Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-92-1008/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-03
Bylos Nr.
1-92-1008/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Kaltinamasis
D. M.
Nukentėjusysis
mažamečių S
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 3 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Ilonai Digrylienei, Dianai Suščenovienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajam D. M., nukentėjusiųjų mažamečių S. R. ir Z. M. atstovei pagal įstatymą E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, 2016 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku, gyvendamas sugyventinės S. K. namuose (duomenys neskelbtini), mušė diržu, spardė kojomis, stumdė bei mušė rankomis į įvairias kūno vietas nukentėjusius – mažamečius sugyventinės vaikus S. R., gimusią (duomenys neskelbtini), ir Z. M., gimusį (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas S. R. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, abipus veide, abiejų alkūnių užpakaliniuose paviršiuose, dešiniajame šone, juosmens ir abiejų sėdmenų srityse, abiejose šlaunyse, taip smurtaudamas sukėlė S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, o Z. M. – fizinį skausmą.

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. M., apklaustas teismo posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, parodė tikslios datos pasakyti negalintis, bet buvo vasara, karšta diena, apie 13 valandą jis grįžo iš darbo ir nuėjo pamiegoti. Atsikėlęs nuėjo pasiimti iš darželio vaikų S. ir Z.. Tuo laikotarpiu jis anksti grįždavo namo iš darbo, sugyventinė S. K. dar būdavo darbe, todėl vaikus iš darželio parsivesdavo jis. Tą dieną vaikams leido žaisti namo kieme esančioje vaikų žaidimo aikštelėje, kur yra supynės, čiuožyklos, karuselės, o pats atsisėdo prie laiptinės parūkyti. Lauke prabuvo apie valandą, vaikų buvo pilnas kiemas. Iš kiemo visi trys parėjo į namus, jis padarė vakarienę ir laukė grįžtančios S.. Jis nurodė tądien kieme nematęs, jog S. būtų kritusi, susižalojusi. Jo teigimu, S. labai judri, tiek namuose, tiek lauke visur laipioja, laksto, krenta, susitrenkia, iš darželio taip pat ne kartą grįžo su mėlynėmis. Pastarąjį kartą daželio auklėtoja pranešė apie tai, kad S. darželyje prarado sąmonę žaidusi su mašina ir susitrenkusi. Daugybinės kraujosruvos, nurodytos kaltinime, jo teigimu, galėjo atsirasti S. pačiai nukritus žaidimų aikštelėje su supynėmis ir čiuožyklomis. Pasak jo, ne kartą namo su mėlynėmis paakiuose Sintiją buvo parvedęs ir jos tėvas R. R.. Pažymėjo, jog santykiai su sugyventinės vaikais normalūs, ypač su jos sūnumi Z., su kuriuo kartu eina ir į kirpyklą, ir žvejoti, ir per šventes būna kartu. Su S. vaikščiodavo rečiau, nes ji dar labai maža, išsivedus į miestą reikėdavo keisti sauskelnes. Abu vaikai jį vadina „Donce“. Pradėjus bendrą gyvenimą kartu su S., vaikai jos neklausydavo, S. – ypač. Ją drausmindavo užšaukdamas pakeltu balsu. Diržą vaikai namuose yra matę, bet tik kaip rūbų dalį. Patikino, jog tarpusavyje vaikai mušasi ir spardosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1, 2 dalimis, prokuroro prašymu teisiamajame posėdyje perskaityti nepilnamečio Z. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 37-38).

Šalies argumentai

D. M. nurodė apie nepilnamečių apklausas nebuvęs informuotas, priešingu atveju būtų į jas važiavęs, apie tai sužinojo iš vaikų motinos S. K.. Patvirtino 2017 m. kovo 10 d., kuomet jam buvo išsiųstas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pranešimas dėl numatomų atlikti mažamečių vaikų apklausų Šiauliuose, gyvenęs pranešime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šio pranešimo tvirtino negavęs. Z. M. parodymai, D. M. nuomone, duoti praėjus metams nuo įvykio datos, be to, į bet kokį jam užduotą klausimą jis atsako „taip“. D. M. įsitikinimu, berniukas meluoja sakydamas, kad jis metė S. į sieną ir spardė. Jo nuomone, būtų nelogiška mesti į sieną S., ją spardyti ir jis taip negalėtų pasielgti. Niekaip negali paaiškinti ir Z. parodymų apie tai, kad tiek jis, tiek S. buvo mušami diržu per užpakalį. Neįsivaizduoja ir negali pasakyti, kodėl abu vaikai meluoja.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1, 2 dalimis, prokuroro prašymu teisiamajame posėdyje perskaityti nepilnametės S. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 40-41).

Šalies argumentai

D. M. nurodė buvus atvejų, kai ant vaikų užšaukdavo, tačiau jų nedaužė ir nespardė, nes tokiu atveju vaikai, bijotų su juo eiti į darželį. Paaiškinti, kodėl S. nurodė jį mušus mamą ir ją, spyrus, negali. Alkoholį vartoja ne dažnai, savaitgaliais. Patvirtino, jog dėl smurto prieš sugyventinę buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau, jo teigimu, tuomet jokio smurto nebuvo, jie buvo abu girti, apsistumdė ir jis ją girtą tiesiog norėjo nuprausti šalto vandens dušu. Gyvenant su S. K. šeimoje jokių problemų, išskyrus alkoholio vartojimą, nebuvo. S. K. dėl vaikų auklėjimo problemų turėjo dar iki jiems apsigyvenant kartu. Abu vaikai iš šeimos paimti ir į vaikų globos namus išvežti tą dieną, kai jie, parsivedę vaikus iš darželio, užėjo pas jo bendradarbį. Jis nusipirko butelį degtinės, sugyventinei – butelį šampano. Tik jiems atėjus, namuose apsilankė socialinės darbuotojos, kurios vizualiai konstatavo juos visus esant neblaivius, kas jo nuomone, taip pat buvo netiesa. Todėl tądien vaikai buvo išvežti į vaikų globos namus. Nurodė žinojęs socialines darbuotojas lankant S. K. šeimą jau anksčiau už tai, kad ši kelis kartus buvo pastebėta mieste neblaivi su vaikais ir nubausta. Jo nuomone, abu su sugyventine turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau išgerdavo savaitgaliais, kadangi darbo dienomis reikėdavo vykti į darbą. Įsitikinęs, jog net ir būdamas labai girtas negalėjo sumušti S. K. vaikų. Kodėl apklausiama ketverių metų S. sakė, kad jis ją mušė, paaiškinti negali.

Vadovaujantis BPK 284 straipsnio 1 dalimi, prokuroro prašymu teisiamajame posėdyje paskelbta 2017 m. gegužės 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus pateikta specialisto išvada (b. l. 57–58).

Šalies argumentai

D. M. paaiškino neturintis, ką pasakyti, o vaikai, jo teigimu, meluoja. Nors dėl alkoholio vartojimo šeimoje problemų buvo, tačiau dėl smurto vaikų atžvilgių problemų nebuvo. Nurodė bylos nagrinėjimo dienai (2017 m. spalio 6 d.) jokių santykių su S. K. neturintis, gyvenantys atskirai. Dėl santykių su nepilnamečių atstove ir buvusios sugyventinės mama E. S. paaiškino su ja nebendraujantis. Nors anksčiau ji kartais ateidavo pas juos į svečius, tačiau jam nepatiko jos dažnas kišimasis į jų tarpusavio santykius, jo požiūriu, S. buvo jos užguita. D. M. nurodė nesmurtavęs sugyventinės atžvilgiu kuomet ji vieną naktį ėjo į tualetą ir jį pažadino. Jo teigimu, tą naktį įvyko tik konfliktas žodžiu. Kaltinamasis D. M. pripažino buvus tą situaciją, kai sugyventinės vaikai savaitę gyveno pas savo močiutę. Jo nuomone, vaikams namuose gyventi aplinka buvo normali ir saugi.

Liudytojas R. R., apklaustas teismo posėdyje, nurodė esąs S. R. tėvas, su dukros motina S. K. kartu kaip sugyventiniai gyvenę pusketvirtų ar ketverius metus, dukrą pasiimdavęs bendru sutarimu maždaug kas savaitę, kartais kas dvi. Yra keliskart pastebėjęs, kad buvusi sugyventinė vaiką perduodama būdavo neblaivi. Nurodė tą penktadienį nusprendęs pasimatyti su savo dukryte, kurios nebuvo pasiėmęs dvi savaites. Kadangi po savaitės turėjo išvykti dirbti į Olandiją, todėl paskambinęs paprašė ją atvesti. Dukrą atvedė visą mėlyną, sudaužytą. Paklaustas kas dukrai nutiko, D. M. atsakė, kad ji nukrito. Jam suabejojus, jog taip nukristi neįmanoma, D. M. atsakė, jog būna, kad vaikai krenta. Tądien pats bandė namuose dukros išklausti, kas atsitiko, tačiau ši jam nieko nepasakė, jam pasirodė, kad bijojo. Tą pačią dieną nuvedęs dukrą į tualetą pastebėjo, kad jos tiek nugara, tiek užpakalis mėlyni. Paskambinęs S., aiškinosi, kas atsitiko. Ši paaiškino, kad S. krito pati, be to, jai trenkė brolis, tačiau jis tuo suabejojo, nes pati sugyventinė sakė to nemačiusi. Kitą dieną S. jam pasakė, kad ją mušė „Donis“ ir parodė kumšteliu į veidą. Atvesta dukra turėjo kraujosruvų ant visos nugaros, užpakalio, paakiuose, kaktoje, šios atrodė lyg blykštančios. Iki tol S. pas save pasiimdavo dažnai, tačiau tokių mėlynių nepastebėdavo. Mėlynių nebuvo ir tuomet, kai dukrytę matė paskutinį kartą prieš dvi savaites. Dukrą apžiūrėti buvo nuvežęs pas gydytoją į Šiaulius. S. yra labai judrus vaikas, tačiau tokios mėlynės, jo nuomone, negalėtų atsirasti nuo vienkartinio kritimo. Mergaitė nėra linkusi fantazuoti ir negalėtų išsigalvoti tokių įvykio aplinkybių. Jo žiniomis, vaikai iš sugyventinės šeimos buvo paimti dėl suaugusiųjų girtavimo, vaikų nepriežiūros. Mėlynes yra matęs ir ant S. K. kūno, o ji ir pati pasisakydavo jam, kad sugyventinis D. M. ją mušęs, spyręs, pastūmęs į stalą ir rodydavo mėlynes.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą E. S. paaiškino esanti S. K. mama ir abiejų nukentėjusių vaikų močiutė. Jos supratimu, vaikai į globos namus buvo perkelti dėl netvarkingo suaugusiųjų gyvenimo būdo, girtavimų. Jos nuomone, problemų su alkoholio vartojimu turėjo tiek S., tiek D.. Įtarė juos girtaujant dažnai, nes tuomet dukra neatsiliepdavo į jos skambučius. Gyvendama su D. M. dukra apskritai labai mažai su ja bendraudavo, tiesiog neatsiliepdavo į skambučius, o atsiliepusi kalbėdavo vos minutę. Tuo tarpu iki D. M. atsiradimo dukters gyvenime, jos bendraudavo dažnai ir ilgai. Dukrai apsigyvenus su D. M., anūkai dažnai pasilikdavo pas ją, kol suaugusieji išsiblaivydavo. Tuomet jai paskambindavo socialinė darbuotoja iš darželio ir liepdavo jai pasiimti vaikus. Taip buvo atsitikę du kartus, o vieną kartą anūkai pas ją gyveno net savaitę, tuo metu dukra į jos skambučius telefonu neatsiliepė. Po savaitės dukra atėjo blaivi, mandagi ir vaikus pasiėmė. Išvežus vaikus į globos namus S. jai žadėjo mesti girtauti, susirasti darbą ir susigrąžinti vaikus. Nurodė, jog tik vakar S. grįžo iš gydymo įstaigos, kur buvo gydoma daugiau nei mėnesį dėl patirtų galvos, šonkaulių, kitų kūno dalių sumušimų, kraujosruvų, galvos smegenų sukrėtimo. Dėl šio sumušimo, jos duomenimis, policijoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir įtariamasis yra D. M.. Jos paklausta dukra atsakė buvusi mušama D., tačiau nė negalėjo atsakyti kiek kartų, tačiau daugiau nei metus, t. y. visą gyvenimo su juo laikotarpį. Dukra taip pat yra jai sakiusi, jog naktį negalėdavo nueiti į tualetą, negavusi į galvą už tai, kad pažadino savo draugą. Nurodė S. K. ir D. M. namuose nesilankydavusi, nes jai buvo pasakyta, jog ten yra nepageidaujama. Apie galimą smurtą prieš vaikus ji nežinojo, nes, jos supratimu, dukra S. slėpė ir jai nieko nepasakojo, nes žinojo ją esant griežtą, o pati visad palaikydavo D.. Po minėto įvykio praėjus gal savaitei ar daugiau, vesdamasi S. iš darželio pastebėjo už anūkės ausytės mėlynę per visą ausies plotą. Paklausta S. atsakė S. nukritus nuo supynės. Iš vaikų globos namų parsivežtas anūkas kasdien kartoja tą patį: „nieko nebebijau, tik bijau „Doncės“, (duomenys neskelbtini) už „Doncę“ nėra nieko baisiau“. Paklaustas anūkas paaiškina, kad „Doncė“ baisus žmogus. Po šio įvykio, t. y. pastaruoju metu, dažnai ji pasiima S. iš darželio, tačiau nė karto nematė ant jos kūno jokių mėlynių, bendravo ir su darželio personalu ir žino, kad darželyje S. viskas sekasi puikiai.

Liudytoja S. K., apklausta teismo posėdyje nurodė, jog D. M. yra buvęs jos sugyventinis, šiuo metu jokių tarpusavio santykių nebėra. Parodė, jog bendro gyvenimo metu nematė D. M. mušant jos vaikus S. ir Z.. Jis juos nuvesdavo ir parvesdavo iš darželio, prižiūrėdavo, pamaitindavo, suguldydavo miegoti, nes ji iš darbo grįždavo naktį, kai vaikai jau miegodavo, ir niekada jai nesiskundė. Vaikai šeimoje jos sugyventinį vadindavo D. arba „Donce“. Dukra S. yra labai judri, net darželyje sakydavo, kad ji labai aktyvi. Iš darželio tris kartus parsivedė ją su mėlynėmis, tačiau, žinodama jos judrumą, dėl to niekur nesikreipdavo. Sūnus Z. labai mėgsta fantazuoti, nes paklaustas, ką valgė darželyje, sakydavo „nežinau“. Iš neįgyvendinamų jo norų ar pageidavimų nurodė norą turėti liečiamą telefoną ar planšetę. Vaikai iš šeimos buvo paimti dėl to, kad vieną dieną, kai ji su D. M. ir vaikais po darželio nuėjo į svečius kaimynystėje ir ten išgėrė šampano, tai pamačiusios socialinės darbuotojos, atėjusios patikrinti minėtos šeimos, vaikus paėmė, paaiškinusios, kad vaikų akivaizdoje negalima gerti nė šampano taurės. Alkoholio kiekio matuokliu ji nebuvo tikrinta, o vaikai tądien buvo nuvežti pas jos mamą, o kitą dieną – į Agluonų kaime esančius globos namus. Paaiškino ten juos lankiusi kiekvieną savaitgalį, o vaikai jos nuolat klausinėjo, kada ji juos pasiims atgal į namus, prašydavo duoti telefonu pakalbėti su močiute ir D., su jais bendraudavo. Į savo vaikų apklausas Šiauliuose nevyko, nes neturėjo galimybės, tačiau jų parodymų esmę žino. Nurodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi ir jais galima vadovautis.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, prokuroro prašymu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2017 m. gegužės 18 d. duoti liudytojos S. K. parodymai (b. l. 72–73).

Liudytoja S. K. papildomai parodė, jog paskambinus darželio auklėtojai ir pranešus apie daugybines mėlynes ant S. kūno, jai nekilo jokių minčių, kad dukra galėjo būti sumušta, nes ir iš darželio ji triskart parėjo su mėlynėmis ant kūno, be to, kieme dažnai supdavosi ant sūpynių, suktukų. Sūnus Z. taip pat sakė, kad jie iš vakaro dvi valandas suposi kieme, ji keliskart buvo nukritusi, tą jai patvirtino ir pati S.. Paaiškino namuose dažnai bendraudavusi su vaikais, ji – labiau su S., D. – su Z.. S. drausmindavo griežtesniu žodžiu ar pasiūlydama saldainį. Dukra nuolat reikalaudavo po darželio eiti į parduotuvę ir pirkti jai saldumynų, dėl to dažniausiai ir kildavo nesutarimai, tačiau D. į pagalbą niekada kviesti nereikėjo. Patvirtino D. M. jos atžvilgiu smurtavus tik kartą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bei pradėjo dažnai lankytis vaikų teisių apsaugos specialistai. Jos šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą įrašyta dėl galimo smurto šeimoje ir alkoholio vartojimo problemų. Problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, šeimoje nebuvo, nes alkoholį vartodavo ne kasdien, tik savaitgaliais. Problemų dėl alkoholio vartojimo nei ji, nei D. M. neturi. Socialinių darbuotojų apsilankymų namuose metu vaikai būdavo prižiūrėti, jokių problemų nenustatyta. Eidama savaitgaliais į svečius, kur vartodavo ir alkoholį, savo vaikus dažniausiai vesdavosi kartu, labai retai palikdavo mamai. Su mama E. S. santykius įvardijo esant normalius, bendraujančios dažnai. Pripažino santykius šiek tiek pasikeitus, t. y. bendravimą sumažėjus, kai apsigyveno su D. M.. Taipogi patvirtino faktą, jog kartą vaikai pas mamą gyveno savaitę tik dėl to, kad taip nurodė socialinė darbuotoja, kai ji vartojo alkoholį su D. M., priešingu atveju iš darželio būtų juos pasiėmusi pati. Pripažino buvus ir tai, kad vieną kartą D. sudavė jai į galvą dėl to, kad ji naktį kėlėsi į tualetą ir jį pažadino. Paaiškino pastarąjį mėnesį ligoninėje dėl galvos smegenų sukrėtimo gulėjusi labiau dėl savo kaltės. Pasak jos, tą vakarą ji kraustėsi iš buto, susipyko su D. M., apsistumdė, jis jai specialiai netrenkė. Abiem smurto atvejais jos atžvilgiu tiek jai, tiek sugyventiniui buvo nustatyti girtumai. Jos žiniomis, vaikai su jos buvusiu sugyventiniu D., jos akivaizdoje nėra buvę susipykę, vaikai neturi priežasties ant jo pykti, apkalbėti, kerštauti. Asmeniškai jai vaikai nieko nėra sakę apie tai. Vaikai būdavo drausminami užšaukiant ar pasakant griežtesnį žodį. Posėdžio metu S. K. negalėjo atsakyti, tikinti savo nepilnamečių vaikų ar D. M. parodymais apie įvykio aplinkybes, pakartojo vaikus nė karto apie tai jai nepasakojus. Jos nuomone, nepaisant to, kad sugyventinis jai vieną kartą naktį sudavė į galvą, o vieną savaitę jos vaikai gyveno pas močiutę dėl jų girtavimo, tuo laikotarpiu šeimoje aplinka buvo normali. Su D. M. kartu nebegyvena, išsiskyrė draugiškai, abipusiu sutarimu. Tai padarė po to, kai Agluonų globos namų socialinė darbuotoja jai pasakė, kad vaikus pasiimti gyvenant su D. M., kuriam pradėta byla dėl smurto, jai bus sunku.

Liudytoja R. N., apklausta teismo posėdyje nurodė nedirbusi šeimynoje, kurioje gyveno atvežti S. ir Z., ten ateidavo tik pavaduoti išvykusios auklėtojos. Kada tiksliai S. ir Z. atvyko į socialinės paramos šeimai centrą ji nurodė tiksliai nežinanti. Tačiau netrukus po jų atvykimo, gali būti, jog 2017 m. sausio mėnesio pabaigoje, vieno apsilankymo šeimynoje metu, kuomet vaikai triukšmavo, ji išgirdo S. jiems sakant: „jeigu jūs neklausysit, pas jus ateis „Doncė“. Iš kitų šeimynos vaikų sužinojo „Doncę“ esant patėvį ir mušus tuos vaikus. Paklaustas S. vyresnis brolis Z. patvirtino, jog patėvis juos mušė, tačiau priežasties negalėjo įvardinti. Ji paaiškino nenorėjusi toliau vaikų klausinėti kitiems girdint, o minėtą informaciją perdavė centro vadovybei, bei pateikė savo paaiškinimą raštu. Daugiau aplinkybių dėl smurto prieš minėtus vaikus nurodyti negalėjo, nes toje šeimynoje nedirba ir žino tik apie šį vieną atvejį. Jos žiniomis, vaikai į globos namus pateko dėl nepriežiūros ir smurto jų šeimoje.

Liudytoja J. J. apklausta teismo posėdyje nurodė esanti grupės, kurioje buvo S. ir Z., socialinė darbuotoja. Parodė 2017 m. vasario 9 d. pradėjusi dirbti Akmenės rajono socialinių paslaugų namuose. Sausio mėnesį ten buvo atvežti berniukas Z. ir mergaitė S.. Pasakyti tiksliai dėl ko vaikai buvo atvežti į globos namus ji negalėjo. Pirmą kartą apie šį įvykį išgirdo savo naktinėje darbo pamainoje, kai berniukas išsireiškė taip: „auklėtoja, būkit gera, nes galit gauti į galvą“. Į klausimą, kodėl, Z. atsakė: „nes mus mušdavo patėvis Doncė“. Tuo šis jų pokalbis naktį baigėsi. Dar pastebėdavo, kad žaidžiant ar piešiant, galimai supykęs Z. kitiems vaikams irgi pasakydavo, kad juos gali mušti „Doncė“. S. beveik nekalbėjo, todėl apie ją pasakyti nieko negali. Iš minėtų pokalbių jai buvo aišku, kad „Doncė“ yra vaikų patėvis. Daugiau įvykio detalių girdėjo dalyvaudama vaikų apklausose pas psichologę Šiauliuose. Su vaikų motina jai teko bendrauti, pastaroji sakė, jog stengiasi susitvarkyti gyvenimą, kad galėtų pasiimti savo vaikus. Į centrą motina atvykdavo blaivi, su lauktuvėmis vaikams, su jais bendraudavo nuoširdžiai, išsiskirdavo graudindamiesi. Jos vertinimu, Z., pasakodamas apie smurtą neišsigalvoja, nemeluoja ir nefantazuoja, nepastebėjo tokių jo savybių ir kitose situacijose, mano jį esant konkretų berniuką, nepasižymintį nerealiais ar išskirtiniais norais, įgeidžiais, kurių nebūtų galima įgyvendinti. Su Z. nurodė bendravusi apie pusę metų, iki jis buvo perduotas močiutės globai ir to laiko, jos nuomone, pakako pažinti vaiką, todėl mano, kad vaikas neišsigalvoja apie smurtą šeimoje, taip pat nėra jai skundęsis, jog kas nors iš šeimynos vaikų būtų jį skriaudęs.

Liudytoja E. R., apklausta teismo posėdyje parodė dirbanti socialine darbuotoja paramos šeimai centre. Ji paaiškino nesanti „mažylių“ šeimynos socialinė darbuotoja ir nežinanti, dėl kokios priežasties buvę globotiniai Z. ir S. atsirado įstaigoje, tačiau vieną dieną jai teko prižiūrėti šios šeimynos vaikus. Jos priežiūros metu globotiniai L. ir Z. piešė. Jiedu kalbėjosi, kaip ir kodėl pateko į tą įstaigą. Z. pasakojo L., kad su seserimi S. vaiko teisių apsaugos specialistų buvo paimti iš darželio. Paklaustas, ar žino, kodėl taip atsitiko, Z. atsakė manąs, jog todėl, kad jį mušė „Doncė“. Paklaustas, ką reiškia „mušė“, vaikas atsakė: „trenkdavo per galvą ranka arba spirdavo koja“. Į klausimą, ar mama jį gindavo, vaikas nieko neatsakė. O paragintas toliau piešti Z. jai pasakė, kad „Doncė“ jam neleisdavo vienu metu ir piešti, ir žiūrėti televizorių, o trenkdavo ranka. Brolis apie seserį S. jai nieko nesakė. Paaiškino daugiau vaiko nieko neklausinėjusi, o gautą informaciją perdavusi įstaigos pavaduotojai. Mano, Z. neturėjus jokio tikslo jai ar kitam globotiniui meluoti, pasakojant apie patirtą smurtą. Nors su Z. individualiai bendravo mažai, tačiau, jos nuomone, vaikas labai protingas, objektyvus, logiškai dėlioja mintis ir reiškia norus, o jokių fantastinių istorijų, pasakojimų ar norų iš jo nėra girdėjusi.

Liudytoja R. B., apklausta teismo posėdyje nurodė dirbanti vaikų darželyje, D. M. pažįsta kaip vaiko tėvą. Vasaros metu toje darželio grupėje dirbo labai trumpai – savaitę ar dvi. S. pasiimti ateidavo mama arba D. M.. Pastarasis nė karto nebuvo į darželį atėjęs girtas, visada būdavo tvarkingai apsirengęs, elgdavosi mandagiai, paklausdavo kaip sekėsi. Vieną darbo dieną jai išėjus su vaikais į valgyklėlę, S. dar nebuvo, o grįžusi ją rado jau atvestą į grupę. Apžiūrėjusi mergaitę pastebėjo patinusį veiduką, tačiau mėlynių požymių nesimatė, nepamena, jog būtų apžiūrėjusi kūnelį. Pagal ugdymo įstaigoje egzistuojančią tvarką ji kreipėsi į direktorę, budėjusią medikę ir po to – į tėvelius. Nors apžiūros metu nebuvo nustatyta, kad mergaitė būtų buvusi sumušta, nebuvo jokių mėlynių, tačiau ji paskambino S. mamai. Tiksliau minėtos dienos aplinkybių nurodė neprisimenanti, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo pareigūnui davusi teisingus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojos R. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2017 m. vasario 27 d. duoti parodymai (b. l. 77-78), kuriuos ji nurodė esant teisingus ir leistinus vadovautis priimant teismo sprendimą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

D. M. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, yra visiškai įrodyta teismo posėdyje ištirtais rodymais:

2017 m. kovo 9 d. apžiūros protokolu su priedu (foto lentele), kuriuo apžiūrėtas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kiemas (b. l. 12–17);

2016 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1329/2016(04), kurioje nurodyta, kad: 1. S. R. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, abipus veide, abiejų alkūnių užpakaliniuose paviršiuose, dešiniajame šone, juosmens ir abiejų sėdmenų srityse, abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais. 2. S. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių kietais bukais daiktais pasekoje, tiek griūnant be pašalinės jėgos poveikio ar griūnant po gauto smūgio. 3. Iš turimų medicininių duomenų nėra galimybės pasisakyti, keliais konkrečiai trauminiais poveikiais padaryti S. R. nustatyti sužalojimai. 4. S. R. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2016-08-14, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Pasakyti apie konkretų kiekvieno S. R. nustatyto sužalojimo padarymo laiką iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės (nenurodyta poodinių kraujosruvų spalva, dydžiai, ryškumas ir pan.). 5. S. R. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 47-48);

2017 m. gegužės 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG575/2017(04), kurioje nurodyta, kad: 1. S. R. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, abipus veide, abiejų alkūnių užpakaliniuose paviršiuose, dešiniajame šone, juosmens ir abiejų sėdmenų srityse, abiejose šlaunyse padarytos kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar paviršiais. Rasti kūno sužalojimai nebūdingi vienkartinei traumai krentant nuo sūpynių, nes išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. Nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos S. R. galėjo būti padarytos suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais. 2. Iš turimų medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti S. R. kūno sužalojimai, nes gautuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas kūne rastų sužalojimų skaičius. Sprendžiant iš Respublikinės Šiaulių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje išvardintų S. R. kūno sužalojimo sričių, sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau 12 trauminių poveikių (b. l. 57-58);

2016 m. lapkričio 14 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo atlikta nepilnamečio nukentėjusiojo Z. M. apklausa, kurioje jis nurodė, kad sesuo S. yra nugriuvusi nuo sūpynių, jai buvo mėlynė kaktoje. Be to, nurodė, kad S. jau nebemėgsta D. (t. y. D. M.), nes jo bijo, o pats paaiškino jo nebijąs. Į klausimą, ar gauna diržo, nukentėjusysis atsakė teigiamai (b. l. 74-75);

2017 m. kovo 22 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo atlikta apklausa, kurios metu nepilnametis nukentėjusysis Z. M. parodė, jog vieną dieną parėjus iš svečių, būdamas girtas „Doncė“ trenkė S. į sieną kelis kartus, ji į darželį ėjo su mėlynėmis. Nukentėjusiojo teigimu, girtas jis S. trankydavo, kartais spardydavo: mušė ranka į skruostą, kaktą, kur jis matė mėlynes, taip pat mušdavo ir kai ši ką nors sulaužydavo. Be to, nurodė buvęs mušamas ir jis pats, t. y. kartą „Doncė“ spyrė jam į užpakalį dėl to, kad jis neišjungė šviesos, jam neskaudėjo. Taip pat daug kartų jį mušė per rankas, užpakalį, o abu su S. diržu per užpakalį mušė ne vieną kartą, jį – 3 kartus. Z. M. nurodė „Doncės“ nebijantis, priešingai nei S., kuri jo bijo, nes vėl muš (b. l. 37-38);

2017 m. kovo 22 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo atlikta apklausa, kurios metu nepilnametė nukentėjusioji S. R. parodė buvusi „Doncės“ mušama tiek ji, tiek mama, o brolis – ne. Paaiškino, kad „Doncė“ ją mušė koja per užpakalį, dėl to jai skaudėjo. Mama davė saldainį, o „Doncė“ atėmė. Mažametė apklausos metu negalėjo įvardinti, kiek kartų buvo mušama, kaip ir pasakyti, iš kur jai ant rankų, kojyčių ir veiduko atsirado mėlynės (b. l. 40-41);

2017 m. gegužės 3 d. Šiaulių apygardos teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) pateikta nuomone raštu, kurioje nurodyta, jog apklausos metu S. R. nurodė patyrusi smurtą, įvardindama tik vieną, jai reikšmingiausią, skausmą sukėlusį smūgį „per subinę“. Pasak psichologės, S. R. pagal savo amžių negeba įvardyti kartų, kada prieš ją buvo panaudotas smurtas, smūgių skaičiaus, susieti jų su padarytais sužalojimais. Pažymėta, kad S. R., kaip ir kitiems tokio amžiaus vaikams, apklausų metu dažniausiai kyla sunkumų apibūdinant ryšį su kitu žmogumi, tačiau ji apklausos metu asmenį, sudavusį jai smūgius, įvardijo vardu, naudojamu artimoje aplinkoje. Psichologės teigimu, Z. M. adekvačiai suvokia klausimų prasmę, geba į juos atsakyti, nurodė tiek jį, tiek seserį patiriančius smurtą. Pasak psichologės, vaikas objektyviai pateikė detales, susijusias su kūno vietomis, į kurias buvo suduoti smūgiai, kokiu būdu padaryti sužalojimai ant sesers kūno. Iš jo pasakojimo matyti, kad smurtas artimoje aplinkoje naudojamas kaip drausminimo priemonė (b. l. 42-43);

2016 m. lapkričio 10 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu Nr. VTS-973(19.17), kuriame nurodyta, kad S. K. šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta 2015 m. sausio 18 d., o jai pradėjus gyventi su D. M. pastebėti dažnesni piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai, tačiau suaugusieji šeimos nariai alkoholio vartojimo problemos nepripažįsta, siūlomos pagalbos nepriima. Įstaigos darbuotojų duomenimis, S. K. nors ir pripažinusi D. M. smurtavus prieš ją, sugyventinį užstoja, pateisina jo veiksmus ir apie jį atsiliepia tik teigiamai (b. l. 19).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Pažymėtina, kad fizinio skausmo konstatavimui specialios žinios nėra būtinos. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kūnui, šis pajuto neigiamą organizmo reakciją.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad vaikai dėl savo ypatingos padėties – priklausomybės nuo suaugusių žmonių – yra itin pažeidžiami. Konstitucijoje įtvirtintos principinės nuostatos dėl valstybės pareigos saugoti ir globoti vaikystę, ginti nepilnamečius vaikus (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos įpareigoja valstybę imtis visų priemonių apsaugoti vaikus nuo fizinio, psichologinio smurto ir prievartos, įžeidimo, grubaus elgesio, išnaudojimo, nepriežiūros. Šias Konvencijos esmines nuostatas atkartoja ir 1996 m. kovo 14 d. priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Smurto sąvoka apibrėžiama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatyme Nr. XI-1425, tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Taigi visų rūšių (fizinis, psichologinis, emocinis, finansinis) ir formų (mušimas, laisvės suvaržymas, žeminimas, baudimas, patyčios ir kt.) smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas ir priešingas vaiko interesams.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. M. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku, gyvendamas sugyventinės S. K. namuose (duomenys neskelbtini) mušė diržu, spardė kojomis, stumdė bei mušė rankomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiuosius – mažamečius sugyventinės vaikus: S. R., gimusią (duomenys neskelbtini) ir Z. M., gimusį (duomenys neskelbtini), padarydamas S. R. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, abipus veide, abiejų alkūnių užpakaliniuose paviršiuose, dešiniajame šone, juosmens ir abiejų sėdmenų srityse, abiejose šlaunyse, taip smurtaudamas jis sukėlė S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, o Z. M. – fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, D. M. kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia. Nors D. M. savo kaltės nepripažino, viso bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu neigė smurtavęs prieš mažamečius, tačiau tokius jo parodymus paneigia ir jo kaltę visiškai įrodo teisme ištirtų ir įvertintų duomenų visuma. Tai, kad prieš mažamečius S. R., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir Z. M., kuriam konstatuotas fizinio skausmo sukėlimas, buvo panaudotas fizinis smurtas byloje patvirtinta pačių nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) pateikta nuomone raštu, 2016 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvada Nr. G 1329/2016(04) ir 2017 m. gegužės 5 d. specialisto išvada Nr. pG575/2017(04), liudytojų R. R., E. S., R. N., J. J., E. R., R. B. parodymais.

Nors D. M. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog kraujosruvos ant mažametės S. R. kūno atsirado jai susižalojus kieme kai nukrito nuo sūpynių, tačiau pats patvirtino nematęs, jog tądien mergaitė būtų nuo jų nukritusi ir susižalojusi. Mažametė S. R. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu aiškiai nurodė patyrusi smurtą, įvardindama reikšmingiausią, skausmą sukėlusį smūgį „per subinę“. Nors ir negalėjo nurodyti kiek ir kada prieš ją buvo naudotas smurtas ar giminystės ryšio su smurtautoju, tačiau nustatyta, kad pagal savo amžių ji tiesiog negeba to padaryti, o smurtautoją įvardijo vardu, naudojamu artimoje aplinkoje – „Doncė“. Mažametis Z. M. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo tyrėjos nurodė gaunąs diržo iš „Doncės“ ir S. bijant jo, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiamas tvirtino „Doncę“ smurtavus, nurodydamas, kad: „Doncė“ S. trenkė į sieną (parodydamas kelis kartus). S. į darželį atėjo su mėlynėmis. <...> Kartais kai būdavo girtas, S. trankydavo, kartais spardydavo.<...> Mušė į žandą. Su ranka. Mačiau mėlynę ant S. žando, ant galvos (kaktos). <...> Vieną kartą dėl to, kad neišjungiau šviesos spyrė į užpakalį. Man neskaudėjo. „Doncė“ daug kartų mušė per rankas, užpakalį. <...> “Doncė“ yra diržu mušęs mane ir S.. Tris kartus mušęs mane. Per užpakalį diržu. S mušdavo per užpakalį“. Jo parodymuose esantys netikslumai, teismo vertinimu yra nereikšmingi, dėl įvykio esmės jie nesikeitė, todėl laikyti juos nenuosekliais ar nepatikimais, nėra jokio pagrindo. Vyriausiosios specialistės (psichologės) mažametis Z. M. apibūdinamas kaip drąsus, adekvačiai suvokiantis klausimų prasmę, gebantis į juos atsakyti, objektyviai pateikiantis detales, susijusias su kūno vietomis, į kurias buvo suduoti smūgiai, kokiu būdu padaryti sužalojimai ant sesers kūno, elementariai suvokiantis priežasties ir pasekmės santykį. Vien tai, kad apklausti mažamečiai, atsižvelgiant į jų amžių, nepakankamai nuosekliai ar išsamiai papasakojo patirto smurto aplinkybes, įvykio laiką, savaime nepaneigia jų parodymų teisingumo. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti minėtais nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jie neprieštaringi, bei yra pagrįsti objektyviais bylos duomenimis – valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. specialisto išvada. Pastarojoje konstatuota, kad S. R. nustatyti sužalojimai (poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, abipus veide, abiejų alkūnių užpakaliniuose paviršiuose, dešiniajame šone, juosmens ir abiejų sėdmenų srityse, abiejose šlaunyse) nebūdingi vienkartinei traumai krentant nuo sūpynių, nes išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. Nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos S. R. galėjo būti padarytos suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais. Sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau 12 trauminių poveikių.

Smurto faktą nukentėjusios S. R. atžvilgiu visiškai patvirtina ir liudytojo – jos tėvo R. R. parodymai apie tai, kad D. M. atvesta jo dukra buvo visa mėlyna – matė kraujosruvas ant nugaros, užpakalio, veido, t. y. paakiuose, kaktoje, todėl dukrą apžiūrai nuvežė pas gydytojus į Šiaulius. Taip pat ir liudytoja E. S. – nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė bei močiutė patvirtino po minėto įvykio praėjus gal savaitei ar daugiau, vesdamasi S. iš darželio, pastebėjusi už anūkės ausytės mėlynę per visą ausies plotą. Anot jos, dukra S. K., galimą smurtą prieš vaikus slėpė ir jai nieko nepasakojo, o pati visad palaikydavo D. M..

Duomenų, patvirtinančių liudytojų R. R. ir E. S. neigiamą nusiteikimą prieš kaltinamąjį D. M. ir suinteresuotumą duoti jį kaltinančius parodymus, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, tokių negalėjo nurodyti ir pats D. M..

Visų aukščiau išvardintų liudytojų parodymai tarpusavyje yra neprieštaringi, papildantys vieni kitus, todėl netikėti šiais parodymais nėra pagrindo.

Liudytojos S. K. parodymus nė karto nemačius D. M. mušant jos vaikus S. ir Z., o pastebėjus daugybines mėlynes ant S. kūno, nė nekilus jokių minčių, kad dukra galėjo būti sumušta, paneigia mažamečio Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai: „mama taip pat matė, kai mus abu mušdavo.<...> mama sakydavo „Doncei“ – baik. Jos neobjektyvų įvykio aplinkybių ir susiklosčiusių šeimoje santykių vertinimą parodo ir tai, kad sūnų Z. ji apibūdina kaip labai mėgstantį fantazuoti, kas, jos nuomone, pasireiškia noru gauti liečiamą telefoną ar planšetę, tuo tarpu specialistės (psichologės) vaikas apibūdintas kaip adekvačiai suvokiantis, objektyviai vertinantis aplinkybes, bei pasižymintis loginiu mąstymu. Polinkio fantazuoti, išsigalvoti nebūtus dalykus ir be priežasties kaltinti kitus smurtavus nepatvirtino nė vienas su mažamečiais vaikais kontaktų turėjęs liudytojas. Akmenės rajono paramos šeimai centro, kuriame abu mažamečiai gyveno net 9 mėnesius, socialinių darbuotojų teigimu, Z. M. centre bendravo su bendraamžiais vaikais, tačiau niekad nesiskundė, kad jį būtų skriaudę kiti vaikai. S. K. iracionalų požiūrį dėl susiklosčiusios situacijos iliustruoja ir tai, kad nepaisant sugyventinio smurto jos atžvilgiu, bei tos aplinkybės, kad vieną savaitę jos vaikai gyveno pas močiutę dėl jos girtavimo, jos nuomone, tuo laikotarpiu šeimoje aplinka buvo normali ir tinkama vaikams gyventi. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pati vaikų motina S. K. ne kartą nukentėjo nuo sugyventinio D. M. smurto: vienas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš ją nutrauktas nukentėjusiam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, du kartus jį smurtavus patvirtino pati apklausiama teismo posėdžio metu, t. y. kartą naktį jis sudavė jai į galvą, o pastarąjį mėnesį praleido gulėdama ligoninėje patyrusi galvos smegenų sukrėtimą po konflikto su juo, tačiau kiekvienu smurto atveju ji teisino D. M. elgesį, kaltę dėl įvykusių konflikto priežasčių ir kilusių pasekmių prisiimdama sau. Jos psichologinę priklausomybę nuo smurtautojo parodė ir negebėjimas atsakyti į klausimą, kieno parodymais dėl įvykio aplinkybių ji tikinti – savo nepilnamečių vaikų ar D. M..

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir aukščiau išvardintais motyvais, liudytojos S. K. parodymai vertintini kritiškai, kaip pastangos palaikyti kaltinamojo gynybinę versiją ir siekis padėti D. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, bei atmestini kaip paneigti baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

D. M. teiginiai, kad mažamečių parodymai, patvirtinantys jo smurtą jų atžvilgiu yra melas, o santykiai šeimoje su vaikais buvo normalūs, atmestini kaip deklaratyvūs ir vertintini kaip pasirinkta gynybos versija nuo pareikšto kaltinimo, kadangi jie paneigti liudytojų parodymais bei kitais objektyviais bylos duomenimis.

Teismas daro išvadą, jog byloje esantys duomenys visiškai pagrindžia D. M. kaltę padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis mušė diržu, spardė kojomis, stumdė bei mušė rankomis į įvairias kūno vietas nukentėjusius – mažamečius sugyventinės vaikus S. R., gimusią (duomenys neskelbtini) ir Z. M., gimusį (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas S. R. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, abipus veide, abiejų alkūnių užpakaliniuose paviršiuose, dešiniajame šone, juosmens ir abiejų sėdmenų srityse, abiejose šlaunyse, taip smurtaudamas sukėlė S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, o Z. M. – fizinį skausmą. D. M. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, pavojingumą, norėjo taip elgtis ir buvo abejingas kilsiantiems padariniams, t. y. nesiėmė apskritai jokių veiksmų, kad nusikalstami padariniai nekiltų. Byloje esantys duomenys ir atlikta išsami jų analizė patvirtina D. M. tyčią nežymiai sutrikdyti S. R. sveikatą bei sukelti fizinį skausmą Z. M..

Kitų įrodymų, paneigiančių aukščiau nustatytas bylos aplinkybes ir sudarančių pagrindą daryti kitokias išvadas dėl D. M. kaltės smurtavus, išskyrus paties parodymus ir S. K. liudijimą, kurie, kaip jau minėta, paneigti aukščiau aptartais įrodymais, byloje nėra, jų nenurodė ir kaltinamasis.

Visapusiškai išanalizavus ir įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl D. M. kaltės padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. padarius S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, o Z. M. sukėlus fizinį skausmą, už ką jis baustinas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas D. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes (žmogaus sveikata), kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – dėl analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarytos šeimos nario atžvilgiu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2016 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu – kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (b. l. 103-104), be to, kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo, D. M. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo įstaigoje atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, jis ir anksčiau teistas už nusikaltimą žmogaus sveikatai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (teistumas išnykęs), iš to, kas paminėta galima daryti išvadą, jog inkriminuojamas nusikaltimas padarytas neatsitiktinai, kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki šios nusikalstamos veikos padarymo; daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 105-111); psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 114); nedirba; ir sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 50, 54 straipsniai).

Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į tai, kad D. M. anksčiau nėra teistas (teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas išnykęs), o duomenų apie šiuo metu ikiteisminio tyrimo įstaigoje atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje priimtą procesinį sprendimą nėra, teisiamas už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, išreiškė norą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, o tardamas paskutinį žodį iš dalies pripažino savo kaltę prašydamas teismo skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas bei BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67, 72² ir 75 straipsniai).

D. M. 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys elektroninės laikmenos su nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 72² straipsniu, D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus D. M. 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris skaitmenines laikmenas su nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė