Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-10-17 · Administracinė byla Nr. eI2-6225-535/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
eI2-6225-535/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03598-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Diana Butrimienė
Pareiškėjas
U. B.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6225-535/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03598-2022-4Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas U. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2022-08-18 sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023- 07-19.Pareiškėjas U. B. skunde nurodo, kad turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), turėjusį galioti iki 2023-07-19. Leidimas gyventi jam buvo išduotas 2021-07-22 neterminuotos darbo sutarties Nr. 422A su UAB „Viktima“ pagrindu. 2022-08-18 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023- 07-19, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu, kuris sutartį buvo sudaręs su UAB „Viktima“ ir kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p. 3.

Pareiškėjo nesutikimas su Migracijos departamento priimtu Sprendimu grindžiamas žemiau nurodytais argumentais. Pareiškėjas teigia, kad darbo jo darbo sutartis su UAB „Viktima“ iki šiol nėra nutraukta, t. y. jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra informuotas apie darbo sutarties nutraukimą, taip pat pats nėra iniciavęs darbo sutarties nutraukimo. Pareiškėjas savo darbo funkcijas, kaip siuvėjas UAB „Viktima“ , vykdė iki 2022-08-08 kai apie 13val. atėjo patalpų savininkas ir nutraukė darbo eigą, kaip buvo paaiškinta, dėl UAB „Viktima“ nuomos nemokėjimo. Nepaisant nutrauktų darbų jokių oficialių pranešimų apie darbo sutarties nutraukimą pareiškėjas nėra gavęs. Darbo sutarties pasibaigimas nėra įformintas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 65 straipsnio nuostatas, dėl darbdavio UAB „Viktima“ darbo užmokesčio įsiskolinimo pareiškėjas savo pažeistas teises gins darbo teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad iš viešų šaltinių matyti, jog 2022-09-13 Valstybinėje darbo inspekcijoje Vilniaus VII-oji Darbo Ginčų Komisija nagrinės darbuotojų skundus prieš UAB „Viktima“, be to, UAB „Viktima“ yra keliama bankroto byla. Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo darbo sutartis su UAB „Viktima“ yra nutraukta ir dėl to nepagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neturi duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsis į jį patikslinti faktą, ar darbo sutartis su juo yra nutraukta.

Migracijos departamentas yra viešojo administravimo institucija, todėl jos priimamiems individualiems administraciniams aktams (sprendimams), įskaitant ir sprendimus, priimamus ir Įstatymo pagrindu, taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliami reikalavimai. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimas neatitinka šių įstatymo reikalavimų dėl ko Sprendimas laikytinas nepagrįstu, pažeidžiančiu VAĮ 3 straipsnyje numatytus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principus, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2021-10-22 Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

Pažymi, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu. Migracijos departamento turimais duomenimis, 2022-02-01 pareiškėjas buvo atleistas iš UAB „Viktima“, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Pažymi, kad patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Informacinėje sistemoje duomenis apie pareiškėją, nustatyta, kad pareiškėjas 2022-02-01 buvo atleistas iš UAB „Viktima“. LVAT 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4616-1062/2018 pasisakė, kad „teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamam Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo papildomai apklausti pareiškėjus, dėl to nėra ir pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį, kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir iš šios nuostatos išvedamą gero administravimo principą“. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma. Gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymi, kad pareiškėjui, gavusiam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo žinomi išduoto leidimo laikinai gyventi teisiniai panaikinimo/pakeitimo pagrindai, pareiškėjas, atsiradus nuo jo nepriklausančioms aplinkybėm, kurios ateityje galimai turės įtakos pareiškėjo turėtam leidimui laikinai gyventi, galėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl sprendimo išeiti iš darbo pasekmių išsiaiškinimo. Migracijos departamentui duomenų sprendimui panaikinti leidimą laikinai gyventi priimti visiškai pakako, todėl iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama pateikti papildomų dokumentų ar paaiškinimų. Mano, kad šioje byloje pareiškėjas taip pat nenurodė ir neįrodė jokių procedūrinių pažeidimų ir konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriuos Migracijos departamentas pažeidė, neapklausdamas pareiškėjo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas. Pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Būtent šia teise pareiškėjas ir pasinaudojo, 2022-08-18 pateikdamas naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai yra nurodyti pačiame sprendime). Migracijos departamento nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 22S110289 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021-10-22 Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straispnio 1 dalies 4 punkte ir Įstatymo 44 straispnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Leidimas laikinai gyventi Nr.(duomenys neskelbtini) galiojo iki 2023-07-19.2022-02-01 pareiškėjas buvo atleistas iš UAB „Viktima“.

Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

Įstatymo 62 straipsnio 2² dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Pareiškėjo darbo sutartis su UAB „Viktima“ buvo nutraukta.

Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad šiuo atveju Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtų Įstatymo nuostatų. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog Sodros informacinėje sistemoje yra duomenys apie tai, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 1 d. buvo atleistas iš UAB „Viktima“ einamų pareigų ir, kad pareiškėjas jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje nedirba, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

Įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje keliamus reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, todėl skundžiamas Migracijos departamento 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. 22S110289 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo U. B. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė