Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant pareiškėjai J. D., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., teismo posėdyje išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimu Nr.A11-20892/14(1.1.56-SM3) J. D. buvo pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., už ką jai paskirta administracinė nuobauda 57 EUR bauda.

Motyvuojamoji dalis

J. D. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėdamas pareiškėjos skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2015-01-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu J. D. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str.4 d. dėl to, kad 2014-08-19 Perkūnkiemio g. 6, Vilniuje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 p., 1 priedo 332 punkto reikalavimų, nes vairuodama automobilį M. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo sustoti draudžiama galiojimo zonoje.

Teisme J. D. prašė skundą tenkinti ir nurodė, kad būtų sumokėjusi baudą, jei būtų apie ją sužinojusi. Užblokavus sąskaitą nuvažiavo į banką ir išsiaiškino, kodėl bauda uždėta. Pinigėliai buvo nuskaičiuoti. Ji prašo suteikti galimybė mokėti pirminę baudą (administracinį nurodymą). Tuo metu ji dirbo UAB „B. C.“, (duomenys neskelbtini). Pažeidimo ji neginčija.

Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą bei teisme apklaustų asmenų parodymus, kitus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad J. D. buvo pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, įtariant ją padarius teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str.4 d. Pažeidimo faktą patvirtino ir neginčijo pati J. D.. Byloje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹ straipsnyje įtvirtinta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. J. D. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi prie Vilniaus miesto savivaldybės. Teismas patikrinęs bylos duomenis nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas J. D. nebuvo tinkamai įteiktas nei asmeniškai, nei per darbovietę. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris J. D. surašytas 2014-11-17, buvo siunčiamas į UAB „P.“ (b. l. b. l. 14). Iš pažymos apie asmens įdarbinimus matyti, kad J. D. UAB „P.“ dirbo nuo 2014-06-06 iki 2014-06-09. Tokiu būdu į šią darbovietę 2014-11-17 išsiųsta pašto korespondencija su administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame buvo nurodyta apie bylos nagrinėjimą, nebuvo tinkamas pranešimas ir dokumentų įteikimas pareiškėjai. Tokiu būdu J. D. korespondencija įteikta nebuvo, nes ji tuo metu dirbo UAB „B. C.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tokiu būdu teismas nustatė, kad J. D. apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą tinkamai informuota nebuvo. Tai, kad teisės pažeidimo protokolas buvo įteiktas darbdavio atstovui, pas kurį J. D. tuo metu jau nedirbo, negalima pripažinti tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką. Įstatymas (administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnis) garantuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje; administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui; nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą nustatė, kad 2015-01-08 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo J. D. buvo pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – buvo priimtas pažeidžiant minėtas įstatymo nuostatas. Toks nutarimas, kuris priimtas tinkamai neinformavus atsakomybėn traukiamą asmenį, negali būti pripažįstamas teisėtu, todėl nors ir pagrįstas, turi būti naikinamas.

Teismas nustatė, kad iš J. D. buvo išieškota jai neteisėtu nutarimu skirta bauda. Tokiu būdu teismas, siekiant atkurti pirminę teisingų ir teisėtų teisinių santykių būklę, mato pagrindą pareiškėjai atstatyti terminą administracinio nurodymo įvykdymui. Šiuo atveju pažeidėjai nepasinaudojus šia teise, nesikreipus į valstybės institucijas ir įstaigas dėl išieškotos baudos dalies kaip administracinio nurodymo užskaitymo ir įvykdymo, pasibaigus atstatytam terminui institucija turės teisę ir privalės priimti naują teisėtą nutarimą, kuriuo J. D. nerodant pastangų ir neišreiškus valios dėl administracinio nurodymo įvykdymo gali būti paskirta administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 4 p. teismas

nutarė:

J. D. skundą tenkinti.

Panaikinti 2015-01-08 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-20892/14(1.1.56-SM3) ir atstatyti 10 (dešimties) darbo dienų terminą administraciniam nurodymui įvykdyti (pagal 2014-11-17 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.A10-47289/14).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.