- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- eI3-170-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04246-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Švyturys-Utenos
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“
- Kategorijos
- 14.6Atliekų prevencija ir tvarkymas
- 14.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Švyturys-Utenos alus skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 253 (toliau – ir Sprendimas).
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjos patikrinimas atliktas neteisėtai, pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatytas pakartotinių patikrinimų apribojimo taisykles. Ankstesnio pareiškėjos patikrinimo už 2013 m. metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, nors atsakovas ir su juo susijusios institucijos turėjo informacijos apie UAB „Metrail“ išduodamų atliekų sutvarkymą pagrindžiančių dokumentų galimą neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Taigi, nesant paaiškėjusių naujų aplinkybių (galimai neteisėta UAB „Metrail“ veikla negali būti laikoma tokia naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes ji atsakovui jau buvo žinoma) pakartotiniam to paties laikotarpio patikrinimui, remiantis MAĮ 118 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nebuvo pagrindo.
Pažymi, jog pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir įvykdė visus su Mokesčio lengvatos taikymu (toliau – ir MUATĮ) 5 straipsnio 6 dalis) susijusius reikalavimus. Atitinkamai, pareiškėja negali būti įpareigota sumokėti mokestį dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti ir apie kuriuos pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti. Nors Patvirtinimų už 2013 m. panaikinimas grindžiamas įrodančių dokumentų, kurie su pareiškėja apskritai nėra susiję, panaikinimu, tačiau nėra jokių objektyvių įrodymų, kad buvo nesutvarkytos būtent pareiškėjos atliekos. Skundžiame sprendime nurodytos tik abstrakčios (bendrosios) taikytinos teisės aktų nuostatos dėl to, kad Gamintojai ir eksportuotojai turi pareigą mokėti Mokestį nustatyta tvarka, nenurodant jokios konkrečios šios tvarkos nuostatos, kurią pareiškėja būtų pažeidusi. Pažymi, kad pagal MAĮ 118 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. Ši nuostata netaikoma <...> paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Taigi, pakartotinis patikrinimas yra (i) procedūra, kuri gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais ir (ii) tik tada, kai tokiam pakartotiniam patikrinimui egzistuoja mokesčių administratoriaus tinkamomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas teisinis pagrindas. Pareiškėjos nuomone, UAB „Metrail" nėra eilinė įmonė, kurios veiklą atsakovė ir kitos už aplinkos apsaugą atsakingos institucijos gali palikti savieigai, o patikrinimus atlikti savo nuožiūra ar jų visai neatlikti. Priešingai, Aplinkos apsaugos agentūra ir regionų aplinkos apsaugos departamentai ((toliau – ir RAAD) privalo patikrinti, ar pageidaujančios įsirašyti į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (Atliekų tvarkytojų sąrašas) įmonės atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnyje bei Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2003-04-14 įsakymu Nr. 184 nustatytus reikalavimus. Be to, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos privalo vykdyti į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašytų atliekų tvarkytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Ši kontrolės pareiga tiesiogiai įtvirtinta ir Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos apraše, patvirtintame Aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. D1-359. Šio aprašo 52 p. nustatyta, kad RAAD kasmet iki rugsėjo 1 d. patikrina dokumentus išrašančius atliekų surinkėjus, naudotojus (perdirbėjus), eksportuotojus ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojus, kaip jie laikosi Apraše nustatytų reikalavimų. Taigi, atsakovas turėjo aiškią teisės aktais reglamentuotą pareigą detaliai ir reguliariai tikrinti bei kontroliuoti UAB „Metrail" veiklą. Atsakovas bei su juo susijusios institucijos (Aplinkos apsaugos agentūra) jau 2013 m. (taigi, iki pradedant pirminį pareiškėjos patikrinimą) turėjo informacijos apie tai, jog UAB „Metrail" išduodamu atlieku sutvarkymą pagrindžiančiu dokumentu galima neatitinka teisės aktu reikalavimams.
Turėdamas informaciją, Utenos RAAD 2014-03-12 pradėjo pareiškėjos patikrinimą. Mokesčių administratorius šio patikrinimo metu neinformavo pareiškėjos apie galimus UAB „Metrail“ veiklos pažeidimus, neuždavė papildomų su tuo susijusių klausimų pareiškėjai, papildomai netyrė, ar pareiškėja tinkamai įvykdė atliekų sutvarkymo užduotis. Visus pareiškėjos patikrinimo metu pateiktus dokumentus bei patvirtinimus Utenos RAAD vertino kaip tinkamus ir neprieštaringus, dėl ko 2014-04-01 patikrinimas baigtas konstatuojant, jog pareiškėjos veikloje pažeidimų nenustatyta, o Mokesčio lengvata 2013 m. taikyta pagristai. Tokiu būdu mokesčių administratorius priėmė administracinį sprendimą dėl mokestinių teisinių santykių, inter alia Mokesčio lengvatos už 2013 m. taikymo pagrįstumo, kuris įsiteisėjo. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju tai reiškia, kad atsakovas turi prisiimti atsakomybę už 2014 m. patikrinimo akto išvadas, priimtas turint visas prielaidas žinoti apie UAB „Metrail“ veiklą, todėl nėra pagrindo iš naujo peržiūrėti šias išvadas pakartotinio patikrinimo metu.
Pažymi, kad pareiškėja laikėsi Mokesčio lengvatos taikymo reikalavimų, tvarkos ir procedūrų. Pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 7 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatas pareiškėja, siekdama taikyti Mokesčio lengvatą, privalo pakuočių atliekų tvarkymo užduotis vykdyti ir pakuočių atliekų tvarkymą finansuoti tik per licencijuotą gamintojų ir importuotojų organizaciją. Pareiškėja įvykdė šią įstatyminę pareigą ir 2013 m. pakuočių atliekų tvarkymo užduotis pavedė vykdyti trečiajam asmeniui bei pagal šią sutartį sumokėjo už pakuočių atliekų, už kurias buvo išduoti Patvirtinimai, sutvarkymą, t. y. finansavo pakuočių atliekų tvarkymą, kaip to reikalauja PPATĮ 7 str. 1 dalies 4 punkto nuostatos. Be to, mokestinę lengvatą suteikiantys Patvirtinimai panaikinti nesant įstatyminio pagrindo. Nei vienas įstatymas nesuteikia teisės aplinkos apsaugos pareigūnams panaikinti gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d įsakymu Nr. D1-359 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 55 punkte nurodyta, kad RAAD neva gali panaikinti Patvirtinimus (pareiškėjos nuomone, Patvirtinimo panaikinimas nesant įstatyminio pagrindo prieštarauja konstituciniam principams), atsirado praėjus keliems metams po Patvirtinimų išdavimo, t. y. 2017-02-15, kai įsigaliojo aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymas Nr. D1-736 ir minėtame tvarkos apraše buvo įtvirtinta nuostata dėl pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų panaikinimo. Iki 2017-02-15, t. y. tuo laikotarpiu, kai Patvirtinimai buvo ir galėjo būti išduoti pagal Tvarkos aprašą dėl įrodančių dokumentų, ir pareiškėja jais pasinaudojo, pateikdama Mokesčio deklaraciją už 2013 metus, nė vienas teisės aktas nenumatė teisės ar galimybės Vilniaus RAAD ar kitoms valstybės institucijoms panaikinti gamintojų ir importuotojų organizacijų gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tik priėmus Tvarkos aprašo dėl įrodančių dokumentų pakeitimus, įsigaliojusius 2017-02-15, bei praėjus daugiau nei pusmečiui nuo šio pakeitimo įsigaliojimo, valstybės institucijos ėmėsi „atgalinio“ teisės akto nuostatų taikymo ir atliko veiksmus, skirtus panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kurie buvo išduoti už 2013 metų laikotarpį. Tokia situacija, pareiškėjos nuomone, yra nesuderinama su konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais.
Nurodo, kad nėra objektyvių įrodymų, kad nesutvarkytos būtent pareiškėjos atliekos . Atsakovė savo nurodomas aplinkybes, kad pareiškėjos metalinės pakuočių atliekos neva nebuvo sutvarkytos, grindžia įrodančių dokumentų, kurie net nebuvo pareiškėjai išduoti, panaikinimu. Pažymi, kad panaikintas Patvirtinimas Nr. 1314VI0249- 4687-6493, išduotas įrodančio dokumento Nr. 1317VI0001-4994-4687 pagrindu. Tuo tarpu pareiškėja Mokesčio lengvatą taikė remdamasi Patvirtinimu išduotu išrašyto dokumento Nr. 1317VI0003-5462-4687 pagrindu.
Dėl metalinių pakuočių nurodo, kad Vilniaus RAAD rašte nurodyta, kad panaikintas Patvirtinimas Nr. 1314VI0807-4687-6493, išduotas dešimties įrodančių dokumentų pagrindu. Tuo tarpu pareiškėja Mokesčio lengvatą taikė remdamasi Patvirtinimu, kuris išduotas 39 įrodančių dokumentų pagrindu ir tik vienas iš jų (Nr. 1314VI0021-4994-4687) nurodytas abiejuose dokumentuose. Visgi, Vilniaus RAAD rašte nurodyta, kad panaikintas 97,112 t šiame įrodančiame dokumente nurodytas atliekų sutvarkymo įrodymas, tuo tarpu pareiškėja šiuo įrodančiu dokumentu pagrindžia tik 35,321 t atliekų sutvarkymą.
Nurodo, kad mokesčio lengvatos paneigimas remiantis Skundžiamame sprendime nurodytomis teisės normomis nesudaro teisinio pagrindo Mokesčio skaičiavimui. Pareiškėjos nuomone, abstrakčių teisės normų nurodymas, nekonkretizuojant, kokių konkrečiai savo teisių ir pareigų pareiškėja neįvykdė, negali būti pakankamu Skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu. Be to, pareiškėja neturėjo pareigos tikslinti Mokesčio deklaracijų. Šia teisės norma nustatyta mokesčių mokėtojo teisė, bet ne pareiga taisyti mokesčio deklaraciją. Todėl vien pareiškėjos informavimas apie neva egzistuojančius deklaracijos trūkumus yra tik mokesčių administratoriaus nuomonės išreiškimas ir pasiūlymo patikslinti deklaraciją pateikimas. Jokių pareigų pareiškėjai šis veiksmas nesukuria.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad į Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013 m. mokestinį laikotarpį: už 2013 m. VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjui išrašė patvirtinimą Nr. 1314VI0807-4687-6493, liudijantį 718,200 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą (perdirbimą), nors sutvarkyta faktiškai atliekų buvo tik 263,797 t (liko nesutvarkyta 454,403 t), išrašė patvirtinimą Nr.l317VI0249-4687-6493, rodantį 570,240 t PET pakuotės sutvarkymą (perdirbimą), nors realiai sutvarkyta buvo tik 499,639 t, o liko nesutvarkyta 70,601 t. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 Vilniaus RAAD informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018-04-20 apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios (Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 p.). 2018- m. spalio 11 d. Patikrinimo metu pagal IKS duomenis buvo nustatyta, kad įmonė neįvykdė Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 nurodyto raginimo iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pareiškėjos patikrinimas buvo atliktas dalyvaujant pareiškėjos deleguotam atstovui. 2018 m. spalio 11 d. surašytas aplinkos ministro įsakymu nustatytos formos patikrinimo aktas Nr. U-32/2018 ir paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotės atliekomis, kuris už 2013 m. mokestinį laikotarpį sudaro 888 789 Eur, už taršą PET pakuotės atliekomis - 130 313 Eur, iš viso 1 019 102 Eur. Tą pačią surašymo dieną patikrinimo aktas pasirašytinai buvo įteiktas pareiškėjos atstovui, kuris rašte nurodė, kad nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis ir papildomai apskaičiuota 1 019 102 Eur suma, tačiau pastabų dėl Patikrinimo akto neteiks, nes nemano, kad jos bus objektyviai įvertintos bei kad į jas bus atsižvelgta priimant Sprendimą dėl Patikrinimo akto tvirtinimo. Taigi, pareiškėjos veiklos patikrinimo metu išanalizavus aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemoje esančius Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (forma FR0524) duomenis ir pareiškėjos vedamos išleistų į Lietuvos rinką pakuočių apskaitos duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. į vidaus rinką išleido 1302,859 t metalinės ir 1738,307 t PET pakuotės. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis pareiškėja už nurodytuosius ataskaitinius laikotarpius nemokėjo, kadangi laikė, jog vykdė 2006 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatytą metalinių pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį - 54 %, remdamasis VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytais metalinės pakuotės sutvarkymą įrodančiais dokumentais-patvirtinimais atitinkamiems mokestiniams laikotarpiams Nr. 1314VI0807-4687-6493, Nr. 1317VI0249-4687-6493. Tačiau faktiškai - metalinės pakuotės sutvarkymą įrodantys dokumentai ir VšĮ „Žaliasis taškas“ patvirtinimai Nr.l314VI0807-4687-6493, Nr.l317VI0249-4687-6493, buvo išrašyti nepagrįstai bei neteisėtai, nes realiai juose minimos pareiškėjos tiektos metalinės pakuotės atliekos sutvarkytos (perdirbtos) buvo tik dalyje. Pagal pareiškėjos ir VšĮ „Žaliasis taškas“ susitarimus nepanaikina pareiškėjos atsakomybės bei pareigos susimokėti mokestį pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 7 straipsnio 3 dalį, jei pakuočių perdirbimo užduotis faktiškai nebuvo įvykdyta. Visos pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos faktiškai ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, o ne išrašinėjami sutvarkymą liudijantys dokumentai.
Nurodo, kad mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 7 dalis) - tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, kai tie dokumentai pripažinti išrašytais neteisėtai ir nepagrįstai, ir kai visiškai aišku, kad pareiškėjos tiektos pakuotės atliekos faktiškai sutvarkytos nebuvo, mokesčio lengvata netaikytina. Pareiškėjos tiektos rinkai pakuotės atliekos realiai nebuvo sutvarkytos, tik neteisėtai išrašomų dokumentų lygmeniu buvo mėginama įrodyti priešingai. Nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, pareiškėja privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Dėl pakartotinio tyrimo pažymi, kad 2014 m. kovo 12 d. patikrinimo akte nurodyti mokestinio patikrinimo rezultatai nebuvo patvirtinti sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar patikrinimo pažyma, todėl nebuvo priimta galutinio mokesčio administratoriaus sprendimo, kuriuo būtų naujai apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti mokesčiai. Be to, Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą patenkinti.
Nurodo, kad pareiškėjai tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti Mokestį. Šiuo atveju pirmiausia Vilniaus RAAD sprendimu, o vėliau Skundžiamu sprendimu pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti Įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės.
Pažymi, kad Vilniaus RAAD sprendimas, pagal jame nurodomą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės aktų rūšies ir hierarchijos reikalavimų. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Vilniaus RAAD sprendimu Organizacijos Gamintojams ir importuotojams išduotus Patvirtinimus pripažinus išduotais neteisėtai, Gamintojai ir importuotojai buvo įpareigoti apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis t. y. Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinta mokesčio lengvata. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį mokesčio įstatymas – Lietuvos Respublikos įstatymas, nustatantis šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytą mokestį, šis Įstatymas, Muitinės įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis arba Europos Sąjungos muitų teisės aktai, kurie nustato mokestį ir (arba) apibrėžia su mokesčio taikymu arba mokesčio lengvatomis susijusius klausimus, o 2 straipsnio 10 dalį – mokesčio lengvata – mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčio lengvatą ar lengvatas nustato tik atitinkamų mokesčių įstatymai, reglamentuojantys tų mokesčių apskaičiavimo tvarką. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčių objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu ir kad šis konstitucinis reikalavimas yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija. Taigi, tiek pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, tiek pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, tiek pagal mokslo doktriną, su mokesčio lengvatomis susiję klausimai turi būti reguliuojami įstatymo. Konkrečiu atveju nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei Atliekų tvarkymo įstatymas apskritai nereguliuoja Organizacijos Gamintojams ir importuotojams išduotų Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų, todėl Vilniaus RAAD sprendime Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai teisiniu pagrindu nurodytas Aprašo 55 punktas, numatytas nesant tam įstatyminio pagrindo. Taip pat nurodo, kad Vilniaus RAAD sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, negaliojusiu ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu, todėl pažeidžia lex tero non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, o būtent, Organizacijos Gamintojams ir importuotojams išrašytų Patvirtinimų pripažinimo išrašytais neteisėtai teisiniu pagrindu nurodomas Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018-01-01) 55 punktas negalėjo būti apskritai taikomas, kadangi mokesčio lengvatų taikymo / netaikymo pagrindai gali būti nustatyti tik įstatymu, o įstatymuose nesant nei įstatyminių Patvirtinimų panaikinimo pagrindų, nei tokius sprendimus priimi kompetentingų institucijų, Vilniaus RAAD sprendimas vien dėl šios priežasties negalėjo būti priimtas. Dėl paminėtų priežasčių Vilniaus RAAD sprendimo teisiniu pagrindu nurodomas Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi 2017-02-15 ir galiojusi iki 2018-01-01) 55 punktas grubiai pažeidžia lex retro non agit principą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus RAAD sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, negaliojusį ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, vėlesniu pakeitimu neleistinai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, tuo pažeidė lex retro non agit principą bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, todėl ir šiais pagrindais Vilniaus RAAD sprendimas yra naikintinas. Vilniaus RAAD sprendimas buvo priimtas grubiai pažeidus Aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, taip pažeidžiant teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Pagal teisinį reguliavimą Vilniaus RAAD 2013 m. Įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013 m. rugsėjo 1 d., ir tik tada nustačius pažeidimus galėjo panaikinti Įrodančius dokumentus, o pagal Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018-01-01) 55 punktą panaikinti ir išduotus Patvirtinimus, jei tokie Įrodančių dokumentų pagrindu buvo išrašyti. Atitinkamais terminais 2014 ir 2015 m. tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014-2015 m. UAB „Metrail“ išduotų Įrodančių dokumentų kontrolės. Organizacijai, neturint galimybių laisvai pasirinkti ir atitinkamai kontroliuoti Tvarkytojo, pastaroji kontrolė buvo padalinta (prisiimta) valstybės institucijų, numačius pareigą RAAD kasmet iki rugsėjo 1 d. patikrinti visų Tvarkytojų dokumentų išdavimo kontrolę. Šiuo atveju 2013 m. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2015 m. gegužės 12 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas – Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu; 2014 m. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2015 m. rugsėjo 16 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas – Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.; 2015 m. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2016 m. rugpjūčio 22 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas – Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.
Dėl kitų ginčo dalyvių neįtraukimo į procesą nurodo, kad pastaruoju atveju, kai Vilniaus RAAD sprendimo tikslas – per Patvirtinimų panaikinimą identifikuoti konkrečius Gamintojus ir importuotojus, pasinaudojusius mokestine lengvata, į sprendimo priėmimo procedūrą privalėjo būti įtraukta pareiškėja, kuriai Organizacijos išduoti Patvirtinimai Vilniaus RAAD sprendimu yra pripažįstami išduotais neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 253 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Departamentas atliko pareiškėjos įmonės patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus. Tuo pagrindu surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad iš dalies nesant galiojančių Patvirtinimų apie atliekų sutvarkymą / perdirbimą (panaikinti patvirtinimai dėl 454,403 t iš 718,200 t metalinių atliekų sutvarkymo ir 70,601 t iš 570,240 t PET pakuočių atliekų sutvarkymo), pareiškėjai nebegali būti taikoma Mokesčio lengvata – turi būti skaičiuojamas Mokestis.
Atsakovas skundžiamu sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtiną 1 019 102 EUR Mokestį už 2013 metus.
Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Po atsakovo atlikto perskaičiavimo, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, UAB „Švyturys- Utenos alus“ išlieka pareiga sumokėti 990 887 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013 metų mokestinį laikotarpį.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.
LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų (2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687) pagrindu. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ paliko nepakeistą.
Atsakovas, atsižvelgdamas į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, teismui pateikė duomenis, kad po Departamento atlikto perskaičiavimo pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 990 887 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį.
Nustatyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią gamintojai ir importuotojai privalo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Remiantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Aktualios ginčui Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 1 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkant patiems arba perduodant jas teisę tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavedant pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai, tapus tokios organizacijos dalyviu arba veikiant sutartiniais pagrindais). Pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Minėtose įstatymų nuostatose minimų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis– Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 4 priede (aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio. Taigi, išimties (lengvatos) taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y., kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį užduotyje nurodytu būdu ir tai reiškia, kad tai yra siejama su realiu (faktišku) užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Pažymėtina, jog taikant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija), nagrinėjamu atveju būtent pareiškėja turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.
Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
Nustatyta, kad LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje priėmė išvadas dėl to, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2013-2015 m. išduoti patvirtinimai yra pripažinti negaliojančiais. Nors pareiškėja mokesčio už pakuočių sutvarkymą nemokėjo, nes laikė, kad įvykdė pakuočių perdirbimo užduotis, remiantis trečio asmens išrašytais metalinės pakuotės sutvarkymą įrodančiais dokumentais – Patvirtinimais (Nr. 1314VI0807-4687-6493, Nr. 1317VI0249-4687-6493), tačiau, kaip nustatyta, šie dokumentai buvo išrašyti nepagrįstai, nes realiai juose minimos pareiškėjos tiektos metalinės pakuotės atliekos sutvarkytos buvo tik dalyje. Taigi, pareiškėja tik teigia, kad užduotis buvo įvykdyta, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atitinkamai neįrodžius, kad minėtu laikotarpiu atliekų kiekis buvo realiai sutvarkytas, pareiškėja neturi teisės į mokesčių lengvatą. Papildomai pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog už prievolę sumokėti aplinkos teršimo mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai. Pirmiau aptartų teisė aktų nuostatų kontekste, aplinkybė, kad kiti subjektai (dalyvaujantys sutarčių pagrindu) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nedaro įtakos mokesčio mokėtojui jam nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas savalaikiai neįvykdė pareigos atlikti licencijuotų įmonių patikrinimus, todėl neatliko savo pareigos. Pažymėtina, kad Mokesčio įstatyme būtent pareiškėjai nustatyta pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą, nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo. Mokesčio mokėtojas (pareiškėja), manantis, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę) jis patyrė žalą, gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, galinčių įrodyti, kad visos metalinių pakuočių atliekos už 2013–2015 m. yra realiai (faktiškai) sutvarkytos ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata, taip pat pareiškėjai iki Departamento patikrinimo akto surašymo ir 30 d. po jo gavimo nepateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų ir nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis už 2013–2015 m., darytina išvada, kad mokestis už aplinkos taršą metalinių pakuočių atliekomis už 2013–2015 m. apskaičiuotas pagrįstai.
Sutiktina su pareiškėjos argumentais dėl MAĮ 118 straipsnio 1 dalies nuostatos vertinimo, kad mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to pačio mokesčio ir už tą patį laikotarpį jei jau yra dėl to priimtas sprendimas ir apskaičiuotas mokestis. Tačiau, kaip nurodė atsakovas, nagrinėjamu atveju 2014 m. kovo 12 d. patikrinimo akte nurodyti mokestinio patikrinimo rezultatai nebuvo patvirtinti atitinkamu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar patikrinimo pažyma, todėl pagrįstai laikoma, kad anksčiau nebuvo priimtas galutinis mokesčio administratoriaus sprendimas. Atitinkamai minėta MAĮ 118 straipsnio 1 dalies nuostata neaktuali.
Nagrinėjamu atveju aktuali LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartis, kurioje apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė ir kitų ginčo šalių šioje byloje keliamais esminiais klausimais. Minėtoje byloje pareiškėju buvo trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris iš esmės kėlė tuos pačius ginčo klausimus (teisės aktų rūšies ir hierarchijos reikalavimų nesilaikymas, lex retro non agit principo ir teisėtų lūkesčių pažeidimas ir kt.) kaip ir atsiliepime, pateiktame į nagrinėjamą bylą. Nėra abejonių, kad šių bylų reikalavimai, motyvai, padarytos išvados yra tarpusavyje susiję, o LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi tiesioginę įtaką sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui. Apeliacinės instancijos teismui jau įvertinus Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2, kurio pagrindu priimtas byloje nagrinėjamas sprendimas, teisėtumą, kartu buvo įvertintos ir visos faktinės aplinkybės, susijusios su Departamento pareigūnų atliktu patikrinimu, jo teisėtumu (kompetencija, aktualių teisės aktų taikymas, terminai ir pan.) todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, abiem byloms aktualių ir jau nustatytų faktinių ginčo aplinkybių iš naujo neaptarinėjo, o šiame sprendime pasisako tik dėl pareiškėjos skunde nurodytų bei akcentuotų esminių nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų (dėl teisės iš esmės mokėti/nemokėti apskaičiuotą mokestį už pakuočių sutvarkymą).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, keliamo ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas dalyje, kurioje Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjai 1 019 102 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą, t. y. pareiškėja turi sumokėti 990 887 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį.
Pareiškėja skunde teismui prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, tačiau ginčijamas sprendimas nėra panaikintas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Švyturys-Utenos alus skundą tenkinti iš dalies.
Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 253 nurodytą sumokėti pareiškėjai 1 019 102 Eur (vienas milijonas devyniolika tūkstančių vienas šimtas du eurai) mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 m. metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą iki 990 887 Eur (devyni šimtai devyniasdešimt tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt septyni eurai) sumos.
Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Švyturys-Utenos alus skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.