Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-463-926/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
AN2-463-926/2020
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00095-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aušra Vingilė (pirm.)
Pažeidėjas
G. V.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-463-926/2020Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00095-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. (toliau – G. V.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria G. V. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo E. S. 2020 m. balandžio 8 d. nutarimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. V. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo E. S. 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2020 m. kovo 26 d. apie 13.07 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime vietinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Už šio administracinio nusižengimo padarymą G. V. skirta administracinė nuobauda – 950 (devynių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. V. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui. Tačiau, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi G. V. skundas buvo atmestas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo E. S. 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde G. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 567, 569, 641 straipsnių reikalavimus, išsamiai visų bylos aplinkybių neištyrė, neatsižvelgė į visas aplinkybes, reikšmingas teisingo sprendimo priėmimui, nepagrįstai vieniems bylos duomenims suteikė prioritetinę reikšmę prieš kitus byloje esančius įrodymus, nepatikrinęs jų patikimumo, savo išvadas grindė prielaidomis, skundžiamo nutarimo kruopščiai nepatikrino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Motyvuodamas šią išvadą G. V. visų pirma pažymi, kad pagal jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą, 2020 m. kovo 26 d., apie 13.07 val. jis vairavo transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Tame pačiame protokole nurodyta, kad G. V. inkriminuojamam nusižengimui nustatyti buvo panaudotos techninės priemonės – alkotesteris Alcotest 6810, Nr. ARFM-0234, metrologinės patikros liudijimo Nr. 1175171, galima alkotesterio paklaida 0,02 promilės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 2.3 punktą, nustatant neblaivumą metrologiškai patikrinta specialiąja technine priemone, turi būti įvertinta šios priemonės paklaida. Nepaisant to, alkoholio matuoklio paklaida surašant administracinio nusižengimo protokolą G. V. atžvilgiu nebuvo pritaikyta ir tiek protokole, tiek nutarime teigiama, kad jis vairavo transporto priemonę, kai buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, nors pritaikius protokole nurodytą 0,02 promilės paklaidą, jam nustatytas neblaivumas buvo 0,41 promilės. Esant tokiai situacijai, kai alkotesteriu nustatytas alkoholio laipsnis tik itin nežymiai, vos vienos šimtosios promilių dalimi (0,01 promilės) viršijo įstatyme numatytą leistiną ribą, apylinkės teismas turėjo itin kruopščiai patikrinti ir įvertinti, ar policijos pareigūnai, tikrindami G. V. neblaivumą, tiksliai laikėsi teisės aktų bei alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos reikalavimų, tačiau to, pasak apelianto, nepadarė.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reguliavimu, policijos pareigūnai stabdyti transporto priemonę ir tikrinti jos vairuotojo blaivumą gali tik griežtai laikydamiesi tam tikrų reikalavimų bei tvarkos, tačiau G. V. sustabdę policijos pareigūnai šių reikalavimų nesilaikė. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis patulis M. D. 2020 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. kovo 26 d. patruliuojant tarnybine transporto priemone kartu su vyriausiuoju patuliu Ž. S., apie 13 val. 07 min. (duomenys neskelbtini), apie 2 kilometrai nuo (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nusprendus sustabdyti ir patikrinti vairuotojo blaivumą, buvo nustatyta, kad minėtą transporto priemonę vairuoja G. V.. Apklaustas teismo posėdžio metu policijos pareigūnas M. D. paaiškinti, kuo pasireiškė įtartinas automobilio manevravimas ir kodėl buvo priimtas sprendimas jį sustabdyti, nesugebėjo. Aiškino, kad tame kaime dažnai pasitaiko, jog žmonės vairuoja neblaivūs, tai gal dėl to sustabdė. Tuo tarpu policijos pareigūnas liudytojas Ž. S. parodė, kad automobilis važiavo tvarkingai, sustabdė turbūt todėl, kad toje pusėje jie stabdė visus automobilius, nes ieškojo kontrabandinių prekių. Taigi, kaip matyti, policijos pareigūnai teismo posėdžio metu nesugebėjo nurodyti konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jie sustabdė apelianto vairuojamą automobilį, jų parodymai prieštaringi, kas suponuoja išvadą, jog jo vairuojamą automobilį minėti policijos pareigūnai sustabdė bei jį tikrino neteisėtai.

3.3. Be to, tikrinti transporto priemonės vairuotojo blaivumą policijos pareigūnai gali tada, kai nustato asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius) ir tai daryti privalo laikydamiesi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos – nustatę asmens neblaivumo požymių pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką privalo įvertinti bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės) (ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs)) ir tik atlikę šiuos veiksmus bei pagrįstai įtarę, kad asmuo yra neblaivus, gali asmeniui siūlyti pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Minėtame tarnybiniame pranešime patrulis M. D. nurodė, kad bendraujant su vairuotoju nuo jo buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, tačiau apklaustas teismo posėdžio metu nurodyti, kokie neblaivumo požymiai jam leido įtarti, jog G. V. buvo neblaivus, negalėjo, priešingai, parodė, kad apelianto kalba buvo rišli, jie kalbėjosi normaliai, o patikrinti apeliantą jis nusprendė todėl, kad automobilio salone pamatė alkoholio butelį. Iš tokių policijos pareigūno M. D. parodymų matyti, kad jis nenustatė jokių teisės aktuose apibrėžtų G. V. neblaivumo požymių, kuriuos būtų buvę galima laikyti pretekstu jį tikrinti. Be to, prieš atliekant tikrinimą alkotesteriu, minimas policijos pareigūnas neįvertino bendros G. V. būklės, kaip tai apibrėžta teisės aktuose, todėl toliau tęsti jo tikrinimo neturėjo jokio teisinio pagrindo.

3.4. Apeliantas pabrėžia, kad iš apylinkės teismui pateiktos alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos matyti, kad matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 15 minučių po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis. Parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), burnos gaivikliai, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai. Burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nurodyto laukimo laiko nesutrumpina. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad G. V. neblaivumo tikrinimą atlikęs pareigūnas M. D. būtų pasirašytinai susipažinęs su naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso technine instrukcija ir išlaikęs atitinkamą įskaitą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuo alkoholio vartojimo momento iki asmens patikrinimo alkoholio matuokliu, įvertinus automobilio vairavimo laiką, praėjo pakankamas laiko tarpas, kad G. V. būtų galima testuoti alkoholio kiekio matuokliu. Tokia apylinkės teismo išvada nepagrįsta. Pareigūnas M. D. 2020 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad <...> vairuotojas G. V. paaiškino, kad šiandien, 2020-03-26, maždaug 30 minučių prieš jį sustabdant policijos pareigūnams, jis išgėrė 50 gramų degtinės, pakapojo namie malkas ir išvažiavo į parduotuvę nupirkti degtinės tėvui, o bevažiuojant iš parduotuvės jį sustabdėme mes <...>. Anot pirmosios instancijos teismo, byloje nenustatyta, kad šis policijos pareigūnas yra suinteresuotas bei siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą G. V.. Tačiau, byloje esančių duomenų patikimumą teismas turi įvertinti visų bylos duomenų kontekste, todėl neužtenka deklaratyviai nurodyti, kad nėra duomenų, jog policijos pareigūnas būtų suinteresuotas bei siektų G. V. apkalbėti. Būtina patikrinti, kokie duomenys patvirtina tokius pareigūnų tarnybiniame pareiškime nurodytus teiginius.

3.5. Teismo posėdžio metu G. V. nurodė, kad nuo to momento, kai jis išgėrė apie 50 gramų degtinės iki jo tikrinimo alkotesteriu praėjo ne daugiau nei 10 minučių. Tai sakė ir policijos pareigūnui bei prieš tikrinant prašė palaukti kol praeis bent 15 minučių, tačiau jis į apelianto prašymus nereagavo ir liepė tikrintis tuoj pat. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai interpretavo apelianto parodymus, nurodęs, kad teismo posėdžio metu jis nurodė, jog nuo tėvo namų iki parduotuvės 3,7 kilometro, važiavimas iki parduotuvės jam užtruko 6 minutes bei pareigūnai jį sustabdė tada, kai šis važiavo į namus. Tokių parodymų apeliantas nedavė. Teisme jis nurodė, kad nuo tėvo namų nuvažiuoti iki kaimo parduotuvės ir grįžti atgal jam užtrunka 6 minutes, o ne tiek laiko reikia nuvažiuoti į vieną pusę. Nors šias aplinkybes, pasak G. V., galėjo patvirtinti pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas, kurį jis prašė pateikti, tačiau vaizdo įrašas neturėjo garso. Policijos pareigūnas M. D. privalėjo įsitikinti, kad jam išduota mobilioji vaizdo stebėjimo kamera yra techniškai tvarkinga, todėl jo teisme duotas paaiškinimas, kad jis negali pasakyti, kodėl nufilmuotas vaizdas išliko, o garso nėra, o specialiai išjungti kameros garsą nėra techninių galimybių, yra nelogiškas ir tik parodo, kad arba šis pareigūnas atmestinai atliko savo pareigas ir neįsitikino, kad jam išduota mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė yra techniškai tvarkinga, arba specialiai išjungė garso įrašymą.

3.6. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad analizuojamu atveju policijos pareigūnai pakartotinio G. V. tikrinimo neatliko, priešingai, akivaizdžiai ignoravo jo prašymus tai padaryti, nors net iki pirmojo tikrinimo nebuvo praėjęs būtinas laiko tarpas nuo alkoholio vartojimo, o jam nustatytas neblaivumas su paklaida tik 0,01 promilės viršijo ribą, nuo kurios traukiama administracinėn atsakomybėn. Nors antrojo neblaivumo patikrinimo atlikimas taikomas tik traukiant asmenis baudžiamojon atsakomybėn, tačiau įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo teisenoje taikomos pagrindinės baudžiamojo proceso taisyklės, neabejotina, kad šiuo atveju G. V. turėjo teisę į pakartotinį jo neblaivumo patikrinimą. Teismui manant priešingai, teismas galėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti, ar komentuojamos teisės normos dėl pakartotinio tikrinimo alkotesteriu tik traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsiliepimas

4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas S. D. (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į G. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Aptarto teisinio reguliavimo visumoje patikrinus G. V. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad byloje surinktus įrodymus apylinkės teismas vertino tinkamai, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl keisti/naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį G. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra. Nors G. V. nurodo eilę policijos pareigūnų padarytų pažeidimų tikrinant jo blaivumo laipsnį komentuojamo įvykio metu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į šiuos apelianto motyvus buvo išsamiai atsakyta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės konstatuojant, jog policijos pareigūnai veikė laikydamiesi įstatymų reikalavimų, kam visiškai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Tuo tarpu vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį procesinį sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir/ar neteisėta. Jokių procesinių pažeidimų analizuojamoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-40-303/2020).

9. Kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, G. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumo laipsnis. Nors apeliantas didelę reikšmę suteikia tam, kad po paklaidos jam buvo nustatytas vos 0,41 promilių neblaivumo laipsnis, kam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas, tačiau šis faktas jokios reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jam nustatomas neblaivumas viršija 0,40 promiles, iš ko seka, kad nagrinėjamu atveju G. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Nors apeliantas teigia, kad būtent toks jam nustatytas neblaivumo laipsnis, t. y. 0,41 promilės, turėtų atsispindėti ir jo atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole, tačiau su šiais G. V. teiginiais nesutiktina. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3.2 punktas (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) nustato, kad pažeidimui nustatyti naudotų matavimo prietaisų paklaidos, nurodytos metrologinės patikros liudijime, įrašomos protokole (baudos kvite prietaiso paklaida nurodoma tada, kai, įvertinus paklaidą pažeidėjo naudai, pakinta pažeidimo esmė). Atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju tiek už 0,43 promiles, tiek už 0,41 promiles asmeniui taikoma analogiška administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, asmeniui nustatyto neblaivumo laipsnio po paklaidos nurodymas protokole nėra būtinas.

10. Nors apeliantas teigia, kad jo neblaivumas analizuojamu atveju buvo nustatytas pažeidžiant blaivumo tikrinimo alkotesteriu taisykles, tačiau ir su šiuo G. V. motyvu nesutiktina. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus. Šiuo aspektu analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad 2020 m. kovo 26 d., 13.21 val. G. V., alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0234 pagalba, buvo nustatytas 0,43 promiles atitinkantis girtumo laipsnis. Iš alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1175171 matyti, kad alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0234, patikra buvo atlikta 2019 m. lapkričio 11 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2020 m. gegužės 11 d., kai G. V. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo padarytas 2020 m. kovo 26 d. Šių aplinkybių tinkamas įvertinimas aukštesniajam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog blaivumo nustatymo testas G. V. vertinamu atveju buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu.

11. Sutikti su G. V. apeliacinio skundo teiginiais, kad atliekant jo neblaivumo nustatymo testą buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, jų nepateikė ir apeliantas. Nors apeliaciniame skunde G. V. teigia, kad alkoholio jis vartojo 10 minučių iki jo blaivumo patikrinimo, dėl ko, vertinamu atveju nebuvo išlauktas 15 min. laiko tarpas nuo alkoholio vartojimo fakto iki jo patikros alkotesteriu, tokiu būdu pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukcijas, tačiau šios apelianto dėstomos faktinės aplinkybės nagrinėjamos administracinio nusiengimo bylos duomenimis nepasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. V. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui 13.07 val. Jo blaivumas alkotesteriu patikrintas 13.12 val., t. y. praėjus penkioms minutėms nuo jo vairuojamo automobilio sustabdymo. Remiantis G. V. parodymais, alkoholio jis pavartojo būdamas namuose, po ko, sėdo į automobilį ir išvažiavo į parduotuvę. Nors apeliantas teigia, kad sustabdytas jis buvo dar važiuodamas į parduotuvę, tačiau tokia apelianto versija aukštesnysis teismas netiki. Bylos duomenimis, G. V. automobilyje buvo rastas nepradėtas vartoti alkoholio butelis (ant butelio iš vaizdo įrašo matoma banderolė, kuri rodo, jog gėrimas buvo alkoholinis). Paaiškinti, kokiu būdu jis ten atsidūrė, G. V. negalėjo. Tuo tarpu pagal policijos pareigūno M. D. tarnybinį pranešimą, sustabdytas G. V. paaiškino, kad alkoholio jis vartojo maždaug prieš 30 minučių. Po to, jis dar pakapojo malkas ir tėvui paprašius nuvažiuoti iki parduotuvės nupirkti degtinės, jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Bevažiuojant iš parduotuvės, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų (b. l. 26).

12. Netikėti šiais pareigūno paaiškinimais, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Pareigūnas, apklausiamas teismo posėdžio metu, tarnybiniame pranešime nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė, jis, priešingai nei G. V., buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, iki komentuojamo įvykio G. V. nepažinojo, su juo nekonfliktavo ir automobilio sustabdymo metu, iš ko seka, kad šis liudytojas jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturėjo. Be to, jo parodymus, kartu ir tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir kitas komentuojamo įvykio metu įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas Ž. Š.. Esant šiems duomenims, abejonių tuo, kad G. V. testavimas alkotesteriu buvo atliktas laiku, nepažeidžiant alkoholio matuoklio naudojimosi tvarkos, aukštesniajam teismui nekyla. Juo labiau, kad ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu G. V. pažymėjo, jog išgėręs alkoholio jis važiavo į parduotuvę ir paskui iš jos, todėl jo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad sustabdytas jis buvo tik važiuojantis į parduotuvę, ką apeliantas nurodo ir apeliaciniame skunde, vertinami kaip gynybinė apelianto versija, siekiant išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės. Įvertinus G. V. veiksmus po alkoholio pavartojimo fakto, jo nuvažiuotą atstumą, faktą, jog jis dar kurį laiką praleido parduotuvėje, po ko važiavo namo, atsižvelgiant ir į tai, kad jo blaivumas alkotesteriu buvo nustatinėjamas praėjus 5 minutėms nuo jo sustabdymo, neabejotina, kad reikalaujamas 15 minučių laikas nuo alkoholio pavartojimo iki testo atlikimo jau buvo praėjęs.

13. Esant aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, abejonių tuo, kad 0,43 promilių neblaivumo laipsnis G. V. buvo nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu, nepažeidžiant ir jo naudojimo tvarkos, priešingai nei tai teigiama G. V. apeliaciniame skunde, aukštesniajam teismui nekyla. Įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti G. V. kaltę padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

14. Apelianto motyvai, kad policijos pareigūnai nepagrįstai nevertino jo fizinės būklės, jo vairuojamą automobilį sustabdė be jokio teisėto pagrindo, jokios reikšmės G. V. teisiniam vertinimui neturi. Šioje vietoje pažymėtina, kad policijos pareigūnai pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 22 straipsnį, atlikdami jiems nustatytas funkcijas, įtardami, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, be kita ko, turi teisę ir tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus; tikrinti, ar vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs. Remiantis pareigūno M. D. tarnybiniu pranešimu, G. V. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas dėl jo įtartino manevravimo. Apklausiamas teismo posėdžio metu pareigūnas M. D. nurodė, kad toje kelio atkarpoje, kurioje buvo sustabdytas G. V. vairuojamas automobilis, dažnai pasitaiko neblaivių asmenų, vairuojančių transporto priemones. Tuo tarpu pareigūnas Ž. Š. pažymėjo, kad analizuojamu atveju pareigūnai patruliuodami stabdė visus automobilius, siekdami nustatyti, ar automobiliais negabenamos kontrabandinės cigaretės. Atsižvelgiant į tokius pareigūnų paaiškinimus, įvertinus faktą, kad analizuojamo įvykio dieną pareigūnai patruliavo protokole nurodytoje kelio atkarpoje, neabejotina, jog G. V. automobilis analizuojamu atveju buvo sustabdytas pagrįstai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad policijos pareigūnai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę patikrinti bet kokį automobilį, keliantį jiems įtarimą, kas analizuojamu atveju ir buvo padaryta.

15. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6 punktą, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra blaivus policijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, atlieka tolesnius veiksmus – atlieka asmens blaivumo testą. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad sustabdžius G. V. vairuojamą automobilį, jį tikrinęs policijos pareigūnas jautė nuo apelianto sklindantį alkoholio kvapą. Nors apeliantas šią aplinkybę neigia, tačiau akivaizdu, kad pavartojus labai stipraus alkoholinio gėrimo – G. V. teigimu, degtinės, praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui nuo šių veiksmų atlikimo, nuo asmens sklinda pakankamai stiprus alkoholio kvapas, kuris neabejotinai jaučiamas automobilyje. Užuodęs alkoholio kvapą automobilyje, pareigūnas pagrįstai toliau vykdė Taisyklėse nurodytus veiksmus, t. y. testavo apelianto blaivumą alkotesteriu. Abejonių tuo, kad G. V. blaivumą tikrinęs pareigūnas buvo susipažinęs su alkotesterio naudojimo instrukcija, atsižvelgiant į tai, kad atliekant savo tarnybines pareigas jam buvo išduotas alkotesteris, aukštesniajam teismui taip pat nekyla.

16. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atlikti pakartotinį G. V. blaivumo patikrinimą alkotesteriu pareigūnai neprivalėjo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktą, policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Iš aptarto seka, kad pakartotinis automobilio vairuotojo blaivumo tikrinimas alkotesteriu galimas tik esant tam tikroms apibrėžtoms sąlygoms, kurių analizuojamu atveju nebuvo. Kreiptis dėl šios nuostatos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pagrindo nėra. Aukštesniajam teismui klausimų dėl šios normos Lietuvos Respublikos Konstitucijai nekyla.

17. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad, bylos duomenimis, G. V. blaivumas alkotesteriu buvo tikrintas dar kartą medicinos įstaigoje, kurioje 14.30 val., t. y. praėjus daugiau nei vienai valandai po G. V. blaivumo tikrinimo policijos pareigūnų alkotesteriu (policijos pareigūnų alkotesteriu apelianto blaivumas buvo tikrintas 13.12 val.), G. V. vis dar buvo nustatytas 0,26 promilių neblaivumas, kas tik patvirtina, jog sustabdytas policijos pareigūnų G. V. buvo neblaivus. Šioje vietoje pažymėtina, kad policijos pareigūnams sustabdžius apeliantą ir alkotesteriu nustačius jo neblaivumą, jis patyrė stresą, dėl ko paprastai kraujo apytaka pagreitėja, žmogus nervinasi, kvėpuoja greičiau, prakaituoja, todėl jis išsiblaivo greičiau. Be to, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-2016). Šiuo atveju praėjus daugiau nei vienai valandai po pirmojo patikrinimo G. V. alkoholio koncentracija iškvėptame ore sumažėjo 0,17 promilės (skaičiuojant abiejų alkotesterių parodymus iki paklaidos), kas atitinka teismų praktikoje nustatytą vidutinį alkoholio koncentracijos sumažėjimą per tokį laikotarpį. Šiame kontekste nesutinkant su G. V. apeliacinio skundo teiginiais, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl antrojo neblaivumo patikrinimo testo rezultatai patys savaime nepaneigia pirmojo testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.

18. Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pareigūnų netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo – išjungė vaizdo įrašo garso įrašą, nepatikrino filmavimo įrangos veikimo, tačiau šie apeliacinio skundo motyvai jokios reikšmės G. V. veiksmų teisiniam vertinimui vėlgi neturi. Abejonių tuo, kad analizuojamu atveju G. V. automobilį vairavo neblaivus, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, aukštesniajam teismui nekyla. Todėl abejoti G. V. veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl netinkamos vaizdo įrašo kokybės, pagrindo nėra. Tokiu būdu, nesant pagrindo abejoti G. V. kalte jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o G. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Vingilė