipimosi į teismą ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės buvo patikrintos valstybinių institucijų ir nenustatyta nei ieškovės, nei kitų asmenų teisių pažeidimų. Vykstant teisminiam procesui, Nacionalinė žemės tarnyba 2019-02-19 patikrino jo sklypo faktinį naudojimą vietoje ir 2019-02-28 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-45-(14.48.78) konstatavo, kad pažeidimų nenustatyta.
15. Teigia, kad ieškovės nurodomas garažas yra pastatytas jam priklausančiame žemės sklype ir teisinė registracija atlikta 2001 metais, kuri nėra nuginčyta. Betoninių blokų, kelio užtvėrimo faktas nėra įrodytas jokiais įrodymais, todėl, nesant objektų, kurie galėtų būti laikomi savavališka statyba CK 4.103 straipsnio prasme, nepagrįstas ir reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
16. Pažymi, kad prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti ieškinį, apeliantė neatskleidė, kokius konkrečiai savavališkos statybos padarinius ji siekia pašalinti, kaip ji įsivaizduoja atlaisvinti 8 metrų pločio kelią, kai šio kelio kadastriniai matavimai neatlikti. Be to, ieškovės reikalavimai preziumuoja jo žemės sklypo ribų pakeitimą, kas prieštarauja nuosavybės neliečiamumo principui.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
18. Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2019-07-03 rašte „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 48SD-9254-(14.48.104) nurodyta, kad Vilniaus rajono Juodšilių seniūnijos Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3255-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovėje“, prie apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra suprojektuotas 4 m pločio bendro naudojimo kelias. Apeliantės į bylą pateiktame UAB „Geolimbas“ direktoriaus D. V. 2019-09-04 rašte pažymima, kad į apeliantės žemės sklypą ir „toliau esančius žemės sklypus turi būti patenkama per Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą 4 m pločio kelią. Apeliantės žemės sklypas yra privatus, žemės sklype nėra nustatyti servitutiniai keliai, palei žemės sklypo šiaurinę kraštinę yra paliktas ne mažesnis kaip 4 metrų pločio tarpas, todėl žemės sklypas negali būti naudojamas kaip kelio teritorija“. Iš į bylą pateikto Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019-02-28 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-45-(14.48.78) matavimų schemos M1:500 matyti, kad ant kelio, esančio tarp apeliantės ir atsakovo žemės sklypų, yra brandūs (seni) medžiai, elektros stulpas su atrama, jauni medeliai, metalinis vamzdis. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nors ir nurodo, kad dėl atsakovo atliktų veiksmų atsirado neteisėtas pravažiavimas per jos žemės sklypą dėl ko ji negali pilnai disponuoti savo sklypu, tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, priešingai, nei nurodo apeliantė, nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvė gali būti atlaisvinta būtent 8 metrų pločiu, ypač įvertinus tai, kad žemės sklypų projektinėje dokumentacijoje jos plotis buvo nurodytas apie 4 metrus.
19. Teigia, kad ieškovė byloje nepateikė tikslių paaiškinimų, kokie objektai laikytini savavališka statyba ir atitinkamai turėtų būti pašalinti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Be to, N. O. reikalavimas įpareigoti atsakovą atlaisvinti (duomenys neskelbtini) gatvę 8 metrų pločiu, matuojant 8 metrų plotį nuo jos žemės sklypo ribų link atsakovo žemės sklypo ribų, nėra konkretus, nes (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančioje tarp apeliantės ir atsakovo sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019-02-28 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-45-(14.48.78) matavimų schemoje M1:500 yra užfiksuoti ir kiti objektai, dėl kurių teisėto/neteisėto buvimo apeliantė šioje byloje nepasisakė, t. y. iš byloje pareikšto reikalavimo nėra aišku, kuriuos objektus pašalinus iš (duomenys neskelbtini) gatvės būtų apgintos galimai pažeistos jos teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės N. O. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl sklypus skiriančio kelio bei, ieškovės N. O. teigimu, atsakovo V. Ž. neteisėtų veiksmų faktiškai užtveriant valstybiniame žemės sklype esantį bendro naudojimo kelią, dėl ko kelias (gatvė) faktiškai persikėlė į jai priklausantį žemės sklypą, taip pažeidžiant jos nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad ieškovė nepagrindė reiškiamo ieškinio leistinais įrodymais, t. y., neįrodė, kad atsakovas jos atžvilgiu yra atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar, kad ieškinyje ieškovės įvardinti savavališkos statybos objektai yra ne atsakovui V. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Be to, konstatavo, jog atsakovas negali būti atsakingas už ginčo bendrą kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri priskirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos jurisdikcijai, tuo labiau nesant įrodymų, kad minėtoje teritorijoje atsakovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, šalių teiktų įrodymų bei proceso metu duotų paaiškinimų turinį, neturi teisinio pagrindo spręsti priešingai.
22. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra per daug koncentruotas ir dėl šios priežasties teismo išdėstyti motyvai gali pasirodyti iš dalies painūs bei neišsamūs, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šios aplinkybės, nagrinėjamu atveju neleidžia spręsti, jog teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir dėl to priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Akcentuotina, kad CPK 263, 270 straipsniuose įtvirtinta teismo pareiga pagrįsti priimamą procesinį sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas turi pasisakyti dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio įrodymo ar atsakyti į absoliučiai kiekvieną šalių argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog teismo sprendimas ieškovei nėra palankus bei dėl šios priežasties jai nepriimtinos ir teismo išvados nagrinėjamu klausimu, pati savaime neleidžia konstatuoti esant padarytiems procesinės teisės normų pažeidimams, akcentuojamiems apeliaciniame skunde.
23. Nustatyta, kad pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog, pasak apeliantės, teismas nenagrinėjo bei nevertino jos nurodytų aplinkybių, kad atsakovas V. Ž. užtvėrė (duomenys neskelbtini) gatvę, ėjusią tarp jo sklypo ir jai priklausančio namų valdos sklypo, dėl ko gatvė „persistūmė“ į jos žemės sklypą bei tapo kreiva.
24. Kaip iš byloje esančių įrodymų nustatė ir pirmosios instancijos teismas, šalims priklauso suformuoti žemės sklypai: atsakovui V. Ž., adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieškovei N. O. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šiuos žemės sklypus skiria (duomenys neskelbtini) gatvė, kuri nėra suformuota. Vilniaus rajono Juodšilių seniūnijos Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3255-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovėje“ prie N. O. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suprojektuotas 4 m pločio bendro naudojimo kelias. Taip pat 4 m pločio bendro naudojimo kelias yra pažymėtas ir N. O. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:5000, patvirtintame 2004-04-01 J. P. įmonės matininko J. P. ir suderinto 2004-06-05 Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos V. G..
25. Be to, nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016-12-15 atlikęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ?rikl?us?nči? apeliantei, šiaurines dalies faktinio naudojimo patikrinimą vietoje, nustatė, kad ž?mės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis V. Ž., ?r? naudojamas taip, kad užimta dalis valstybinės žemės, tai yra, pietinėje sklypo pusėje sumontuota vielos tinklo tvora. 2017-08-17 atlikus papildomą patikrinimą nustatyta, jog minėtas pažeidimas pašalintas. 2017-11-24 atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurės rytinės pusės ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietvakarinės pusės naudojimo patikrinimą vietoje, kelio užtvaro buvimo faktas nenustatytas. Iš į bylą pateikto Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019-02-28 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-45-(14.48.78) matavimų schemos M1:500 matyti, kad ant kelio, esančio tarp apeliantės ir atsakovo žemės sklypų, yra brandūs (seni) medžiai, elektros stulpas su atrama, jauni medeliai, metalinis vamzdis. Šio patikrinimo metu, kuriame dalyvavo abi ginčo šalys, valstybinės žemės naudojimo pažeidimų nefiksuota, o N. O. nors ir atsisakė pasirašyti patikrinimo aktą, tačiau pastabų nepateikė. Ieškovė N. O. dėl atsakovo garažo ir pirties statybų teisėtumo su skundu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos kreipėsi 2017-09-01, tačiau Inspekcija, nustačiusi, jog statybos darbai atlikti anksčiau nei prieš 10 metų, taip pat, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2017-07-07 rašte Nr. 49SD-8261-(14.49.104.) buvo nurodyta, kad patikrinus apeliantės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pažeidimų nenustatyta, N. O. skundo nagrinėjimą nutraukė.
26. Įvertintina aplinkybė, kad apeliantės teiginys, kad dėl atsakovui priklausančio garažo (duomenys neskelbtini) gatvė yra perstumta į jai priklausantį žemės sklypą, vertintina kritiškai, nes atsakovui nuosavybės teise priklausantis garažas yra pastatytas ir įregistruotas VĮ Registrų centre dar 2001 m. ir jis pastatytas atsakovui priklausančiame žemės sklype. Be to, apeliantė tvirtina, kad atsakovas V. Ž. bendro naudojimo (duomenys neskelbtini) gatvę yra užtvėręs metaliniais stulpais, betoniniais blokais ir kt. (2018-11-15 teiktame pradiniame ieškinyje ieškovė N. O. tvirtino atsakovą bendro naudojimo kelią užstačius tvora, kuri buvo fiksuota 2016-12-15 NŽT patikrinimo metu), dėl to gatvė pasislinkusi į jos žemės sklypą. Iš byloje pateiktų ortofoto bei kitų įrodymų matyti, jog tam tikra kelio atkarpa faktiškai eina per ieškovės žemės sklypo pakraštį, kirsdama jį puslankiu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Žemės tarnybos atsiliepimuose akcentuotą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai nėra atlikti, kas reiškia, jog nėra nustatytos šios gatvės ribos, tiksli lokacija vietovėje. Be to, dėl šios gatvės pločio ir kitų aplinkybių tarnybų teikiama informacija yra prieštaringa ir nevienoda, o būtent, Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas 4 m pločio kelias, einantis šalia ieškovės žemės sklypo, o iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. A33(1)-2950 matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvei ((duomenys neskelbtini)) nutiesti ir įrengti yra skirta 8 metrai žemės juostos. Sutiktina su apeliante, jog 2019-02-19 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-45-(14.48.78.) nurodytas valstybinėje žemėje šalia atsakovo žemės sklypo yra metalinis stulpas, tačiau pažymėtina, jog kaip matyti iš trečiųjų asmenų byloje teiktų procesinių dokumentų turinio nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsakovui jokių pretenzijų nereiškia. Be to, iš byloje esančių nuotraukų bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019-02-28 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-45-(14.48.78) matavimų schemos M1:500 matyti, jog kelio vingis į N. O. priklausantį sklypą yra galimai nulemtas tarp šalims priklausančių žemės sklypų augančių akivaizdžiai senų medžių, taip pat čia esančio elektros stulpo, dėl kurių pašalinimo apeliantė jokių reikalavimų niekam nereiškia. Šių aplinkybių visumos pagrindu, byloje pateiktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, jog (duomenys neskelbtini) gatvė privalo būti atlaisvinta būtent 8 metrų pločiu, ypač įvertinus tai, kad žemės sklypų projektinėje dokumentacijoje jos plotis buvo nurodytas apie 4 metrus, o apeliantės pateiktuose jos žemės sklypo 1994 m., 2004 m., 2014 m. planuose kiti dydžiai nėra užfiksuoti. Konstatuoti, kad atsakovas yra užėmęs dalį keliui (gatvei) priklausančio žemės sklypo ir tuo yra pažeidžiamos ieškovės teisės, nėra pakankamo pagrindo.
27. Ieškovė N. O. byloje pateikė 2019-09-04 UAB „Geolimbas“ direktoriaus D. V. „atsakymą į prašymą pateikti savo nuomonę dėl šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio 4 metrų pločio kelio ((duomenys neskelbtini) gatvė)“, kuriame nurodoma, jog išanalizavęs ieškovės žemės sklypo projektinę dokumentaciją, D. V. manantis, jog į apeliantės žemės sklypą ir „toliau esančius žemės sklypus turi būti patenkama per Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą 4 m pločio kelią. Nagrinėjamas žemės sklypas (apeliantės žemės sklypas) yra privatus, žemės sklype nėra nustatyti servitutiniai keliai, palei žemės sklypo šiaurinę kraštinę yra paliktas ne mažesnis kaip 4 metrų pločio tarpas, todėl žemės sklypas negali būti naudojamas kaip kelio teritorija“ ir šis įrodymas, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismo vertintas nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas raštas iš esmės jokios įrodomosios reikšmės byloje neturi, nes juo nei patvirtinamos, nei paneigiamos ieškiniu įrodinėjamos aplinkybės.
28. Apeliantė nurodo, kad jai priklausančio žemės sklypo matavimai dėl atsakovo veiksmų – užtverto bei dėl to faktiškai į jos sklypo pusę „pasislinkusio“ kelio, buvo neteisingai atlikti. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų apeliantės N. O. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti 2014-06-12 ir duomenų, jog jie buvo ar yra ginčijami, byloje nėra. Kadastro duomenys su žemės sklypo ribomis yra įrašyti į kadastro žemėlapį ir, kaip minėta, aplinkybių kodėl jais bylą nagrinėjantis teismas neturėtų vadovauti nenustatyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kaip matyti iš apeliantės žemės sklypo plano, sudaryto 2014 m., taip pat ir senesnių dokumentų, įregistruoto žemės sklypo ribos, vertinant vizualiai, nėra esmingai pakitusios ir nepateikta duomenų, jog žemės sklypo plotas būtų sumažėjęs ar pan., todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidžia jos teises, ar kad, jam priklausantis garažas yra pastatytas jam nepriklausančiame žemės sklype.
29. Dėl apeliantės minimo servituto pažymėtina, jog, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų jokie servitutai jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra įregistruoti, tuo tarpu duomenų, jog atsakovui priklausančiame žemės sklype dar 1995-05-26 nustatytas servitutas, suteikiantis teisė T. Ž. naudotis keliu, kiemu aplink namus, prieiti prie inžinerinių įrenginių, būtų susijęs su nagrinėjama byla bei apeliantės nurodomais jos teisių pažeidimais byloje nėra, tuo labiau, kad ir jokių aiškių reikalavimų T. Ž. N. O. nereiškia. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentais, susiję su apeliantės siekiu padalyti jai priklausantį sklypą į kelias dalis bei šio proceso metu kilę NŽT reikalavimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes minėti klausimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kelti bei analizuoti nebuvo, taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, susijusių su šiais argumentais.
30. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinyje įvardinti atsakovo savavališkos statybos padariniai, yra atsakovo suformuoto, jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Kaip matyti, NŽT jau bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog valstybinėje žemėje yra įkastas metalinis stulpas, jo buvimą akcentuoja ir apeliantė, tačiau N. O. nėra įgaliota ginti viešąjį interesą ir reikalavimų dėl netinkamo valstybinės žemės naudojimo reikšti negali. Be to, nors metalinis stulpas šalia atsakovo žemės sklypo yra (pasak atsakovo, stulpas žymi jo žemės sklypo ribą), tačiau, kaip matyti iš Žemės naudojimo patikrinimo 2019-02-19 akto Nr. 48ŽN-45-(14.48.78) Priedo Nr. 2, kelio nuokrypis link ieškovės žemės sklypo ties šiuo metaliniu vamzdžiu neįvyksta, o, kaip ir minėta, kelias pasisuka ties elektros stulpu su atrama bei brandžiais medžiais, kurie yra išsidėstę per visą plotį tarp ginčo sklypų, dėl ko vietovėje esantis bei faktiškai naudojamas kelias turi pasislinkti į vieną iš šalia esančių sklypų. Atsižvelgusi į aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia nesant teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai iš ieškovės N. O. valstybės naudai priteisė valstybės patirtas išlaidas, ieškovei teikiant antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5-9 dalimis, 2019-03-21 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-932-4797 pagrindu, ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo iš ieškovės, nors ir pralaimėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, išieškoti ir jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Priešingu atveju tokia situacija prieštarauja tiek CPK 96 straipsnyje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, tiek bendriesiems teisingumo bei protingumo principams, tiek pačiai asmenims dėl nepakankamų pajamų teiktinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmei.
32. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, skundžiamas sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, panaikinant sprendimo dalį dėl 640,34 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės N. O. valstybės naudai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
33. Duomenų apie atsakovo V. Ž. ar trečiųjų asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės negauta. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos, teikiant ieškovei N. O. teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos, nes apeliacinis skundas dėl ginčo esmės nėra tenkinamas (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 3 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Sprendimo dalį, kuria iš ieškovės N. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteista 640,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, panaikinti.