- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 1S-269-366/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties, kuria tenkintas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. Ž. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-08-10 nutartimi V. Ž., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.
Šalies argumentai
(duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninė 2013 m. sausio 17 d. teikimu kreipėsi į apylinkės teismą prašydama pratęsti šios priverčiamosios medicinos priemonės V. Ž. taikymą.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-02-15 nutartimi tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. Ž. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.
Šalies argumentai
Skundu V. Ž. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – išleisti ją gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Nurodo, kad teismas svarstydamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo klausimą neatsižvelgė į tai, kad ji gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, turi mažametį neįgalų sūnų, kuriam reikalinga jos priežiūra, pagerėjo jos sveikatos būklė, nėra socialiai pavojinga, sugeba pati pasirūpinti savimi, o išėjusi į laisvę, gyventų su tėvais, kurie jai padėtų. Mano, kad gali savarankiškai pasirūpinti savimi, savo vaiku ir gyventi pilnavertį gyvenimą laisvėje. Jaučiasi psichiškai sveika, pripažįsta savo ligą, žino kokius vaistus jai reikia vartoti. Teigia, kad gydytojų išvados yra neteisingos, neatitinka dabartinės jos sveikatos būklės. Pažymi, kad gydymas nėra intensyvus, todėl gydymo požiūriu toks gydymas visiškai galimas ir ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Būdama laisvėje žada gydytis toliau, esant būtinybei kreiptis į medikus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2013-02-15 nutartimi pagrįstai V. Ž. pratęsė priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti V. Ž. skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Gydytojų psichiatrų komisija 2013-01-10 priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninė savo teikime nurodė, kad pacientės V. Ž. psichikos sveikatos būsena yra gerėjanti. Minėta išvada nustatyta, kad per stebimą laikotarpį V. Ž. kontaktą palaiko formaliai, užimtumo nelanko, sugalvoja įvairiausių priežasčių, jos psichinė būklė – sulėtinta, mąstymas stokojantis logikos, produktyvumo, emocijos monotoniškos, greit provokuojasi pyktis ir susierzinimas, nuotaika pažeminta, pacientė nekritiška savo būsenai ir padarytai veikai. Nurodytos aplinkybės apie dabartinę V. Ž. psichikos būseną leidžia pagrįstai manyti, kad nuo jos gydymo stacionare pradžios, t. y. nuo 2012 m. balandžio 24 d., praėjo palyginti nedidelis laiko tarpas tam, kad būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog V. Ž. psichikos būklė pagerėjo tiek, kad išnyko jos pavojingumas ir dėl jos psichikos sutrikimo V. Ž. nebereikia stebėti ir gydyti stacionare. Vien psichinės būklės pagerėjimas šiuo metu nėra jos socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis, kadangi iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. Ž. psichikos liga serga nuo 2006 m., buvo gydyta įvairiose ligoninėse, konfliktai su aplinka prasidėjo jauname amžiuje, daug kartų bandė žudytis, turėjo mokymosi ir su darbu susijusių problemų (b.l. 3, 29). Nors V. Ž. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau išlieka didelė destabilizatorių poveikių tikimybė, gyvendama savarankiškai galimai susidurtų su stresogeniniais faktoriais, kas gali sukelti vidutinio lygio stresą ir įtakoti smurto rizikos padidėjimą (b.l. 29). Beje, įvertinus skundo argumentus bei pareiškėjos elgesį posėdžio metu, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog V. Ž. nėra kritiška savo psichinei būklei bei parinktam gydymo būdui. Nors V. Ž. teigimu komisijos išvada neatitinka dabartinės jos sveikatos būklės, tačiau skundą nagrinėjančiam teismui medicininiai duomenys, paneigiantys komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, nėra pateikti, todėl nėra pagrindo abejoti minima komisijos išvada. Teismui nekelia jokių abejonių komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada bei komisijos kompetentingumas ir objektyvumas.
Kadangi V. Ž. esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, komisija rekomendavo tęsti jos stacionarinio stebėjimo (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros akto išvadas dėl V. Ž. psichikos būklės, ligoninės atstovės bei pacientės gydytojos ir jos artimųjų paaiškinimus teismo posėdžio metu, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. V. Ž. skundo argumentai (apie nepilnametį sūnų, artimųjų paramą, gebėjimą pasirūpinti vaiku, savimi ir gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriekaištingą elgesį bei savo klaidų suvokimą ir kt.) apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir aukštesnysis teismas, nepaneigia. Šiuo atveju daryti neginčijamą išvadą apie tai, jog V. Ž. sugebės tinkamai gydytis ambulatoriškai ir nekels pavojaus sau ir aplinkiniams, pagrindo nėra. Visuma aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu V. Ž. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas.
Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
V. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.