Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-00941-12 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, buvo teisiamas:

1) 2005-11-18 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2006-01-31 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d. prie bausmės pridėta dalis 2005-11-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės, jam paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. 2007-03-05 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str. lygtinai paleistas neatlikus 6 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės (2007-03-14 paleistas iš Pravieniškių 2 – ųjų pataisos namų.);

3) 2009-05-05 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-04-11 iki 2008-04-13 bei suėmime išbūtą laiką nuo 2009-01-09 iki 2009-05-05. 2012-01-06 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G., 2012 m. spalio 18 d., apie 13.00 val., bendro naudojimo virtuvėje, esančioje Panevėžyje, Žemaičių g. 10-ame name, pagrobė svetimą, L. L. priklausantį turtą – 800 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony E. X.“, IMEI 358216048480222.

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad telefoną pavogė, nes jam reikėjo pinigų. 2012 m. spalio 18 d., apie 13 val., nuėjęs į (duomenys neskelbtini)namo, ketvirtame aukšte, esančią bendro naudojimo virtuvę pamatė ant stalo paliktą mobiliojo ryšio telefoną „Sony E. X.“. Telefoną paėmė ir parsinešė į (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su drauge J. B.. Tuo metu J. B. namuose nebuvo. Išėmė ir išmetė SIM kortelę; namuose turėtu pakrovėju įkrovė mobiliojo ryšio telefono bateriją; įjungė telefoną ir įsitikino, kad telefonas veikia. Apsaugos kodų nereikėjo. Nebandė aiškintis ir žiūrėti telefono atmintyje esančios informacijos, nes, kai telefonas truputį pasikrovė, nunešė jį į lombardą, esantį Ramygalos gatvėje prie parduotuvės „Maxima“. Telefoną įkeitė už 100 litų. Sugyventinei apie įkeistą telefoną papasakojo jau gavęs pinigus. Tada sugyventinė pasakė, kad telefonas galėjo būti jų kaimynės Jūratės, gyvenančios 51 bute, tačiau Jūratei telefono radimo aplinkybių neaiškino (b.l. 71,72,75).

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad 2012-10-01, apie 17 val., iš rankinio treniruotės grįžusi D. L. pasakė, kad po treniruotės, vykusios Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro rankinio salėje, (duomenys neskelbtini), rūbinėje, savo striukėje pasigedo jai priklausančio telefono „Sony E. X.“ IMEI 35821604-84822-2 su išankstinio papildymo LABAS SIM kortele, kurį buvo leidusi naudotis savo dukrai. Telefoną įsigijo 2012 m. birželio mėnesį, pratęsdama abonentinę sutartį. Telefoną vertina 800 litų. Civilinio ieškinio nereiškia, nes policijos pareigūnai telefoną surado ir jai grąžino (b.l. 9, 15).

Nepilnametė liudytoja D. L. parodė, kad 2012-10-01, apie 14.50 val., paliko mobilųjį telefoną Sony E. X. su SIM kortele Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre, persirengimo kambaryje. Prieš treniruotę telefoną įsidėjo į savo striukės kišenę ir užsegė užtrauktuku. Treniruotės pertraukų metu telefonu naudojosi, tačiau jį palikdavo toje pačioje vietoje – striukės kišenėje. Treniruotei pasibaigus, apie 16.20 val., telefono paliktoje vietoje nebebuvo. Skambino telefone buvusios SIM kortelės numeriu, tačiau telefonas buvo išjungtas. Vėliau, iš pokalbio su seserimi, sužinojo, kad apie 16 val. SIM kortelė vis dar buvo telefone, nes jai skambinant, kažkas naudojosi telefonu ir atmetė jos skambutį (b. l. 17).

Liudytoja J. M. parodė, kad rankinio treniruotes Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre lankanti jos mažametė dukra U. L. spalio mėnesį iš treniruotės parsinešė mobiliojo ryšio telefoną Sony E. X.. Parodžiusi telefoną dukra sakė, kad telefoną surado prie vaikų darželio tvoros, kai ėjo pas ją (J. M.) į darbo vietą, „Diemedžio“ vaikų lopšelį – darželį. Namuose, adresu (duomenys neskelbtini), šis telefonas buvo apie dvi savaites. Po to, neaiškiomis aplinkybėmis dingo. Dukra sakė, kad telefono tiesiog nerado stalo stalčiuje (b. l. 46).

Nepilnametė liudytoja U. L., parodė, kad mobiliojo ryšio telefoną Sony E. X. ji rado Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre, persirengimo kambaryje. Durpyno g. 3A esančioje salėje ji lanko rankinio treniruotes, todėl naudojasi bendru visoms mergaitėms persirengimo kambariu. Po vienos iš treniruočių, persirengimo kambaryje ant suoliuko rado minėtą telefoną, jį pasiėmė ir išnešė iš sporto centro. Į paimto telefono skambučius neatsiliepė. Telefone buvusią kortelę išėmė ir išmetė. Mamai pasakojo, kad telefoną rado ir laikė jį savo namuose. Kortelės jame nebuvo įdėjusi. Naudojo jį klausydamasi muzikos. Vėliau telefonas iš namų dingo. Pažada daugiau svetimų telefonų nebeimti (b.l. 48).

Gavus informaciją dėl judriojo ryšio IMEI kontrolės nustatyta, kad pagal 2012-10-18 paskolos sutartį pagrobtąjį telefoną iš M. G., gyvenančio (duomenys neskelbtini), įsigijo UAB „Kiberteka“, kurios atstovas A. B. skolino M. G. 100 Lt, priimdamas iš M. G. užstatą – mobiliojo ryšio telefoną E. X..

Iš 2012-11-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. B. savo iniciatyva pateikė daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefoną „Sony E. X.“ IMEI 35821604-84822-2 su baterija; UAB „Kiberteka“ sutarties Nr. 137 kopiją. Sutartis sudaryta 2012-10-18 tarp UAB „Kiberteka“ (įmonės registravimo pažymėjimas Nr. 130795, įmonės kodas Nr. 147992842, įregistruota Panevėžio miesto valdyboje) ir fizinio asmens, vadinamo klientu, M. G.. Pagal sutartį UAB „Kiberteka“ paima iš kliento mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ ir skolina klientui 100 Lt (b.l. 29-30).

Iš 2012-11-09 apžiūros protokolo nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono „Sony E. X.“, IMEI 35821604-84822-2, elektroninėje atmintyje išsaugota informacija, fotografijos, kurios leidžia nustatyti informaciją išsaugojusį asmenį (telefono turėtoją): nuotrauka su mokyklos logotipu, liudytojos U. L. fotonuotraukos (b.l.31-38).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2005-06-23 nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad pamestas daiktas, jį suradusiam asmeniui yra svetimas turtas tuo atveju, kai to turto savininkas tam asmeniui yra žinomas arba iš tam tikrų daikto savybių lengvai identifikuojamas. Kai asmuo užvaldo laikinai be priežiūros paliktą svetimą turtą, šiais veiksmais nutraukdamas teisėtą šio turto valdymą, veika atitinka vagystės požymius.

Šioje byloje nustatyta, kad M. G., būdamas bendrabučio bendro naudojimosi virtuvėje, paėmęs be priežiūros paliktą svetimą telefoną, jo niekam neatidavė, vėliau išmetė telefone buvusią SIM kortelę, neperžiūrėjo telefono elektroninėje atmintyje esančių duomenų, leidusių jam lengvai identifikuoti kaimynystėje gyvenančią mažametę U. L. arba nukentėjusiosios D. L. mokymosi vietą. Tokiomis aplinkybėmis palikto be priežiūros daikto užvaldymas nesuteikia pagrindo išvadai, kad asmuo rado ir pasisavino bešeimininkį ar jam atsitiktinai patekusį svetimą turtą (LR CK 4.62 str.). Atvirkščiai, kiekvienas asmuo tokioje situacijoje turėtų suprasti, kad bendrabučio bendrose patalpose paliktas daiktas nėra bešeimininkis, kad savininkas tiesiog neapdairiai paliko jį be priežiūros ir netrukus gali sugrįžti ir jį pasiimti. Todėl neabejotina, kad M. G. veikė suvokdamas, jog užvaldo svetimą laikinai paliktą turtą, ir kad dėl šių jo veiksmų savininkas šio turto nebeatgaus, o jis jį turės kaip nuosavą. Taigi tiek įtariamojo veiksmai, tiek jo psichinis santykis su veika leidžia daryti išvadą, kad jis pagrobė svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Sony E. X.“, IMEI 35821604-84822-2.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, jog kaltinamojo M. G. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos yra įrodyta. Kaltinamojo M. G. kaltę pagrindžia ištirtų įrodymų visetas: paties kaltinamojo M. G. apklausų protokolai, liudytojų L. L., D. L., J. M., U.L. apklausų protokolai, 2012-11-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir kiti rašytiniai įrodymai. Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina

Turtinė žala nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. G., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), į kaltinamojo asmenybę – teistas (teistumas neišnykęs), administracine tvarka nebaustas, yra susijęs partnerystės ryšiais, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į teisingumo ir protingumo kriterijus. M. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausme. Prokuroro siūloma skirti bausmė atitinka bausmės paskirtį, tikslus, todėl kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina bauda (LR BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir jam paskirti 3 MGL (390 Lt) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti M. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei baudžiamasis įstatymas numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė (LR BPK 425 str. 4 d.). Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.